- Kas lemia rezultatus siekiant savo svajonių kūno - mityba ar sportas?
- Žmonės mano, kad daugiausia lemia sportas, bet jie labai klysta. Jiems atrodo, kad užteks gerai paplušėti treniruotėse, sporto salėje ir rezultatas jau bus akivaizdus. Tai tik viena medalio pusė. Visi mes maitinamės, tik klausimas, kaip prižiūrime mitybą. Taigi rezultatą, trumpai tariant, lemia ir subalansuota mityba, ir sportas.
- Koks turėtų būti tinkamas sporto ir mitybos santykis?
- Jeigu siekiama didelių rezultatų, norima rimtai pasinerti į sportą, ilgainiui sporto ir mitybos santykis procentaliai turėtų būti 20:80. Tai reiškia, kad didžioji dalis sėkmės priklausys būtent nuo mitybos, o ne nuo sporto. Sportas tik padės palaikyti fizinę formą, raumenų tonusą. Paprastas žmogus, pajutęs, kad kūnui ir organizmui reikia pokyčių, sportuodamas ir maitindamasis turėtų laikytis santykio 50:50. Tai reiškia, lygiomis dalimis skirti laiko sportui ir stengtis kaip įmanoma sveikiau maitintis tuo pat metu savęs per daug nespaudžiant. Šiokie tokie nukrypimai, pasmaližiavimai yra galimi. Tačiau kalbame apie pasimėgavimą saldainiu, o ne tortais. (Šypsosi.)
- Kokia dažniausia klaida, sumanius keisti gyvenimo būdą?
- Didžiausia ir dažniausiai pasitaikanti klaida yra eiti lengvesniu keliu. Tai labai žmogiška. Ypač jei žmogui patinka judėti, aktyviau gyventi. Tiesa, aktyvesnė gyvensena dar nereiškia, kad turėsite tobulą figūrą ir būsite sveiki. Ne, klaidinga manyti, kad užteks su draugais pažaisti krepšinį ar tiesiog dažnai bėgioti. Klaida yra pasirinkti vieną sporto šaką ir apskritai susitelkti tik į sportą, nes jis veikiausiai nelavina viso kūno. Be to, tokiu atveju apleidžiama mityba, tad vos ilgesnį laiką nesportuojant senosios formos grįžta su kaupu, įdirbis gana greit pranyksta, o žmogus nesupranta kodėl. Todėl, kad jeigu mityba yra suderinta, net ir ilgesnį laiką, tarkime, dėl traumų, nesportuojant, fizinė forma tikrai gali būti išlaikoma. Juk negali tikėtis, kad daug sportuosi, valgysi, kas papuola, ir vis tiek bus pasiekta tobula fizinė forma. Jei jau nuspręsta keisti gyvenimo būdą, tai iš esmės, o ne lengviausiu keliu.
- Kodėl žmonės vis tiek tą klaidą nuolatos kartoja?
- Todėl, kad sportuoti yra lengviau, nei keisti mitybos įpročius. Jei mėgsti bėgioti, tai tu ir taip mėgsti, jei kreipiesi į trenerį, jis tau sudaro sporto programą, motyvuoja, padeda siekti rezultato, tame kelyje būna kartu. O kai žmogus į rankas gauna mitybos planą, su juo dietologas nesėdi, nesako: "Jonai, jau laikas išgert vandens. Šito nevalgyk - per riebu. Metas pietauti." Iš principo už mitybą ir režimo laikymąsi žmogus lieka atsakingas pats, o tada ateina tingulys ir aibė pasiteisinimų, kad sveikas maistas yra neskanus, prėskas, nėra laiko gaminti, be to, apskritai menkas iš manęs kulinaras. Viską atiduoti į specialisto rankas lengviau.
- Ką patartumėte tiems, kurie nežino, nuo ko pradėti?
- Pirmiausia reikia išmokti įsiklausyti į savo kūną ir su juo kalbėti. Vos pajutę signalą, kad laikas pradėti sportuoti, sveikiau maitintis, sveikiau gyventi - imkitės to. Antra, neikite lengvesniu keliu, nes apsigausite ir prarasite motyvaciją. Galima ir per du mėnesius pasiekti norimų formų, bet reikia derinti mitybą ir sportą. O ilgalaikėje perspektyvoje mitybai skirti itin daug dėmesio. Trečia, neapsiribokite viena sporto šaka. Organizmui reikalinga įvairovė. Jūsų mėgstamas krepšinis, bėgimas ar važiavimas dviračiu gali būti puiki treniruotė širdžiai, bet taip pat prisiminkite, kad kūnui reikia ir jėgos, tempimo bei kitų pratimų. Apgaukite savo protą. Kai jis jums sakys, kad nebegali, duokite jam pailsėti kelias minutes ir įrodykite patys sau, kad galite gerokai daugiau. Jūsų rezultatai ir bus geriausia motyvacija.
Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“
Rašyti komentarą