Kaip išvaizda išduoda, kad žmogus mėgsta išgerti

Tačiau šiuos pokyčius, deja, pastebi aplinkiniai. Taigi kokie ženklai veide ir kūne byloja, kad žmogus jau seniai įjunkęs kilnoti taurelę. Apie tai – ištrauka iš leidyklos „ForSmart“ knygos „55 tiesos apie alkoholį. 11 pamokų, kaip išbristi sausam“.

Kodėl geriančių žmonių oda sausėja

Netikėtai gatvėje sutinkate seną pažįstamą – buvusį mokyklos gražuolį, kadaise sudaužiusį širdį ne vienai merginai. Tačiau dabar, po dvidešimties metų, šis vyrukas – tik jaunystės grožio šešėlis. Pakumpusi laikysena, nunarinta galva, papurtęs veidas ir pajuodę paakiai išduoda, jog puikia sveikata jūsų senas draugas pasigirti tikrai negali. Iš aplinkinių žinote – dėl to, jog nuvyto grožis ir išgaravo žavesys, jūsų senas pažįstamas turėtų kaltinti alkoholizmą.

Etanolis, arba etilo alkoholis, – pagrindinė kiekvieno alkoholinio gėrimo sudėtinė dalis. Etanolis iš tiesų yra kaltas dėl išvaizdos pokyčių. Neverta viltis, jog vietoj maisto vartodami alkoholinius gėrimus tapsite lieknesni ir gražesni: svaigieji gėrimai sukelia tik neigiamus išvaizdos pakitimus.

Sunku pasakyti, dėl kurių pokyčių reikėtų tiesiogiai kaltinti alkoholizmą, o dėl kurių kaltos jo sukeltos kitos ligos, tačiau visų šių bėdų kaltininkas vienas – alkoholis.

„Girtuoklį pažinsi iš tolo – jį išduoda akys ir oda. Po kurio laiko to paslėpti negali jokia pudra“, – teigia AA draugijos narys Vladislavas. Oda iš tiesų daug pasako apie žmogaus sveikatą, todėl dažnai yra vadinama sveikatos veidrodžiu. Jei žmogus piktnaudžiauja alkoholiu, jo oda sausėja, nes alkoholis skatina organizmo dehidrataciją, kartu naikindamas ir kūno mineralų bei vitaminų atsargas. Išsausėjusi, reikalingomis medžiagomis nemaitinama oda sensta kur kas greičiau nei negeriančio žmogaus: ji nespėja atsigauti po alinančių daugiadienių baliukų.

Tipiniai geriančio žmogaus veido bruožai

Odos senėjimo ir nuovargio pasekmės – veido deformacija bei raukšlės, primenančios apie negailestingai bėgantį laiką. Dėl sutrikdytos skysčių pusiausvyros veidas gali ištinti, o metams bėgant oda gali taip išsitampyti, jog atsiras ne tik raukšlių, bet ir klosčių, nepraeinančio išpurtimo žymių. Dėl to dažno alkoholiko, turinčio ilgametį „stažą“, žandai būna nukarę, suteikia jam liūdną išraišką.

Kadangi alkoholis sutrikdo kraujotaką, plyšta kai kurios kraujagyslės ir kapiliarai. Tai ypač matyti ant labai jautrios veido odos – nuo išsiliejusio kraujo ji parausta. Liūdna žinia, kad ilgainiui šis paraudimas iš laikino virsta į nuolatinį.

Oda gali ne tik parausti, bet ir pageltonuoti. Taip nutinka dėl to, jog alkoholis sunaikina kepenyse esančias vitamino A atsargas. Paakiai gali netgi pajuosti, o tai – jau intoksikacijos požymis.

Akims gresia tie patys pavojai, kaip ir odai: dėl trūkusių kapiliarų jos gali parausti, o dėl vitamino A trūkumo ar alkoholio sukeltų kepenų ligų – pageltonuoti. „Jei akių spalva pakitusi, bet nežinote, ar taip atsitiko dėl gėrimo, ar dėl ligos, viską pasako žvilgsnis. Jei jame nėra gyvybės, jei jūsų pažįstamas žvelgia taip, lyg nieko nematytų ar būtų „sielą pardavęs“, žinokite, kad jis turi problemų su alkoholiu“, – įsitikinęs Vladislavas.

Kodėl dėl alkoholio poveikio silpsta raumenys

Veidas ir akys apie žmogų pasako labai daug, tačiau yra ir kitų, subtilesnių išvaizdos pokyčių, kurie ir pavieniui, ir drauge sudėjus gali padėti atskleisti alkoholizmą. Jei asmens laikysena – pakumpusi, sukrypusi, o eisena – šlubčiojanti ar krypčiojanti, gali būti, jog tokios bėdos žmogų užpuolė dėl silpnų raumenų ar kaulų. Taip pat gali būti, jog tiek raumenų, tiek kaulų būklė pablogėjo dėl gėrimo.

Alkoholis žaloja žmogaus raumenis, būtent todėl jo nevartoja sportininkai. Visų pirma, etilo alkoholis neigiamai veikia baltymų sintezę, todėl raumenys negauna jiems būtinos statybinės medžiagos. Taip pat šis nuodas mažina testosterono – vyriškumo hormono – lygį, o šis hormonas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nulemiančių raumenų augimo spartumą ir vyriškumą. Jei žmogus vartoja alkoholį, jo raumenys ne tik neauga: jie tiesiog nyksta. Nusilpsta nugaros, pilvo raumenys, todėl girtuoklis pakumpsta, o nuo sunkaus fizinio darbo jam formuojasi išvaržos.

Po truputį kūnas įgyja groteskiškas formas

Kaip vitaminas A, taip ir kalcis, kartu su kitais mineralais, paveikti alkoholio, nyksta. Negaudami kalcio, kaulai retėja. O juk dantys – taip pat kaulai. Todėl girtuoklių dantys neretai būna pajuodavę, išpuvę ar iškritę – taip nutinka ne tik dėl kalcio, bet ir dėl kitų medžiagų trūkumo.

Jei kepenys – pagrindinis organizmo įrankis kovoje su alkoholiu – nepajėgia susidoroti su gausybe į jį patekusių nuodų, šių nuodų perteklius pradeda kauptis sąnariuose. Ilgainiui juos paskausta, pasidaro sunku vaikščioti, po to – ir bėgioti. Todėl girtuokliai kartais vaikšto ne tik susikūprinę, bet ir šleivodami – dėl skaudančių kelių sąnarių, kurie neretai dar ir ištinsta.

Nors alkoholis naikina raumenis, pilvas pradeda augti. Girtuoklio organizme vyksta įdomus procesas – riebalai kaupiasi, o raumenys nyksta. Dėl to girtuoklis įgyja groteskiškas proporcijas: plonos rankos, kojos – kaip šakaliukai, pats nupiepęs, susimetęs į kuprą, o pilvukas – išsipūtęs kaip maišas. Moterims riebalai kaupiasi ne pilvo, bet užpakalio, šlaunų srityse: „Turėjau kartą draugę, kuri, kaip ir aš, mėgdavo išgerti. Keista buvome pora – aš su pilvu, o ji – su karvės užpakaliu, – prisimena Vladislavas. – Taip merginos ir prageria savo figūras. Jaunos gražios būna, vaikinai seilę varvina, o po to, kai išpampsta, niekas žiūrėti nenori.“

Kodėl pats žmogus išvaizdos pokyčių nepastebi

Be jau išvardintų pasikeitimų alkoholikai gali tikėtis ir dar kelių išvaizdos pokyčių: dėl kalcio trūkumo silpsta ne tik kaulai, bet ir nagai – netvarkingi, aplūžinėję nagučiai pasitikėjimo ir grožio tikrai neprideda. Dėl nuolatinio vitaminų trūkumo nusilpsta ir plaukai. Todėl mergaitės, jaunystėje besipuikavusios sveikais, žvilgančiais plaukais, įjunkusios gerti gali pasigirti nebent nušiurusia uodegėle.

Pajuodę paakiai, raudonos akys, raukšlės, išpuvę dantys, išpurtęs veidas, kupra, šleivos kojos ir pilvukas – sudėję šiuos išvaizdos bruožus, prieš akis išvysime tipišką alkoholiką. Tačiau didžiausi pokyčiai vyksta ne išorėje, o viduje: prastėja smegenų veikla, kenčia skrandis ir kepenys, alkoholiką kamuoja įvairiausios ligos. Kodėl gi toks vaizdas neatbaido žmonių? Kodėl, net matydamas visiškai degradavusį savo pažįstamą, dažnas vis tiek nesusimąsto, jog reikėtų atsisakyti alkoholio?

„Dėl to kalti du dalykai, – teigia Vladislavas. – Pirmas: žmogus yra įsitikinęs, jog kontroliuoja savo gyvenimą. Jis galvoja, kad niekada netaps girtuokliu, nes kritiniu momentu suims save į rankas. Antras dalykas: alkoholiku netampama per naktį. Pokyčiai vyksta taip lėtai, jog dažnai jų nė nepastebi, todėl atrodo, kad taip, kaip yra dabar, buvo ir prieš penkerius ar dešimt metų. Tu tiesiog užmiršti, jog tada viskas buvo kitaip.“