Klaipėdoje - aukščiausio lygio traumų gydymo centras

KUL Traumatologijos departamento vadovas, gydytojas ortopedas traumatologas Vidmantas Žegunis sakė, kad nauja politraumų gydymo tvarka ligoninėje buvo patvirtinta prieš 8 metus. Joje nustatoma, kaip turi būti teikiama pagalba sunkias traumas, politraumas patyrusiems pacientams. Tai tarsi savotiškas vadovas, kurio tikslas - išgelbėti kuo daugiau sunkiai traumuotų pacientų. Nemažai KUL tvarkos nuostatų atsispindi ir ministerijos parengtame Lietuvos traumų centrų veiklos apraše. Patekę į aukščiausio lygio traumų centrą pacientai gali būti tikri, kad jiems bus suteikta tokia pati pagalba, kokia teikiama visos Europos geriausiuose traumų centruose.

V. Žegunis akcentavo, kad traumą patyrusius pacientus pasitinka visa traumų komanda - tuo metu budintys kelių specialybių gydytojai: traumatologas, chirurgas, neurochirurgas, reanimatologas.

"Komanda apžiūri pacientą ir per 5-10 minučių nusprendžia, nuo ko reikia pradėti gydyti. Pavyzdžiui, politraumą patyrusiam pacientui gali būti lūžusi koja ir sumušta galva. Lyg ir būtų galima pradėti operuoti koją, tačiau svarbu įsitikinti, ar galvos trauma, kuri vizualiai gali atrodyti menkesnė nei lūžusi koja, gali būti kur kas pavojingesnė gyvybei, priešingai nei lūžis. Sunkią traumą patyrusiam pacientui pagalba teikiama nedelsiant, tačiau privaloma nustatyti prioritetus, kuris sužalojimas turi būti gydomas pirmiausia. Tai padeda išvengti klaidų, kai pradedama gydyti ne pati pavojingiausia gyvybei ar sveikatai būklė", - darbo principus paaiškino V. Žegunis.

Medikai pažymi, kad sunkiai traumuotas pacientas gali nebūtinai būti be sąmonės ar nukraujavęs. Kartais pirminis šokas maskuoja daug pavojingų gyvybei simptomų, todėl traumų brigada apžiūri visus pacientus, atvežtus iš eismo įvykių, patyrusius kritimą iš aukštai arba didelės kinetinės jėgos traumą.

"Šią tvarką organizuoti sudėtinga net tokioje daugiaprofilinėje ligoninėje kaip mūsų, bet ji per tą laiką davė gerų rezultatų - išgelbėta daug gyvybių", - pabrėžė Traumatologijos departamento vadovas.

Medikams labai svarbus laikas - yra vadinamoji auksinė valanda, per kurią svarbu suteikti pagalbą.

Dažniausiai sunkiai traumuotus pacientus pradeda operuoti pilvo ir krūtinės chirurgai - stabdo vidinį kraujavimą ar plaučių pažeidimus, neurochirurgai sanuoja kraujavimą po galvos smegenų dangalais ar fiksuoja lūžusį stuburą ir tik vėliau įsijungia traumatologai, gydydami kaulų lūžius. Visas šis gydymo procesas turi būti atliktas laiku, dažniausiai procesą prižiūri gydytojai reanimatologai.

Naudoja endoprotezus

KUL gydomos įvairios traumos ir politraumos. Medikai pastebi, kad gydoma vis daugiau nukentėjusių motociklininkų. Šiek tiek sumažėjo traumų, patirtų eismo įvykiuose, tačiau tokios traumos yra sudėtingesnės.

Dauguma traumatologų pacientų - pagyvenę žmonės, kurie patiria lūžius išretėjus kaulams ar per buitines traumas.

"Tai iššūkis ne tik traumatologams, bet ir terapeutams, kardiologams, endokrinologams, nes ir be traumos toks pacientas turi labai daug kitų problemų. Dažnai iškart operuoti tokio paciento negalima, prieš tai kelias dienas reikia jį gydyti vaistais. Sutvarkyti lūžusius kaulus tenka naudojant sudėtingas konstrukcijas ar net sąnarių endoprotezus, kad pacientas jau kitą dieną po operacijos galėtų pradėti palengva judėti su atrama, kad neišsivystytų plaučių uždegimas ar po organizmą nepasklistų kraujo trombai", - pasakojo V. Žegunis.

Traumuoti pacientai ligoninėje ilgai neužsibūna - vidutinis stacionarinio gydymo laikas neviršija 4 dienų.

Šių metų kovo mėnesį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atlikta 8 000-oji klubo sąnario endoprotezavimo operacija ir 5 000-oji kelio sąnario endoprotezavimo operacija.

"Iš viso esame atlikę 13 tūkstančių sąnario endoprotezavimo operacijų. Tai daug ar ne? Atrodo, kad ne tiek ir daug per 27 metus, bet sykiu, kaip sakė vienas mūsų kolega, įsivaizduokite Žalgirio areną, pilną žiūrovų. Kiekvienas pacientas kitoks, kiekvienas su savo problema, su savo istorija, - sakė V. Žegunis. - Kas pasikeitė per tuos metus? Mes, medikai, įgijome daug patirties. Sąnario eilėje nebereikia laukti 3-4 metus, eilių neliko. Tiesa, kelio sąnario dar tenka kelis mėnesius palaukti mūsų ligoninėje ir Vilniaus respublikinėje universitetinėje ligoninėje. Jau trečią ar ketvirtą dieną po operacijos pacientai vyksta į reabilitaciją ir, svarbiausia, jie jaučiasi gerai. Tai ištobulintos operacinės technikos ir skausmo šalinimo operacijos metu rezultatas."

Gydytojas džiaugėsi, kad daugėja peties sąnario endoprotezavimų. Jauni KUL ortopedai traumatologai tobulai įvaldė šią metodiką ir pasiekia gerų rezultatų. Pasikeitė ir požiūris į nusidėvėjusių endoprotezų keitimo operacijas. Po jų pacientai jaučiasi panašiai, kaip ir po pirminių protezavimų.

Praėjusiais metais Klaipėdos universitetinės ligoninės Sąnarių implantacijos ir traumatologijos skyriuje buvo atlikta beveik 1 000 (trūko 12-os) įvairių sąnarių endoprotezavimo operacijų. Be klubo, kelio ir peties sąnarių, KUL endoprotezuojamas čiurnos sąnarys, ruošiamasi implantuoti riešo ir pėdos didžiojo piršto sąnarius, taip pat toliau tobulinti jau atliekamų operacijų metodikas.