Trumpai apie ligą
Pati Parkinsono liga – lėtai progresuojanti, degeneracinė centrinės nervų sistemos liga. Sergantieji parkinsonizmu dažniausiai lėtai ir vangiai juda, judesiai esti nevalingi. Ligonių motorika sutrikusi, būdingas „drebantysis paralyžius“. Viskas prasideda dėl nepaaiškinamų mutacijų vidurinių smegenų juodojoje medžiagoje (lot. Substantia nigra). Sumažėja ląstelėms būtinų fermentų – kinazių aktyvumas, neuronai ima žūti, jų kiekis mažėja. Stipriai slopinamas neurotransmiterio dopamino išsiskyrimas. Sutrinka ir kitų bioaktyvių medžiagų – acetilcholino, glutamato pusiausvyra. Pasireiškia tokie simptomai, kaip pusiausvyros, judesių ar eisenos sutrikimai, galvos ar galūnių sukaustymas arba, priešingai, drebėjimas. Sulėtėja paciento mąstymas, sutrinka kalba. Ženkliai prastėja žmogaus gyvenimo kokybė, dažnai pasireiškia depresija, miego sutrikimai. Dažniausiai liga užklumpa vyresnio amžiaus žmones, nuo 50 metų. Didelę įtaką turi paveldimumas, galvos traumos ar apsinuodijimas toksinais. Parkinsono liga visame pasaulyje serga apie 1,5 proc. žmonių. Liga vienodai dažnai diagnozuojama tiek vyrams, tiek moterims.
Naujų vaistų ligos simptomams malšinti atsiranda nuolat. Tai dopamino trūkumą kompensuojantys, dopaminą imituojantys arba jo veikimą stiprinantys preparatai. Būtina fizioterapija, masažai, retesniais atvejais – chirurginė intervencija. Tam, kad sergančiųjų Parkinsono liga kasdienybė būtų lengvesnė, vaistų naudos santykis tampa pranašenis už šalutinius poveikius (mieguistumą, pykinimą, kartais net haliucinacijas). Vis dėlto siekis maksimaliai padėti pacientui mokslininkus nuolat verčia ieškoti naujų cheminių medžiagų, medikamentų. Kai kada tokios cheminės medžiagos atrandamos pačiose neįtikimiausiose vietose. Pavyzdžiui, kreme nuo raukšlių.
Augalų hormonas grožio ir sveikatos tikslams
Jauninančių, strangrinančių, regeneruojančių kremų sudėtyje galima rasti įvairiausių komponentų. Vitaminai antioksidantai A ir E, energijos ląstelėms suteikiantis kofermentas Q 10, intensyviai drėkinanti hialurono rūgštis, augalų ekstraktai bei kinetinas.
Kinetinas – augalinis hormonas. Augalo lapuose randama medžiaga apsaugo juos nuo pageltimo, parudimo. Ryškiausia jo savybė – skatinti ląstelių dalijimąsi, regeneraciją. Nuo 1994 m. atliekami įvairūs tyrimai įrodė, jog kinetinas turi stiprų jauninantį poveikį ir žmogaus ląstelėms bei organizmo sistemoms. Kolageno gamybą stimuliuojantį poveikį ir ląstelių aprūpinimą energija suskubo panaudoti kosmetikos kūrėjai. Taip atsirado jauninančių kremų su kinetinu.
Nusivylusios daugeliu kitų kremų moterys teigė pastebėjusios skirtumų naudojant kremus su kinetinu. Gal oda dvidešimčia metų ir neatjaunėdavo (tokių stebuklų turbūt nesuteiks joks kremas), bet atrodė lygesnė, glotnesnė ir sveikesnė.
Visai neseniai kinetinas į mokslininkų akiratį pakliuvo vėl. Tiesa, šįkart susitelkta į visiškai kitokį jo poveikį.
Įkandin biocheminių procesų
Ilgus metus medikai ir mokslininkai visame pasaulyje suko galvą, kaip efektyviai slopinti ląstelių žūtį smegenų juodojoje medžiagoje, sumažinti Parkinsono ligos simptomus, pagerinti paciento motorines funkcijas. Nustatyta, kad neurodegeneraciją tikslingiausia slopinti per specifinius fermentus. Tokiu būdu išsaugomi funkcionuojantys neuronai. Išsprendus sudėtingą biocheminę – fiziologinę mįslę, būtų galima kurti ateities vaistą nuo Parkinsono ligos, veikiantį ligos simptomus, tų simptomų priežastį, saugesnį ir su mažesniu šalutinių poveikių spektru.
Teorinis mechanizmas buvo išnagrinėtas dar 1994 metais. Visi vienos italų šeimos nariai brandžiame amžiuje susirgdavo Parkinsono liga. Giminėje pastebėta taip pat daug ligos atvejų. Nustatyta, kad kiekvieno šeimos nario specifinėse smegenų srityse trūksta fermento kinazės, mokslininkų pavadinto – PINK1 genu. Tolesniuose tyrinėjimuose daugiausia dėmesio nukreipta į PINK1. Fermentai kinazės palaiko normalią neuronų ir kitų ląstelių energijos jėgainių mitochondrijų funkciją. Mitochondrijose maisto energija virsta ląstelių energija. Taip ląstelės visavertiškai funkcionuoja, ilgai gyvuoja. Palaikoma darni centrinės nervų sistemos veikla. Jei ląstelės pažeistos, mutavusios (itin būdinga paveldimai ligos formai), PINK1 kinazės bando atkurti pažeidimus. Visgi, po truputį mažėjant ir paties PINK1 geno kiekiui, žūsta vis daugiau ir daugiau neuronų.
Mokslininkų iš Kalifornijos universiteto tikslas buvo rasti realią medžiagą, galinčią aktyvinti PINK1 arba pakeisti ją ir jos funkcijas. Taip neuronai gyvuotų ilgiau, būtų išvengta ligos progreso. Paveldima ligos forma sergantys pacientai ilgiau džiaugtųsi visaverčiu gyvenimu. Vėliau medžiagą būtų galima pritaikyti ir kitomis ligos formomis sergantiems ligoniams. O gal net kitoms neurodegeneracinėms ligoms. Tyrėjų komandos nuostabai, cheminiu, molekuliniu ir kitais požiūriais idealiausiai PINK1 fermentą kinazę aktyvavo medžiaga, rasta kreme nuo raukšlių. Tai kinetino trifosfatas.
Kuo paprasčiau nusakant visą sudėtingą procesą, tam tikra kinetino forma gali būti naudojama kaip PINK1 fermento pakaitalas. Iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad fermentai – baltyminės molekulės, katalizuojančios chemines reakcijas ląstelių viduje. Kinetinas katalizavo procesus, dėl kurių atsikūrė mutavusių PINK1 genų funkcija, cheminės ląstelių reakcijos vyko visu pajėgumu, kaip seniau, išvengta pažeistų neuronų žūties.
Kad viskas skambėtų dar labiau įtikinamai, buvo matuotas PINK1 geno aktyvumas sveikose ląstelėse bei šio geno aktyvumas pažeistose ląstelėse, po to pridedama kinetino trifosfato. Pažeistos ląstelės ėmė sveikti, buvo išvengta jų mirties. Iš augalų hormonų gaunamas kinetinas aktyvino specifines sveikas kinazes, ir mutavusias. Ilgainiui normalizavosi visi būtini biocheminiai parametrai. Tikėtina, kad tokį modelį pritaikius pacientams, sugrįžusi biocheminė pusiausvyra atkurtų ir dopamino, acetilcholino, gliutamino lygį vidurinėse smegenyse. Taigi ligos simptomatika sužvelnėtų, funkciniai motoriniai sutrikimai būtų lengviau kontroliuojami.
Tyrimo vadovas Kevan Shokat pasakojo, jog kinetinas – puiki molekulė, nes jau yra pardavinėjama produktų su juo, skirtų žmonėms. Vadinasi, didelė tikimybė, kad ir galimas ateities vaistas bus saugus. Šiuo atveju surastas gydomasis komponentas, kuris veikia molekuliniu lygmeniu patį ligos pagrindą.
Mokslininkų komanda dabar atlieka bandymus su laboratoriniais gyvūnėliais. Ateityje bus galima imtis ir klinikinių tyrimų su specifinėmis žmonių grupėmis. Ir jei viskas pavyktų, tyrimus bus galima tęsti su platesnėmis ligonių grupėmis bei sukurti naują preparatą. Tai būtų šviesos žybsnis pacientų ir jų artimųjų gyvenime.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą