Kaip garsūs žmonės saugo sveikatą

Ži­no­miems Lie­tu­vos žmo­nėms ten­ka la­biau rū­pin­tis sa­vo svei­ka­ta, nes po­pu­lia­ru­mas tu­ri tar­si ša­lu­ti­nį efek­tą – įžy­my­bėms rei­kia daug bend­rau­ti su ger­bė­jais, o tai ke­lia ir di­des­nį pa­vo­jų ne tik per­šal­ti ke­liau­jant, bet ir pa­si­gau­ti ko­kį vi­ru­są nuo slo­guo­jan­čio ar ko­sė­jan­čio ger­bė­jo.

Maestro ginasi česnaku

Šv. Kristoforo kamerinio orkestro vadovas ir dirigentas Donatas Katkus prisipažino, kad nors jo amžius jau gana garbus, mano esąs itin sveikas žmogus: „Kartais kiek persišaldau, bet tai čia smulkmena.“ Pasak muziko, neseniai jis ilgokai pasėdėjo su bičiuliais lauko kavinėje nekreipdamas daug dėmesio į vėstantį orą ir savaitę už tai sumokėjo kosuliu bei užkimusiu balsu. Šmaikštaus žodžio kišenėje neieškantis orkestro vadovas tikino, kad nuolat skaito sveikatai skirtus žurnalus, todėl tiki, kad paisydamas specialistų patarimų gali pasiekti ir nemirtingumą.

„Vienintelė gera priemonė, kuri apsaugo ir nuo peršalimo, ir nuo nereikalingo žmonių dėmesio, manau, yra česnakas. Privalgai jo, kvėpuoji, ir visi aplinkui bėga į šalis“, – linksmai aiškino D. Katkus. Jo teigimu, norint neperšalti, organizmo gynybines galias puikiai tinka stiprinti šia paprasta ir amžių patikrinta priemone – česnaku. Maisto papildų, skirtų organizmo imuninei sistemai, pašnekovas prisipažino nevartojantis: „Netikiu jų nauda. Bet vitaminų žiemą kartais pageriu, kai jaučiu, kad reikia. Iš esmės labai skeptiškai žvelgiu į visas chemines priemones. Man medus, citrina, česnakas ir imbieras yra geriausias vaistas ir maistas“, – sakė maestro. D. Katkaus įsitikinimu, daugelis šaltuoju metų laiku per šiltai apsirengia, todėl suprakaitavę peršąla. „Organizmas puikiai moka prisitaikyti prie mums įprastos klimatinės zonos, todėl rudenį neskubu labai storai rengtis. Neperšilti, manau, taip pat svarbu, kaip ir neperšalti“, – įsitikinęs D. Katkus.

Humoristė geria vandenį

Humoristė ir teatro režisierė Hana Šumilaitė sakė, kad prieš kurį laiką nutarusi mesti svorį ir laikytis specialios dietos įprato rytais išgerti stiklinę ar net dvi šilto vandens. „Man tai suteikia energijos. Kadangi kavos rytais negeriu, šis būdas netikėtai pasirodė labai paveikus. Mėgstu žaliąją arbatą, vartoju medų vietoj cukraus, visada turiu naminių aviečių, kurios puikiai tinka ne tik peršalus, bet ir profilaktiškai“, – tikino ponia Hana.

Humoristė prisipažino, kad jos draugai pasišaipo, kad česnako, ko gero, nededa tik į kompotą – gausiai naudoja jį gamindama visus patiekalus. „Žmogus, iš kurio perku česnakų jau antrus metus po maišą, neseniai išdrįso manęs paklausti: „Atsiprašau, bet ką jūs su jais darote? Negi tiek suvalgote?“ – juokėsi H. Šumilaitė. Pasak teatro režisierės, nuolat dirbant su žmonėmis, kartais pasitaiko pasigauti kokį virusą, bet natūralios priemonės palengvina būklę net ir susirgus. Moteris nepasitiki maisto papildais ir vaistinėse siūlomais vitaminais. Jų organizmui stengiasi gauti vartodama įvairų ir vitaminų gausų maistą, taip pat prieskonius. „Vitaminų kartais pageriu pavasarį, kai organizmas per žiemą būna kiek nualintas, tačiau iš esmės cheminių preparatų stengiuosi vartoti kuo mažiau. Turiu savo daržą, auginu avietes, draugai aprūpina obuoliais – turiu viską, ko reikia, kad būčiau sveika ir stipri“, – gerai nusiteikusi tikino ponia Hana.

Sinoptikui – grynas oras

Televizijos orų pranešėjas Naglis Šulija prisipažino, kad vaikystėje patirta trauma, kai jam buvo pažeista nosies pertvara, lydi jį iki šiol – vyras dažnai gauna slogą. Vienintelis jam tinkamas būdas išvengti šio nemalonaus negalavimo – bėgiojimas. „Kol bėgioju lauke krosus, tol viskas būna gerai. Kai gerai prisikvėpuoji gryname ore, ligos nepuola“, – savo receptu pasidalijo N. Šulija. Sinoptiko teigimu, jis mėgsta imbierus, citrinas, česnakus ir kitus natūralius, organizmą stiprinančius produktus, tačiau užklupus ligai pasitiki tuo, ką išrado žmonija – vaistais. „Jie išrasti tam, kad mums pagelbėtų, tad ir reikia juos vartoti“, – įsitikinęs pašnekovas. Jo nuomone, vienintelė priemonė apsisaugoti nuo peršalimo ligų – judėjimas, fizinis aktyvumas. „Kalendorius atkakliai perša mintį, kad jau lydės atitinkami šio sezono orai. Svarbiausia – tinkamai apsirengti prieš einant į lauką, ar skubėtume į darbą, ar susirengtume pabėgioti gryname ore“, – patarė N. Šulija.