Kas penktas Lietuvos žmogus nutukęs

Pirmaujame neturėdami saiko

Lietuvoje šiuo metu yra apie 20-24 proc. nutukusių suaugusių žmonių. Palyginti su Švedija, kur tokių žmonių tėra 10-12 proc., - smarkiai pirmaujame. „Kas ketvirtas ar kas penktas Lietuvos žmogus yra nutukęs. Akivaizdu, kad kalbant apie nutukimą, mūsų šalies statistika neatrodo labai gerai. O lyginant Europos Sąjungos nares - mes esame vieni iš lyderių. Už mus daugiau nutukusių žmonių šalys yra Vengrija, Jungtinė Karalystė, Malta, Airija. O mes esame 4-5 vietoje. Žinoma, tai lemia daug veiksnių. Jei save lyginame su Skandinavija, čia visai kitoks gyvenimo lygis. Skandinavai yra saikūs šiauriečiai visur. Jie taip pat gana aktyvūs, daug juda, kreipia nemažai dėmesio į savo mitybą“, - Lietuvos situaciją pristato nutukimo chirurgas Almantas Maleckas.

Dirbantis Lietuvoje ir Švedijoje specialistas teigia, kad Lietuvoje vis dar mažai darbo vietų, kur būtų bent jau laikomasi pietų meto ir darbuotojams būtų suteikiamos galimybės laiku ir patogiai pavalgyti: „Net tai lemia, kad intensyviai dirbantys žmonės ima valgyti ryte ir gana vėlai vakare. Neretai vakare sėdima prie televizoriaus ir nuolat užkandžiaujama.“

Pas A.Malecką pacientai ateina kaip į paskutinę stotelę: „Nutukimo chirurgija gali būti siūloma tik tuomet, kai žmogus jau yra išbandęs kitus svorio metimo būdus, bet svorio numesti niekaip nepavyksta. Apsisprendimą kreiptis pagalbos dėl operacijos dažniausiai lemia sveikatos problemos. Retai kada kas nors kreipiasi dėl grožio. Žmonės ateina, kai juos užpuola ligos. Dažniausiai tai pakilęs kraujospūdis, diabetas, sąnarių problemos, miego sutrikimai. Be to, esant dideliam svoriui pasidaro tiesiog sunku judėti, gyventi, dirbti, apsitarnauti save.“

Tokiais atvejais žmonėms gali būti pasiūlyta skrandžio mažinimo operacija žiedu, skrandžio apylanka arba nupjaunant skrandžio dalį. Tačiau specialistas neslepia, kad po kai kurių operacijų valgyti žmogus daugiau tiesiog negali, kartais visgi pacientams tenka padirbėti ir patiems. A.Maleckas atvirauja, jog negrįžti prie senųjų įpročių pavyksta ne visiems ir kartais su tais pačiais klientais tenka susitikti ir vėl.

Vaistų nėra, reikia keisti įpročius

Medicinos mokslų daktarė gydytoja dietologė Rūta Petereit „Vakaro žinioms“ taip pat atskleidė, kad pacientų, susirūpinusių savo svoriu ir mityba, Lietuvoje vis daugėja: „Pasiūla dabar didelė, produktų pakuotės vilioja, ir žmonės dažnai net sutrinka, nežinodami, ką reikėtų rinktis. O esant antsvoriui ar nutukimui, bandoma ieškoti lengviausio būdo. Bet vaistų nuo to nėra.“

Pasak specialistės, norint sveikai maitintis dviračio išradinėti nereikia, pakanka paisyti nuo pradinių klasių visiems žinomos mitybos piramidės. Čia svarbiausia mitybos derinimas ir reguliarumas. Daržovių, vaisių ir grūdų kultūros produktų reikėtų valgyti bent du kartus per dieną. Taip pat kasdien reikėtų valgyti mėsos, pieno produktų ir augalinių riebalų, o saldumynus ir itin riebų maistą labai riboti, geriausia jį iškeisti į sveikesnį užkandį. Taip pat svarbi klaida, kurią daro daugelis žmonių, - vandens negėrimas: „Retas prisimena šią mitybos taisyklę, kuri iš tiesų yra labai svarbi. Alkio ir troškulio centrai smegenyse yra vienas greta kito. Todėl kartais alkio jausmas gali būti ne tikrasis alkis, o tik troškulys.“

R.Petereit neslepia, kad žmonės, reguliuodami savo mitybą, neretai naudojasi nepagrįstais mitais ir įsitikinimais: „Dažnai sakoma, kad negalima valgyti po 18 valandos, tačiau tai nėra moksliškai įrodyta. Svarbiausia taisyklė vakaro maistui - vakarienė neturi būti didesnė už pietus. Deja, lietuviai neretai daro svarbią klaidą - nepusryčiauja. Jeigu jie nepusryčiauja, tuomet ir vakarienės neturėtų valgyti. Nebūtina vos atsikėlus pulti valgyti, tačiau papusryčiauti reikėtų praėjus 2-3 val. po prabudimo. O vakare valgyti reikėtų likus 2-3 valandoms iki fiziologinio miego. Dažniausiai šis miegas yra 22-23 val., o vasarą gali būt ir vėliau.“

Ji teigia, kad įpratus maitintis nesveikai, suvaldyti save yra itin sunku, tad reikia intensyviai dirbti. Mitybos įpročius pakeisti įmanoma per 12-18 mėnesių. Tačiau dažnai žmonės bando apgauti organizmą ir save įvairiomis dietomis. „Visos dietos duoda trumpalaikį efektą, o mitybos principai nėra pakeičiami taip greitai, kaip norėtųsi. Nutukimas yra liga ir su ja reikia dirbti. Žmonės, norėdami greito efekto, kartais net griebiasi vaistų. Ypač tarp merginų toks problemų sprendimo būdas populiarus. Juodojoje rinkoje ir dabar yra tablečių, kurios neva padeda lengvai atsikratyti svorio, tačiau apie tokius preparatus daug kalba atvejai, kai jaunos merginos dėl jų vartojimo atsiduria reanimacijoje“, - teigia R.Petereit.

Kad mitybos principų nereikėtų keisti ir pratintis prie naujų per prievartą, specialistė teigia, jog mityba reikėtų susirūpinti tėveliams ir jos principus perduoti savo atžaloms: „Visuomet sakau, kad besilaukiančios mamytės ir net planuojančios atžalas jau turi galvoti apie sveiką mitybą, nes daug mokslinių tyrimų įrodė, kad nutukimą lemia ir užprogramuoja mamos mityba nėštumo metu. Nereikėtų teisintis, kad valgoma už du ar vaikelis reikalauja tik saldumynų. Tuos 9 mėnesius taip pat reikėtų rūpintis, kad organizmas gautų įvairių produktų.

Sveikas maistas įdomus tik pavasarį

Galima pamanyti, kad lietuviams nėra kaip sveikai maitintis, juk visi nacionaliniai patiekalai yra gana sotūs, ir, reikia pripažinti, ne itin sveiki. Tačiau restorano „Forest“ vadovė Valentina Lokutijevskaja teigia, kad lietuviškų nacionalinių patiekalų gerokai dažniau užsisako svečiai iš užsienio nei patys lietuviai: „Jiems atvykus visuomet įdomu paragauti cepelinų, bulvinių blynų ar vėdarų. Tautiečiai mieliau renkasi mėsos patiekalus, tokius kaip kepsniai, išpjovos, šonkauliukai. Vyrai daugiau renkasi kiaulienos patiekalus, moterys - vištienos.“

Restorano vadovė atskleidžia, kad lietuviai gerokai kuklesni ir užsakydami patiekalus, mat tradiciškai jie užsisako pirmą ir antrą patiekalą arba tik pagrindinį, o štai užsieniečiai mielai sukerta sriubą, salotas ir dar pagrindinį patiekalą. „Žinoma, galima daryti prielaidą, kad dažniausiai į restoraną užsukę žmonės leidžia sau daugiau ir šiek tiek atsipalaiduoja. Ypač kai atvyksta švęsti švenčių ar svarbių progų. Tačiau reikia pastebėti, kad vis labiau populiarėja susidomėjimas sveikais patiekalais, klientai vis dažniau ieško daugiau vitaminų ir mažiau kalorijų turinčio maisto“, - pastebi restorano vadovė. Pasak jos, pasirinkimui svarbus ir metų laikas. Štai pavasarį ir vasarą daugelis restoranų siūlo išskirtinai lengvą ir gaivų meniu. Po žiemos daugelis klientų nori padailinti linijas, tad populiariausias pavasario patiekalas - salotos.

Dainius KEPENIS Lietuvos sveikuolių asociacijos prezidentas:

Kuo žmogus mažiau turi fizinio darbo, prasmingos veiklos, tuo labiau jis tunka. Be to, kasdien patiriame daug streso ir įtampos. Šiandien žmonės nežino geresnio būdo nusiraminti kaip alkoholio vartojimas ir maistas. Kai vadovas darbe kritikuoja ar erzina kolegos, darbuotojas naudojasi šiais antistresiniais faktoriais.

Tam nemažai įtakos turėjo technikos pažanga, kompiuterizavimas ir patogus gyvenimo būdas. Judėjimo tradicija baigia užgesti, keičiasi judėjimo ir valgymo suvokimas, tad visa tai lemia antsvorį. Žinoma, mes jau galime pastebėti, kad žmonėms darosi vis įdomesnis fizinis aktyvumas, nes populiarėja ir vis masiškesni tampa įvairūs sporto renginiai, žmonės patys nori treniruotis, judėti. Tačiau gerokai sparčiau tobulėja kita trajektorija - papildų skatinimas, stebuklingų receptų, vaistų reklamos, žmonių išglebimą skatinantys malonumai.

Juk nemotyvuojama judėti ir sveikai maitintis, o tam yra šimtai būdų. Kai valstybei buvo aktualu, žmonėms buvo grąžinama sumokama pinigų sumos dalis, kai jie pirko kompiuterius. Kodėl negalima sukurti alternatyvios sistemos kompensuojant žmogui dalį sumokėtų pinigų už sporto centrą. Jeigu iš tiesų mums rūpi jaunų žmonių sveikata. Kiekvienam žmogui Ligonių kasoje kasmet paskiriama po 4000 litų. Tai jei žmogus metus, penkerius ar net dešimt jau neina pas gydytoją ir tų pinigų neeikvoja, jis turi teisę pasiteirauti, kur tie pinigai nuėjo. Jei žmogus rečiau kreipiasi į gydytojus dėl populiariųjų ligų, gal galima jam pridėti 1 dieną prie atostogų.

O dabar pinigai nusėda tiems, kurie visiškai savimi nesirūpina. Anksčiau maniau, kad tuos žmones, kurie savimi visiškai nesirūpina, reikėtų bausti. Bet gal verta imti skatinti tuos, kurie rūpinasi savimi? Tarptautinė praktika rodo, kad būdų tam yra šimtai. O Lietuvoje visą sveikatos sistemą iki šiol valdo farmacininkai, kurie diktuoja valdžiai ir savo sąlygas. Juk įstatymuose net nenumatyta, kad sportuojantys Lietuvoje žmonės, kurie yra fiziškai aktyvūs, galėtų per draudimą būti remiami valstybės. Suinteresuotos grupės dalyvauja priimant įstatymus ir kontroliuoja, kad nebūtų skatinami žmonės judėti. Todėl šiandien tas, kuris imasi sveikos gyvensenos, sportuoja, negeria ir nerūko, tarsi iškrenta iš konteksto, kitiems jis net atrodo keistas.

Prognozės liūdnos ir taip yra todėl, kad sistemoje dirba mėgėjai, o ne profesionalai. Prirašyta dokumentų, bet žmonių sveikata blogėja, antsvorio daugėja, kai šalia keliauja milijonai pinigų sukurti vaizdą, kad kažkas vyksta gero ir yra daroma. Gerai tik tiems, kurie prieina prie finansinių šaltinių, o kitiems lieka tikėtis radikalių priemonių. Taip, prieš dvidešimt metų Palangos pajūryje pabėgioti išėjęs sutikdavai 3 žmones, o dabar sutinki 6. Bet kur tūkstančiai? Kai bus kas trečias ar kas ketvirtas sportuojantis, tuomet uždegsime ir daugumą. Jei norime tikrų rezultatų, reikia tikrų permainų. Nes dabar tik turime pilną iliuzijų pasaulį.


KMI - kūno masės indeksas, skaičiuojamas kūno svorį padalijus iš ūgio metrais kvadratu

Antsvoris - kai KMI yra 25-29,9

Nutukimas - kai KMI siekia 30 ir daugiau

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“