Kas pavasarį padeda saugoti sveikatą

Kas pavasarį padeda saugoti sveikatą

,,Rytą atsikeliu, o galva kaip medinė. Nieko nenoriu, niekas neįdomu. Sužiaumoju sumuštinį, gurkšteliu arbatos – tarsi be skonio viskas. Darbe vėl panašiai – rūkas tvyro akyse, negaliu susikaupti, minčių – nulis. Vakare parslenku namo, sudrimbu ant sofos.

Kažkoks bespalvis gyvenimas, net paskambinti draugei ar sesei neprisiverčiu“, – skundžiasi kolegei šiaulietė Janina. Karantinas su daugybe įtampų, draudimų kaltas ar pavasariui įprasta vitaminų stoka?

Pavasarį išsenka atsargos

Šiuo metu labai daug kalbama apie imuniteto stiprinimą, nes virusinės infekcijos pirmiausia griebia silpnesnius, negalinčius apsiginti. Apie COVID-19 grėsmes ir jų sukeliamus nepatogumus šįsyk nerašysime, nors psichologinės įtampos poveikio mūsų nuotaikoms ir emocinei sveikatai nenuneigsi.

Kokių vitaminų trūkumą ryškiau pajuntame pavasarį ir kaip jį galėtume kompensuoti, skaitytojams komentuoja specialistė Karolina Rušinskienė ir šeimos gydytoja Laimutė Čėsnienė.

„Pavasaris – kaip tik toks metas, kai jaučiamas vitaminų ar mineralinių medžiagų trūkumas, – teigia K. Rušinskienė. – Jei rytą sunku atsikelti, jaučiatės neišsimiegoję, sunku susikaupti, nuolat jaučiatės pavargę, sausėja oda, tai rodo, kad jūsų organizmo imuninė veikla yra susilpnėjusi, sumažėjęs atsparumas ligoms, nes per žiemą išseko vitaminų atsargos.“

Pasak sveikatos specialistės, ypač vitaminų kiekį organizme turėtų sekti senyvi žmonės, nėščios ir žindančios moterys, dietos besilaikantys žmonės, sergantys kai kuriomis lėtinėmis ligomis. Vitaminų poreikiai organizme padidėja ir intensyviai sportuojant ar patiriant ilgalaikį stresą. (Ko jau ko, o streso pastaruoju metu visiems per akis – vieni karantinuojami neranda kuo užsiimti namuose, kiti nekantriai laukia tyrimų, treti graužiasi nagus netekę pajamų šaltinio...)

„Vitaminai yra biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini normaliai organizmo medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai palaikyti. Mūsų organizmas vitaminų beveik negamina ir nekaupia, todėl jų nuolat reikia gauti su maistu, – komentuoja K. Rušinskienė. – Labai svarbu pasirinkti tinkamus maisto produktus, kuriuose būtų reikiamų vitaminų mūsų organizmui stiprinti.“

Vitamino D trūksta beveik visiems

Pasibaigus žiemai labiausiai mūsų organizmui trūksta vitamino D. Šio vitamino sintezę odoje stimuliuoja ultravioletinė spinduliuotė. Žiemos mėnesiais, kai saulės spindulių per mažai, kad užtikrintų reikiamą vitamino D sintezę, šio vitamino kiekis organizme žymiai sumažėja. Norvegų mokslininkai nustatė, kad vitaminas D stiprina imuninę sistemą ir veikia kaip antibiotikas.

Nuo seno yra žinoma, kad šis vitaminas reguliuoja mineralinių medžiagų, kalcio ir fosforo, kurie itin svarbūs kaulų tvirtumui ir dantims, apykaitą. Be to, jis gerina kalcio ir magnio pasisavinimą, šis vitaminas gyvybiškai svarbus bendrai skeleto ir raumenų sistemai, saugo nuo osteoporozės.

Trūkstant vitamino D žmogaus organizmas pasisavina tik 10-15 proc. su maistu gaunamo kalcio ir 60 proc. fosforo. Vaikai, gaudami nepakankamai vitamino D (ypač pirmaisiais gyvenimo metais), suserga rachitu. Įvairaus amžiaus suaugusiems žmonėms dėl vitamino D trūkumo suminkštėja kaulai ir vystosi osteoporozė, didėja griuvimo ir kaulų lūžių rizika.

Trūkstant šio vitamino dažniau susergama širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei arterine hipertenzija.

Pasak K. Rušinskienės, norint išsiaiškinti šio vitamino trūkumą rekomenduojama atlikti vitamino D tyrimą, nes tik nustačius jo trūkumo lygį, galima parinkti tinkamą dozę. Jei šio vitamino kiekis nustatomas optimalus, gali būti skiriama palaikomoji dozė, jei lygis žemesnis arba deficitinis – smūginė. Pastarąją gali skirti tik gydytojas atsižvelgęs į paciento būklę.

Šeimos gydytoja L. Čėsnienė teigia, kad vitamino D trūksta beveik visiems. Tyrimų metu paaiškėja, kad tik 2 iš 10 būna minimaliai pakankamas vitamino D kiekis: „Saulės mūsų platumose mažai, o su maistu visų vitaminų, o ypač D gauname per mažai. Net vartodami šio vitamino papildomai, retas pasiekia maksimalią normą.

Jo trūkumas sukelia stiprų nuolatinį nuovargį, energijos stoką, net depresiją.“ Trūkstant vitamino D blogiau gyja žaizdos, gali smarkiai slinkti plaukai, kamuoja nugaros, raumenų, kaulų skausmai.

Vitamino D yra riebioje žuvyje (pvz., lašišoje, silkėje, vaivorykštiniame upėtakyje), mažiau kepenyse, kiaušinio trynyje, kai kurių grybuose. Tačiau gydytojos teigimu, jei norime gerai jaustis, būtina vartoti vitamino D, nes mūsų kraštuose su maistu jo vis tiek negauname pakankamai.

Vitaminas C saugo nuo ligų

Vitaminas C yra stiprus antioksidantas, padedantis gynybinei organizmo sistemai kovoti su laisvaisiais radikalais. Jis stiprina imuninę sistemą, kraujagysles, skatina žaizdų gijimą, saugo dantenas nuo uždegimų, padeda įsisavinti geležį. Žiemos metu valgome mažai šviežių daržovių, vaisių ir uogų.

Todėl pavasarį dėl šio vitamino trūkumo gali susilpnėti imunitetas, sumažėti atsparumas infekcinėms ligoms, sutrikti miegas, pasireikši apatija ar depresija, tapti jautresnės gleivinės: pradeda kraujuoti dantenos, trūkinėti kapiliarai.

Vitaminas C yra vandenyje tirpus vitaminas, kurio žmogaus kūnas negamina ir nekaupia jo atsargų, būtent todėl svarbu kasdien jo pakankamai gauti su maistu.

Vitamino C yra juoduosiuose serbentuose, braškėse, kiviuose, avietėse, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose, agrastuose, kopūstuose, pomidoruose, svogūnuose, paprikose, brokoliuose. Garuose gamintas maistas išsaugo daugiau vitamino C nei virtas. Laimė, vaisiai ir daugelis daržovių dažniausiai vartojami žali.

Kopūstai, L. Čėsnienės teigimu, viena iš vertingiausių daržovių, kurią valgome ištisus metus. Seniau net buvo rekomenduojama šviežių kopūstų sultimis gydyti skrandžio ligas dėl jose esančio vitamino U. Rauginti kopūstai labai naudingi, bet juos ne visi gali valgyti dėl rūgšties. Kokius pomidorus ankstyvą pavasarį geriau pirkti – konservuotus savo sultyse ar šviežius – nėra atlikta tyrimų.

Būtų geriau tie, kurie auginami natūraliai, ne sintetiniai. Bulvė, vienų peikiama, kitų giriama, suteikia sotumo. Sergantiems diabetu vartoti netinka, turi daug angliavandenių. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad nuskustos bulvės, ilgiau palaikytos vandenyje, praranda dalį vitamino C, bet nitratai taip pat ištirpsta vandenyje.

Jei žinote, kad daržovės ekologiškai augintos, galite išsaugoti daugiau vitaminų nemirkydami vandenyje.

Žmonės, kurie su maistu gauna pakankamai vitamino C, būna atsparesni daugeliui ligų. Vartojant sintetinius vitaminus svarbu neperdozuoti, kad nesukeltume alerginės reakcijos.

Kam reikalingas vitaminas K?

Jei žiemą sirgote sunkiomis infekcinėmis ligomis, vartojote ne vieną antibiotikų kursą, pavasarį gali pasireikšti ir vitamino K stoka.

„Vitaminas K organizme palaiko normalų kraujo krešėjimą, stabdo kraujavimą, skatina žaizdų gijimą, dalyvauja organizmo regeneracijos procesuose, didina atsparumą infekcijoms, kartu su vitaminu D dalyvauja kaulų atsinaujinimo procesuose, skatina raumenų veiklą, palaiko vyresnių žmonių kaulų stiprumą, būtinas normaliai inkstų veiklai, – teigia K. Rušinskienė. – Pasireiškus šio vitamino trūkumui blogėja kraujo krešėjimas, didesnė tikimybė susirgti pūline infekcija, gali kraujuoti dantenos.

Vitamino K yra špinatuose, kopūstuose, salotų lapuose, žaliuose žirneliuose, morkose, žemuogėse, bulvėse.“

Pasak L. Čėsnienės, vitaminas K mažai girdėtas visuomenei, o trūkumas nustatomas retai. Vitaminą gamina žarnyno bakterijos, jo yra daržovėse, nedideli kiekiai randami kepenyse, kiaušiniuose. Jo gamyba organizme gali sutrikti vartojant daug vaistų, sutrikus riebalų įsisavinimui.

Pirkti ar nepirkti vitaminų?

Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistė atkreipia dėmesį, kad mūsų organizmas lengvai atpažįsta maiste esančius vitaminus.

Natūralūs su maistu gaunami vitaminai mūsų organizme atlieka daug darbų, tačiau jie nėra tokie aktyvūs kaip sintetiniai. Sintetiniai vitaminai įsisavinami ne visada ir jų vartojimas negarantuoja, jog būsite apsaugoti nuo vitamino trūkumo.

Kai kurie sintetiniai vitaminai gali būti pavojingi, jeigu jų dozė bus pernelyg didelė. Visų sintetinių vitaminų gamybai naudojamos agresyvios cheminės medžiagos.

100 proc. aiškūs dalykai: vitaminai yra būtinos medžiagos, be kurių žmogus neišgyventų; natūraliausias, gamtos sukurtas būdas žmogui yra vitaminus gauti su maistu; didžiulės vitaminų dozės nėra panacėja, o tik nenatūraliai didelis į organizmą patenkančios vienos medžiagos kiekis, galintis sukelti tiek teigiamų (kaip vaistas), tiek neigiamų (kaip vaisto šalutinė reakcija) pasekmių; vitaminus trumpais kursais geriausia vartoti pavasarį, kai jų atsargos organizme jau išsekusios, rekomenduojamomis paros dozėmis.

Šeimos gydytoja L. Čėsnienė pabrėžia, kad daržovių dar vis vartojame per mažai ir pavasarį daugeliui svarbiausių vitaminų pritrūksta. Jeigu vargina energijos sumažėjimas, apatija, reikėtų atlikti kraujo tyrimus, kad išvengtume mažakraujystės ar pan. Nuovargis gali signalizuoti apie B vitamino ir kitų medžiagų trūkumą. Gydytoja įspėja neužsiimti savigyda leidžiantis B vitamino preparatus be gydytojo paskyrimo.

Pirkdami vitaminų savo šeimai nepamirškite paties svarbiausio – vitamino D. O ruošdami pietus pasistenkite, kad lėkštėje šalia mėsos ar žuvies būtų kuo daugiau įvairių spalvų daržovių.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder