Kaip per prievartą išgydyti nuo alkoholizmo?

Kaip per prievartą išgydyti nuo alkoholizmo?

Neseniai konstatuota, kad alkoholizmas mūsų šalyje yra paplitęs labiau, nei manyta, - pagalbos reikėtų 150 tūkst. žmonių, o ne 50 tūkst., kaip tvirtinta iki šiol. Nuo šių metų birželio Lietuvoje gali būti pradėtas taikyti priverstinis gydymas nuo alkoholizmo, tačiau kritikai abejoja jo nauda, nes vien „išplauti“ žmogaus kūną nepakanka - reikia gydyti jo sielą, sukurti sistemą, kuri padėtų žmogui keistis ir skatintų jį gyventi blaiviai.

Tikslas - apsaugoti žmones

Dėl alkoholizmo Lietuvoje tapo nevaldomos įvairios socialinės situacijos - vaikai skandinami šulinyje, vyras kelia ranką prieš savo moterį ar peiliu subado kaimynes. Suskaičiuota, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo vien dėl girtavimo praradome 78 tūkst. žmonių.

Jei negydysime nuo alkoholizmo, Lietuva vis labiau degraduos. Tad Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, kad Seimas pavasario sesijoje skubos tvarka priims specialistų parengtas Narkologinės priežiūros įstatymo pataisas, reglamentuojančias priverstinį gydymą nuo alkoholizmo. Projekto tikslas - sudaryti prielaidas esant atitinkamoms sąlygoms priverstinai hospitalizuoti asmenis, kuriems įtariamas alkoholizmas ar narkomanija.

Siūloma, kad priverstinis gydymas būtų taikomas, jei žmogus vartoja psichiką veikiančias medžiagas ilgiau kaip mėnesį ir dėl to jam pasireiškia ryški abstinencijos būklė. Taip pat jeigu žmogus nesugeba realiai vertinti savo būklės ir nepaiso daugkartinių artimųjų prašymų nutraukti psichiką veikiančių medžiagų vartojimą ar savanoriškai kreiptis pagalbos, o kartu su juo gyvenantys ar kitaip susiję asmenys patiria nuolatinį jo psichologinį ar fizinį smurtą, nesaugumo jausmą, finansinius nuostolius. Priverstinai nuo alkoholizmo būtų gydomos ir besilaukiančios moterys, jei girtavimas grėstų kūdikio gyvybei.

Jeigu žmogus realiai nesuvokia problemos, pats nesutinka gydytis, teisę kreiptis dėl priverstinio gydymo turėtų jo artimieji, seniūnas, socialiniai darbuotojai ir kt.

Kitaip sakant, įstatymo tikslas tam tikra prasme yra profilaktinis, nes skirtas žmogui, kuris nesuvokia savo ligos, ir jo artimiesiems apsaugoti.

Šiuo metu priverstinė hospitalizacija taikoma tik ištikus alkoholinei psichozei ar sunkiai abstinencijai, kai kyla pavojus žmogaus gyvybei. Į medikų rankas tokie pacientai dažniausiai patenka jau sutrikus kepenų ir vidaus organų veiklai, praradę orientaciją socialinėje erdvėje.

Vien išblaivinti nepakaks

Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus dr. Emilio Subatos manymu, yra du esminiai šio projekto dalykai, dėl kurių jis būtų naudingas visuomenei. Pirmas - galimybė apsaugoti šeimos, kurioje kuris nors šeimos narys girtauja, narius.

„Iki šiol gydymas buvo tik savanoriškas, o įsigaliojus įstatymui atsiras galimybė girtaujančiajam padaryti spaudimą, jį hospitalizuoti, iš abstinencijos būklės atvesti į racionalią ir tuomet pasiūlyti kažkurią iš esamų tikro gydymo galimybių. Kitaip sakant, - nutraukti ilgalaikį gėrimą“, - sako E.Subata.

Gydytojas akcentuoja - nepakaks vien priverstinai žmogų ištraukti iš abstinencijos būklės, nes jam grįžus į tą pačią socialinę aplinką, iš kurios jis atėjo, niekas nepasikeis. Kas bus toliau, priklauso ir nuo paties žmogaus pastangų, ir nuo aplinkos - ar ji suteiks šansą tokiems žmonėms pamažu grįžti į normalų gyvenimą. E.Subatos teigimu, turi būti sukurta kompleksinė sistema, kurioje turi dalyvauti ne tik sveikatos priežiūros įstaigos, bet ir probacijos tarnyba, policija, socialinės paramos centrai, vaiko teisių apsaugos tarnybos, seniūnai, darbdaviai, darbo biržos. „Neabejotinai tai visos sistemos sukūrimo klausimas, o pradžia gali būti ir priverstinė“, - sako gydytojas.

Priklausomybės ligų gydytojas psichiatras Darius Diržys taip pat įsitikinęs, kad vien tik priverstinis alkoholizmo gydymas situacijos nepakeis. Pagrindinis klausimas - ar pajėgsime pakeisti tų žmonių socialinę padėtį, mąstyseną.

„Taip, yra vaistų, kurie slopina potraukį alkoholiui, tačiau vien to nepakanka - reikia dar ir žmogaus pastangų. Patirtis rodo, kad žmonės, kurie nors iš dalies būna izoliuoti kitų pastangomis, dažniausiai grįžta prie savo įpročių, - teigia D.Diržys. - Manau, nagrinėjant priverstinio gydymo klausimą nukrypstama nuo esmės. Visi dalykai, susiję su alkoholizmu, keičiasi kintant visuomenės bendram mentalitetui. Šią evoliuciją galima pagreitinti keliant bendrą visuomenės pragyvenimo lygmenį, nes iš esmės alkoholizmas vadinamas socialine liga. Bet kokio jo gydymo esmė - žmogaus gyvenimo būdo, jo intelektinių savybių pakeitimas. Tai - ilgas ir sudėtingas procesas.“

Būtina sukurti sistemą

Prieš ketverius metus pirmuosius Lietuvoje asmenis, norinčius atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio, pradėjo remti Alytaus rajono vadovai - pasiryžusieji atsispirti priklausomybei nuo alkoholio čia gydomi savivaldybės lėšomis.

Kaip „Vakaro žinioms“ teigė Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, pagalba jau pasinaudojo apie 200 įvairaus amžiaus rajono gyventojų, jauniausiam iš jų buvo 18, vyriausiam - 68 metai. Apie 60 turinčiųjų alkoholio priklausomybę „atkrito“ - vėl grįžo prie savo pomėgių, apie 30 jau nevartoja daugiau nei metus. Mero manymu, procentas negrįžusių prie žalingų įpročių galėtų būti didesnis, tačiau net ir vieno žmogaus gyvenime įvykęs teigiamas lūžis yra laimėjimas.

„Kiekvienas žmogus, ištrauktas iš to liūno, - sėkmė, nes už jo juk stovi dar kiti žmonės, šeima, - sako A.Vrubliauskas. - Su nustojusiais gerti dirba psichologas, grįžusį po gydymosi asmenį stengiamasi įtraukti į bendruomenės veiklą, padedame susirasti darbą. Keletui išbridusiųjų iš to liūno skyrėme net ir būstą, nes tikimės, kad nauja gyvenamoji aplinka taip pat padės.“

Meras teigia pritariantis planuojamam priverstiniam gydymui nuo alkoholizmo - pradiniu etapu, kol žmogus dėl ilgalaikio gėrimo nepanašus į žmogų, priverstinis jo „išvalymas“ labai pagelbėtų. O paskui jau turi įsitraukti visa sistema, specialistai, bendruomenė, kuri padėtų suvokti jo bėdą ir motyvuotų keistis.

Dvejus metus žmonėms atsisakyti alkoholio padedančios Kupiškio rajono savivaldybės vyriausiasis gydytojas Rimgaudas Markelis įsitikinęs, kad alkoholis - didžiausia mūsų visuomenės problema, kurią būtina spręsti. Kupiškyje pirmaisiais programos vykdymo metais galimybė gydytis buvo sudaryta maždaug 20 asmenų, pernai pagalbos sulaukė 38. Tiesa, dažniausiai jie sutinka spaudžiami socialinių darbuotojų, nes bijo prarasti pašalpas ar vaikus.

„Žinoma, ne visi, kurie siunčiami gydytis, nuvyksta, buvo ir tokių, kurie ir po gydymo vėl pradėjo gerti. Vis dėlto tai nėra pinigų metimas į balą - tai, kad nebegeria bent 10 proc. asmenų, yra teigiamas rodiklis“, - sako R.Markelis.

Gydytojas įsitikinęs, kad traukti žmonės iš liūno reikia visomis priemonėmis - reikia ne tik medikų, bet ir bendruomenės, seniūnų, policijos, Bažnyčios įtakos, psichologų pagalbos. Visa tai nėra lengva, nes dirbti daugelį metų gėrę žmonės dažniausiai nenori - jiems geriau pašalpas gauti. Ir dabar reikia rajone statybininkų, traktorininkų, vairuotojų, melžėjų, bet ūkininkai jų neranda.

O baisiausias dalykas, R.Markelio manymu, - prekyba. Rajone yra apie 200 vietų, kur prekiaujama alkoholiu, o liesti tų „pilstyklų“ savivaldybė negali - iš teismų neišbrenda. Juk nebūtų parduotuvės šalia, kitas gal bent kartais nevažiuotų 10-15 km nusipirkti. „Niekas nenori pardavimo riboti, nes iš alkoholio daug kas išsilaiko, - teigia medikas. - Tad ir sakau: neužtenka vien priimti įstatymą - reikalingas kompleksinis požiūris.“

Pirmas žingsnis - priverstinis

Narkomanams bei alkoholikams į blaivų gyvenimą padedančios grįžti VšĮ „Naujasis gyvenimas“ direktorius Marijus Balčiūnas įsitikinęs, kad įstatymo dėl priverstinio gydymo reikėjo seniai.

„Negaliu pasakyti, kad tai atneš šimtaprocentį rezultatą, bet kai kurie žmonės taip bus pastūmėti į sveikimo kelią, - sako jis. - Pirmasis žingsnis gali būti padarytas ir priverstinai, tačiau su tuo žmogumi iškart turi būti pradedama dirbti. Žinoma, tai visiškai nereiškia, kad įtvirtinus priverstinį gydymą visi taps paklusnūs ir pradės blaivų gyvenimą. Tačiau kai kuriems jų bus suteiktas šansas pradėti sveikimo kelią.“

Vadovo teigimu, jo įkurtame reabilitacijos centre yra vaikinų, kurie leidžia dienas čia vien dėl to, kad nekeliautų į kalėjimą. Centro specialistų darbas - stengtis juos motyvuoti blaiviam gyvenimui. Ir nemaža dalis „užsikabina“, pereina reabilitaciją ir negrįžta prie vartojimo.

M.Balčiūnas mano, kad daroma klaida leidžiant priklausomiems žmonėms po reabilitacijos grįžti į tą pačią terpę. Su jais reikia dirbti, juos reikia mokyti gyventi kitaip, blaiviai - adaptuotis visuomenėje, dirbti, planuoti tolesnį gyvenimą ir matyti perspektyvą.

„Atidarinėsime reabilitacijos centrus, dirbsime, duok Dieve, kad tik būtų ką juose reabilituoti“, - sako M.Balčiūnas.

Ilgai girtavę žmonės dažniausiai būna agresyvūs, tad kur planuojama juos gydyti ir kaip medicinos personalas su jais susitvarkys, „Vakaro žinios“ teiravosi sveikatos apsaugos ministrės Rimantės ŠALAŠEVIČIŪTĖS.

- Jie bus gydomi psichiatrijos ligoninėse, kurios pripratusios ir moka dirbti su agresyviais pacientais. Pavyzdžiui, Vilniaus psichiatrijos ligoninė pasirengusi priimti 500 pacientų, dar yra ir psichiatrijos skyriai respublikinio pavaldumo didžiųjų miestų ligoninėse. Numatytos ir vietos, kur vėliau vyktų jų reabilitacija.

- Paėmus gydyti girtaujantį vyrą, šeima gali susidurti su problema - ant moters pečių guls rūpestis ne tik dėl vaikų, bet ir dėl ūkio. Kaip jai verstis?

- Man yra tekę lankytis šeimose, kuriose yra geriantis ir smurtaujantis vyras. Dažniausiai tokios šeimos gyvena iš pašalpų. Moterys sakydavo: aš praneščiau, bet bijau. Tad kai vyras patenka į areštinę, joms būna poilsis: probleminio asmens nėra, pinigai išlieka šeimoje, moteriai ir vaikams ramu.

- Bet tik kurį laiką - po to jie grįš ir juk ne visiems gydymas bus veiksmingas...

- Deja, visų tų 150 tūkst. vienu mostu nepaguldysime į ligonines, ne visus pavyks ir išgydyti. ES šalių praktika rodo, kad priverstinis gydymas, gerai sustygavus visą mechanizmą, būna veiksmingas maždaug 30 proc. asmenų. Vis dėlto, manau, tai yra vienintelis būdas spręsti socialines problemas, nes didžiausias blogis, dėl kurio tos problemos kyla, yra alkoholis.

Neblaivių asmenų padarytų nusikaltimų statistika

2015 m. neblaivūs asmenys Lietuvoje padarė 10 364 nusikaltimus, 10 iš jų traktuojami kaip labai sunkūs, 125 - kaip sunkūs, 1533 - apysunkiai.

Įtariama, kad neblaivūs asmenys pernai nužudė 77 žmones, dar 72 sunkiai sutrikdė sveikatą.

Daugiausiai nusikaltimų įtariami pernai padarę 18-29 metų neblaivūs asmenys - net 2991.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Kovai su alkoholizmu bus panaudotos iš akcizo mokesčių surinktos pajamos

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad kovai su alkoholio vartojimu bus skiriamas didesnis finansavimas ir tam bus panaudotos iš akcizo mokesčio surinktos lėšos. Šiais metais Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimui skirta per 1 mln. eurų, kurie bus skirti visuomenės sveikatos išsaugojimui ir stiprinimo veikloms, įskaitant prevencinius projektus, mokslinius tyrimus ir socialinę reklamą.

Ministrų kabinetas pirmadienį priėmė sprendimą iki vasario 15 d. parengti tarpinstitucinį veiksmų planą alkoholio vartojimo problemoms spręsti. Pasak Vyriausybės vadovo, alkoholio vartojimas šalyje yra gana didelis, nors paskutiniu metu 1 procentiniu punktu yra sumažėjęs.

"Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas yra numatytas šiais metais ir tam yra skiriama pusė procento faktinių įplaukų iš akcizo programų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus. Tai sudaro 1,3 mln. eurų ir šio fondo lėšas bus galima naudoti būtent šiems prioritetams, t.y. alkoholio vartojimo mažinimui ir skubių veiksmų įgyvendinimui", - interviu LRT radijui sakė A. Butkevičius.

Ministras Pirmininkas informavo, kad jau yra parengtas įstatymo projektas, kuriuo siūloma įteisinti privalomąjį gydymą nuo alkoholizmo. Pagal Vyriausybės numatomą parengti veiksmų planą 2016-2018 metams, alkoholio vartojimo problemoms spręsti ketinama stiprinti kriminalinę žvalgybą siekiant sumažinti alkoholio pasiūlą, bus skatinamos nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos, mokyklose bus įgyvendinamos alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos.

"Kalbant apie Valstybinės visuomenės sveikatos stiprinimo fondą, jo lėšos bus naudojamos socialinei reklamai, moksliniams tyrimams, visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veikloms, įskaitant prevencinius projektus. Taip pat numatyta, kad 2016-2018 m. bus apmokyta 400 specialistų", - vardijo Ministras Pirmininkas.

Klausiamas, ar nevertėtų įstatymais riboti alkoholio reklamos, A. Butkevičius teigė, kad, jo žiniomis, kai kurie įstatymo projektai jau yra užregistruoti Seime. Premjeras pabrėžė socialinių reklamų svarbą, kurios turėtų būti plečiamos aiškinant apie alkoholio žalą visuomenei.

"Šitoje srityje esame numatę finansuoti tokią programą. Vis dėlto turime didesnį dėmesį skirti jaunajai kartai ir numatyti aiškias priemones, kurios bus įgyvendintos mokyklose, nes tuos žmones, kurie mėgsta vartoti alkoholį, vargu ar socialinės reklamos ar kitos prevencijos priemonės galėtų paveikti. Manau, kad švietėjiškos programos duoda daug didesnį efektą", - tikino Vyriausybės vadovas.

ELTA inf.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder