Judėti reikia ir sergantiesiems

Judėti reikia ir sergantiesiems

Frazė - nėra visiškai sveikų, yra tik ne iki galo ištirti - skamba kiek kraupokai, bet puikiai atitinka realybę. Aišku, yra susirgimų, kurie iškart pastebimi ir turi aiškių požymių, tačiau yra tokių, kurie tūno organizme tarsi uždelsto veikimo bombos ir pasireiškia tik tam tikromis aplinkybėmis.

Prie pastarųjų galima priskirti išsėtinę sklerozę, apie kurią sutiko papasakoti Laura.

Viskas nuo nervų

Pagal dažniausiai vartojamą apibrėžimą, išsėtinė sklerozė - centrinės nervų sistemos liga, pažeidžianti galvos ir stuburo smegenis, regos nervus bei visų nervų mielino dangalą. Labai dažnai liga pasireiškia jauniems žmonėms.

„Aš pirmuosius simptomus pajutau dvyliktoje klasėje. Tuomet dėl streso pradėjau šlubčioti. Kadangi buvau jauna ir dar sportuojanti, tuomet į laikiną, kaip man atrodė, negalavimą, per daug nekreipiau dėmesio.

Po dešimtmečio, gimus sūnui, vėl pradėjau šlubčioti, pradėjo tirpti galūnės, tačiau, jeigu ne sūnaus auklė, perspėjusi, jog „taip būti neturėtų“, vėl nebūčiau į tai kreipusi dėmesio“, - su „nematoma“ liga susijusias problemas atskleidė pašnekovė.

Jauna moteris, nelaukdama eilėse, nuskubėjo mokamų tyrimų. „Kainavo jie brangiai. Tiek kalbant apie pinigus, tiek - apie nervus, - prisiminė Laura. - Pirmiausia gydytoja nebuvo tikra dėl diagnozės.

Paskui, atlikus magnetinį rezonansą, prabilo apie „kažkokius augliukus“ ir tik griežtai pareikalavus, buvo atlikti visi reikiami tyrimai, po kurių ir buvo diagnozuota išsėtinė sklerozė.“

Visuomenei trūksta informacijos

Nors dažnai išgirdę žodį „sklerozė“ žmonės pagalvoja apie atminties praradimą, išsėtinė sklerozė - visiškai kitokia liga. Kita vertus, tie, kurie, vienaip ar kitaip su ja susidūrę, dažniausiai prisimena tik neigiamus, sergančiųjų mirtimi pasibaigusius atvejus. Visgi išgirdus tokią diagnozę vilties turėtų suteikti tai, kad tiesiogiai nuo šios ligos, galinčios žmogų paguldyti į patalą, nemirštama.

Gydytojų teigimu, liga kol kas yra neišgydoma, tačiau geriant tinkamus vaistus galima pristabdyti jos plitimą. Ta pati liga sergantiesiems, dėl to, kad pažeidžiami skirtingi nervai ir smegenų dalys, pasireiškia skirtingais simptomais ar priepuoliais.

„Vieną kartą gali nutirpti rankos, kitą kartą imi šlubčioti. Pasitaiko, kad priepuolis „smogia“ akims ir tada kuriam laikui sutrinka regėjimas“, - problemas, su kuriomis susiduria, vardino jauna moteris.

Priepuoliai, pašnekovės teigimu, yra skirtingo sunkumo, tačiau, dažniausiai, trunka ilgai. Ypač sunkiais atvejais žmogus gali būti hospitalizuotas, lengvesniais - gydomas ambulatoriškai.

„Norėtųsi, kad medikai būtų platesnių pažiūrų. Ilgą laiką man buvo aiškinama, kad tiesiog gerčiau vaistus, būčiau rami ir tausočiau save.

Paskutinio dalyko teko skubiai mokytis, nes kitaip būčiau turėjus atsisveikinti su mėgstamu darbu, - prisipažino trenere dirbanti Laura. - Dabar medikų požiūris keičiasi ir jie atsargiai užsimena, kad reikėtų aktyviau, bet nepervargstant judėti ir sportuoti. Nors kartais klausimus dar bandoma spręsti tik vaistais.

Pastarųjų, nepaisant to, kad jie kainuoja labai brangiai, užtenka ir sergantiesiems jie skiriami nemokamai. Kita vertus, galbūt tai tampa papildomu pretekstu žmonėms sėdėti namuose, užsidaryti nuo pasaulio ir gerti vaistus, nes, kaip prisipažino vienas jaunuolis, jam gėda išeiti pasivaikščioti, nes su ramentu „jis negražiai atrodo“.

Tokį žmogaus nusivertinimą gali lemti ir problemos nesuprantančios visuomenės požiūris. Laura prisiminė, kaip per eilinį priepuolį nejautri pasidarė viena pusė veido, buvo jaučiamas pastovus pykinimas, kiti simptomai, nejautrūs pasidarė pirštai.

„Tuo metu kaip tik buvau parduotuvėje ir nesugraibiau centų grąžai, atsiskaitydama prie kasos. Už tai buvau aprėkta už manęs stovinčios moteriškės, kad esu „stabdanti ir nerangi“. Buvo be galo skaudu, bet kaip paaiškinti tokiam žmogui, kad judesiai sulėtėjo dėl ligos? Juk negali kitas žmogus jausti už tave,“ - pastebėjo jauna moteris.

Ledai pajudėjo?

Laura pasidžiaugė, kad ją jos kelyje labai palaiko taip pat treneriu dirbantis vyras Sergėjus, kuris ne tik nuolat ir stipriai prisideda prie informacijos apie išsėtinę sklerozę viešinimo, bet ir rūpinasi šia liga sergančių žmonių „išjudinimu“.

„Gyvename tokiais laikais, kai stresas yra - jei ne nuolatinė būsena, tai - dažnas palydovas. Sporto salė ar sportinės varžybos yra būtent ta vieta, kur žmonės gali atsipalaiduoti ir išsikrauti, todėl stengiamės, kad į aktyvų gyvenimą įsitrauktų visi.

Būtent todėl praėjusiais metais gimė „Išsėtinės sklerozės iššūkio“ komanda, sėkmingai pasirodžiusi Trakų triatlono varžybose. Kadangi idėja visiems dalyvavusiems patiko, ji, siekiant pritraukti kaip galima daugiau sergančiųjų, bus vystoma toliau“, - ateities planais dalinosi Sergėjus.

Ir tai nėra tušti žodžiai. Komanda ne tik rengiasi šiųmetėms Trakų triatlono varžyboms, kurios vyks liepos 7 dieną, bet ir kartu su kita sergančius asmenis vienijančia organizacija „Feniksai“ liepos 6-ąją rengia filmo „100 metrų“ peržiūrai. Nors filmas - meninis, tačiau sukurtas pagal tikro žmogaus - triatlonininko Ramono Arojo (Ramon Arroyo) - istoriją.

R.Arojo - išsėtine skleroze susirgęs sportininkas, savo pavyzdžiu įrodęs, kad liga, kokia sunki ir kokioje stadijoje bebūtų, jeigu tik jai nepasiduodi, gyventi beveik netrukdo.

R.Arojo liepos 6-7 dienomis turėtų viešėti Lietuvoje ir dalyvauti tiek filmo peržiūroje, tiek varžybose.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder