Karštis gali smogti ir mirtinai

Karštis gali smogti ir mirtinai

Šiomis dienomis medikai dirba padidintu krūviu - sunkiausiai alinantį karštį pakelti sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau dėl karšto oro sutrinka sveikata ne tik ligotiems žmonėms, bet ir iki tol niekuo nesiskundusiems asmenims.

"Nors šventės jau baigėsi, vis vien sulaukiame maždaug trečdaliu daugiau kvietimų negu įprastai - kai kuriomis paromis pagalbos kvietimų skaičius siekia ir 130-140.

Kraujotakos, širdies ritmo sutrikimai, insultai… Pasitaikė ir staigių netikėtų vyresnio amžiaus žmonių mirčių. Be abejo, tam turi įtakos karštas oras lauke.

Sykiu netrūksta ir karščiuojančių žmonių, kurie suserga dėl staigaus temperatūros pasikeitimo, atsigėrę šaltų kaip ledas gėrimų", - sakė Nijolė Dambrauskienė, Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja.

Greitosios pagalbos medikai daug darbo turi ir dėl poilsiautojų, kurie patiria įvairias traumas, skundžiasi virškinimo sutrikimais, pilvo skausmais, patiria šiluminius smūgius ir kt.

"Patarčiau per tokius karščius nesportuoti, nebėgioti, o vyresnio amžiaus žmonėms be būtino reikalo net nevaikščioti lauke.

Reikia gerti daug vandens, vakare nevalgyti sunkiai virškinamo maisto, nes bus dar sunkiau užmigti, kai ir naktimis tvyro toks tvankus oras. Žmonės kviečiasi medikus naktį skųsdamiesi, kad dūsta, trūksta oro. Stenkimės kiek įmanoma susikurti tokias sąlygas namuose, kad būtų vėsiau.

Karšta taip, kad net tirpsta kai kurie mūsų vaistai, pavyzdžiui žvakutės. Džiaugiamės tuo, jog kol kas neteko gaivinti skendusių žmonių. Jūros vanduo šaltas, reikia maudytis atsargiai, sukaitus nešokti stačia galva į vandenį, nes gali sutraukti mėšlungis, galima peršalti, pradės skaudėti gerklė, pakils temperatūra", - sakė N. Dambrauskienė.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus vedėjos gydytojos kardiologės dr. Sigutės Norkienės teigimu, 30 laipsnių ir didesnis karštis turi neigiamos įtakos tiems žmonėms, kurie serga širdies ligomis, turi padidėjusį kraujo spaudimą. Tokie žmonės jaučia silpnumą, jie daugiau prakaituoja, padidėja insulto ar infarkto rizika.

"Per karščius reikia dar atidžiau stebėti savo kraujospūdį. Mat labiau išsiplečia kraujagyslės, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kinta kraujo spaudimas, todėl gali sutrikti širdies ritmas. Atsiranda tachikardija, širdis ima smarkiau plakti", - sakė S. Norkienė.

Karščiai pavojingi ne tik vyresnio amžiaus ir ligotiems žmonėms.

"Jaunimėlis mėgsta pagurkšnoti kavutę, alutį, vyną, išplauna iš organizmo reikalingas medžiagas - kalį bei magnį, atsiranda elektrolitų disbalansas, ir prasideda elektrosistolės - priešlaikiniai širdies susitraukimai - gana paplitę širdies ritmo sutrikimai.

Tvankiame ore paaugliams ir jaunuoliams gali sumažėti kraujospūdis, jie gali net nualpti, nes tokio amžiaus žmonių kraujagyslių tonusas dar gana žemas", - kalbėjo gydytoja kardiologė.

Ji pataria per karščius mažiau judėti ir daugiau ilsėtis.

"Dirbdami, sportuodami per karščius dvigubai apkrauname širdį, ir tai nepraeina be pasekmių. Juk pirtyje niekas nesportuoja! Bet ir ilsėdamiesi būkime atsargūs, per patį karčio piką nuo 12 iki 17 valandos geriau pabūkime namie, taip, kaip daro pietiečiai - per siestą užsidaro namuose. O į pajūrį neikime be kepurių ir vandens butelių", - pataria gydytoja.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder