Vakar, spalio 29-ąją, pasaulis minėjo Insulto dieną. Šiemet ji buvo skirta kalbėti apie gyvenimą patyrus insultą. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas, gydytojas neurologas Robertas Urbutis sako, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie 22 tūkstančiai insultą patyrusių žmonių.
"Artimųjų, draugų, socialinių įstaigų rūpestis, valstybės pagalba daugumai jų padeda gyventi jeigu ne visavertį, tai bent prasmingą gyvenimą. Tačiau ne visada gyvenantieji su insulto padariniais sulaukia reikiamo dėmesio", - kalbėjo R. Urbutis.
Prarastas laikas - žuvusios smegenys
Pasak gydytojo, dar prieš dešimtmetį gydytojai negalėjo suteikti tokios pagalbos, kokia yra pasiekiama šiandien: taikomas specializuotas insulto gydymas, įkurti insulto gydymo centrai. Specializuoto gydymo tikslas yra atkurti kraujotaką. Apie 85 procentus visų insultų sudaro išeminio insulto atvejai, kai pažeistoje kraujagyslėje, kuri maitina kurią nors smegenų dalį, susiformuoja trombas arba trombas yra susiformavęs širdies ertmėse ar stambiosiose kraujagyslėse ir su kraujo srove pasiekia smegenis.[CITATA]
Pastebėjus pirmuosius insulto simptomus, svarbu nedelsti ir kviestis greitąją pagalbą, nes laikas yra itin svarbus.
Ligoninėje galimi du gydymo būdai: trombolizė arba trombektomija.
Trombolizė - toks gydymo būdas, kai į veną lašinamas medikamentas ištirpdo trombą ar jo dalį. Jeigu pagalba suteikiama labai greitai, pacientas gali visiškai pasveikti arba ligos pasekmės būna nesunkios.
Kitas gydymo būdas - mechaninė trombektomija. Daliai pacientų, kuriems užsikimšusi stambi ar vidutinė smegenis maitinanti arterija, trombas specialiais zondais ištraukiamas mechaniniu būdu ir taip atkuriama kraujotaka.
"Abiem atvejais yra labai svarbus laikas. Smegenys turi savotišką rezervą, iš kurio, netikėtai nutrūkus kraujotakai, yra aprūpinamos. Bet tai labai ribotas rezervas. Jam išsekus kiekviena prabėganti minutė didina žuvusių smegenų ląstelių kiekį. Kiekviena minutė yra auksinė", - pabrėžė gydytojas neurologas R. Urbutis.
Gydymas trombolize gali padėti, jeigu pagalba suteikiama vėliausiai per 4,5 valandos, o mechanine trombektomija - per 6 valandas. Tačiau šis laikas skaičiuojamas ne nuo pirmųjų pastebėtų simptomų, o nuo laiko, kada žmogus paskutinį kartą buvo sveikas.
"Reikėtų pasidžiaugti, kad situacija gerėja ir vis daugiau pacientų gauna specializuotą gydymą. 2014 metais šešiose Lietuvos ligoninėse buvo įkurtas insulto centrų tinklas. Toks centras yra ir mūsų ligoninėje. Per nepilnus penkerius metus mūsų centre gydėsi daugiau nei 1 700 pacientų. 720 jų buvo gydyti trombolize, apie 120 pacientų buvo taikyta mechaninė trombektomija. Tai reiškia, kad 42 procentai visų ligoninėje gydytų insultą patyrusių pacientų gavo specializuotą šiuolaikinį gydymą, o Lietuvos vidurkis yra 9 procentai. Jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių specializuoto gydymo taikyti negalime, pacientui skiriamas bazinis gydymas", - pasakojo R. Urbutis.
Pasak mediko, Insulto centras - ne tik anksčiau aprašyti modernūs gydymo metodai, bet visa pagalbos pacientui sistema.
Gydytojas džiaugėsi, kad, pasinaudojusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, ligoninė įsigijo naują angiografą, kuris yra būtinas kraujagyslių ligų diagnostikai, taip pat įsigytas naujas kompiuterinis tomografas, kuris pagreitins tyrimą ir pagerins pacientų atranką specializuotam insultų gydymui. Tokį naujų galimybių 256 sluoksnių kompiuterinį tomografą turi tik trys ligoninės šalyje.
Kaip gyventi po insulto?
Pašnekovas pakartojo, kad gydant insultą itin svarbus laikas, per kurį suteikiama pagalba, nes nuo ligos padarinių priklausys, kaip žmogus gyvens vėliau, t. y. kokia žala smegenims bus padaryta. Jeigu specializuotas gydymas pradedamas per 1,5 valandos nuo simptomų atsiradimo pradžios, mirties ar sunkaus neįgalumo išvengia vienas iš 4 pacientų. Kuo ilgiau uždelsiama kreiptis į medikus, tuo insulto padarinių tikimybė didesnė.
"Jeigu žmogus išgyvena insultą, organizmas dažnai patiria pasekmių, tačiau 30-40 proc. pacientų visiškai pasveiksta. Dalis pacientų lieka savarankiški, tačiau turi negalią. Padariniai priklauso nuo to, kuri smegenų dalis pažeidžiama. Vieni pacientai susiduria su galūnių ar vienos kūno pusės silpnumu, kitiems sutrinka kalba, treti ima jausti atminties, mąstymo sutrikimus. Skaudžiausios pasekmės - žmogus paralyžiuojamas ir tampa priklausomas nuo aplinkinių. Siekdami išvengti tokių atvejų ir norime paskatinti visuomenę žinoti rizikos faktorius, juos koreguoti ir įvykus smegenų kraujotakos sutrikimams nedelsiant kreiptis į gydytojus", - sakė R. Urbutis.
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje insultą patyrusiais pacientais rūpinasi visa reabilitacijos komanda: kineziterapeutai, psichologai, logopedai ir kiti specialistai. Jie pacientui ir jo artimiesiems padeda suprasti ligos priežastis, pasekmes, išmokti gyventi toliau.
"Galime pasidžiaugti, kad šiuo metu neblogai išvystytas reabilitacijos, medicininės slaugos ir palaikomojo gydymo tinklas. Prieš 20-30 metų pacientas būdavo ilgai gydomas skyriuje, o po to vykdavo namo, visa slaugos našta tekdavo šeimai. Dabar kiekvienas pacientas gauna adekvačią pagalbą. Po gydymosi stacionare dalis pacientų išvyksta į namus, dalis siunčiami reabilitacijai arba jais rūpinasi medicininės slaugos ir palaikomojo gydymo specialistai", - pasakojo R. Urbutis.
Patyrusieji insultą turi ypač rūpintis sveikata ir mažinti rizikos faktorius, nes yra gana didelė pakartotinio insulto grėsmė.
Rizikos faktoriai yra koreguojami
Pasak R. Urbučio, patyrusiųjų insultą skaičius būtų kur kas mažesnis, jeigu būtų skiriamas maksimalus dėmesys prevencijai.
"Pirmiausia yra svarbu, kad visuomenė turėtų kuo daugiau žinių apie insulto rizikos faktorius. Kai kurių jų - amžiaus, lyties, rasės, genetikos - pakeisti negalime. Daugiausia insultus patiria vyresni nei 60-65 metų amžiaus žmonės, sulig kiekvienu amžiaus dešimtmečiu ta rizika didėja. Dažniau serga moterys. Tačiau yra daug faktorių, kurie gali būti koreguojami", - sakė gydytojas R. Urbutis.
Jo teigimu, vienas dažniausių ir svarbiausių faktorių yra arterinė hipertenzija, kitaip tariant, padidėjęs kraujo spaudimas.
"Arterinės hipertenzijos atpažinimas ir gydymas žymiai sumažina insulto tikimybę. Pavyzdžiui, sumažinus kraujospūdį tikimybė patirti insultą sumažėja net 40 proc. Dažna insulto priežastis yra ir lėtinis prieširdžių virpėjimas, širdies ritmo sutrikimas. Jeigu tinkamai parenkamas gydymas, ta rizika mažėja net 60-70 procentų. Taigi rizikos faktorių korekcijos poveikis yra tikrai didelis", - pabrėžė Neurologijos skyriaus vedėjas.
Rizikos faktoriai, kuriuos gydytojai taip pat rekomenduoja koreguoti, yra rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, cukrinis diabetas, nutukimas, netaisyklinga mityba, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
"Deja, ne visi žmonės žino tuos rizikos faktorius arba į juos nekreipia dėmesio, nesilaiko gydytojų rekomendacijų. Tačiau tai labai padėtų sumažinti insultą patyrusių žmonių skaičių. Manoma, kad koreguojant visus konkretaus žmogaus rizikos faktorius, rizika susirgti insultu sumažėja net iki 80 procentų", - akcentavo R. Urbutis.
Kaip atpažinti?
Insulto (ūmaus smegenų kraujotakos sutrikimo) požymiai:
*Veidas (perkreiptas veidas, viena burnos pusė nejuda arba judrumas sumažėjęs);
*Ranka (nusilpsta, nutirpsta ranka, kartais - koja ar viena kūno pusė);
*Kalba (sutrinka kalba, žmogus neaiškiai taria žodžius arba juos taria klaidingai, veliasi, kartais visai negali kalbėti ar nesuvokia kitų žmonių kalbos turinio);
*Laikas (pastebėjus bent vieną iš simptomų, reikia kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą