Jaunų medikų provincija nevilioja

Jaunų medikų provincija nevilioja

Lietuvoje, ypač provincijoje, jau daugelį metų labai trūksta medikų. Problemą pastaraisiais metais tik dar labiau pagilino jaunų specialistų emigracija. Situacijos nepadeda gerinti net kartkartėmis duodami sveikatos politikų nurodymai didinti algas medikams - rajonų ligoninės to tiesiog nepajėgios padaryti. Tad provincijos gydymo įstaigos „laikosi“ ant vyresniosios kartos ir pensinio amžiaus medikų. Jie ir konsultuoti atvykstantys medikai neretai - vienintelė įstaigų išeitis, kad visai neliktų be specialisto.

Paieškos - beveik visur

Apie tai, kad ieško gydytojų, beveik visos rajonų ligoninės skelbia savo tinklalapiuose. Pavyzdžiui, Utenos ligoninė įdarbintų radiologą, anesteziologą, reanimatologą, akušerį-ginekologą, vidaus ligų gydytoją, oftalmologą, gastroenterologą, reabilitologą, kardiologą. Kaip skelbiama ligoninės tinklalapyje, vidutinis priėmimo skyriuje dirbančio gydytojo darbo užmokestis atskaičius mokesčius už 12 valandų budėjimą - 101,37 euro.

Telšių ligoninė siūlo darbą anesteziologui-reanimatologui, chirurgui, vaikų ligų gydytojui, neurologui, neonatologui, akušeriui-ginekologui, laboratorinės medicinos gydytojui, gastroenterologui, vidaus ligų gydytojui.

Pakruojo ligoninė šiuo metu siūlo darbą vidaus ligų gydytojui, dermatovenerologui, gastroenterologui, nefrologui, neurologui, pulmonologui, vaikų ligų gydytojui, chirurgui.

Specialistų trūksta net populiaraus šalies kurorto - Druskininkų - ligoninei. Čia ieškoma vidaus ligų gydytojo, kardiologo, oftalmologo, neurologo, anesteziologo-reanimatologo, chirurgo, geriatro.

Pasiryžę mokėti daug


Lazdijų ligoninės vyriausiasis gydytojas Vitas Šimkonis „Vakaro žinioms“ teigė, kad daugelį problemų dėl specialistų ligoninė yra išsprendusi - vietinių medikų trūksta, bet yra atvažiuojančių. Tik kardiologo ligoninei labai reikia - niekaip negali surasti, nors visais įmanomais būdais ieško.

„Parašykite, kad aš ieškau ir kad dėl atlyginimo susitarsime. Proto ribose, aišku, - sako ligoninės vadovas. - Mokėtume tikrai daugiau nei kitiems medikams, kad tik jis važiuotų. Būtų elitinis daktaras čia palyginti su kitais, nes tikrai paslauga labai reikalinga. Dabar žmonėms net vaistų išsirašyti tenka važiuoti į Alytų ar Kauną, laukti eilėse - nepatogumas yra didžiulis.“

Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas teigė, kad ligoninė nejaučia didelio specialistų stygiaus - turi visą vidaus ligų gydytojų komandą, geriatrą, kardiologą. Tiesa, 50 proc. specialistų-konsultantų - atvažiuojantys medikai.

„Nieko nuostabaus - kiek tu žmogui sugebi mokėti, tiek ir turi tų specialistų. Jeigu konsultantas čia uždirbtų 600 eurų, žinoma, kad niekas nevažiuotų. Tačiau jeigu pasiūlai atlyginimą, konkurencingą mieste siūlomam atlyginimui, medikai atvažiuoja“, - sakė V.Grigas.

Problema vis didesnė


Pasvalio ligoninė skelbia, kad jai reikalingas radiologas, vidaus ligų gydytojas, geriatras, neurologas, oftalmologas, otolaringologas, chirurgas, kardiologas, anesteziologas-reanimatologas. Šių kvalifikacijų specialistus, jei tik atsirastų norinčių, ligoninė pasiruošusi įdarbinti visu etatu.

Ligoninės vyr. gydytojas Rolandas Rastauskas „Vakaro žinioms“ teigė, kad specialistų trūkumas - amžina problema, kuri kasmet tampa vis didesnė. Savų daktarų ligoninė turi vos trečdalį, kiti - atvažiuojantys. Jei ir pavyksta kokį specialistą prisikalbinti, atvažiuoja, porą metų padirba, išvažiuoja.

„Patys ketverius metus mokėjome už kardiologo rengimą, vietą rezidentūroje žmogui „iškovojome“, o jis po to pareiškė, kad nebeatvažiuos, nes gavo vietą Klaipėdoje. Per teismus teko sumokėtus pinigus atsiiminėti, - pasakoja vadovas. - Dabar su dar vienu būsimu kardiologu planuojame sutartį pasirašyti, bet vėl ketverius metus teks laukti. Didelė problema.“

Paklaustas, gal specialistams per mažą atlyginimą siūlo, R.Rastauskas teigė, kad ne ką mažesnį nei kitos gydymo įstaigos. Darbo skelbimuose net nurodo, kad atlyginimas - pagal susitarimą, tačiau niekas net neatvažiuoja dėl to atlyginimo derėtis. Butas yra paruoštas - savivaldybė skyrė, tik eik ir gyvenk. Nėra kam, nenori jaunimas į Pasvalį važiuoti.

„Be tinkamos ministerijos politikos problemos niekaip neišspręsime. Dar tie nuolatiniai gandai apie ligoninių rajonuose uždarymą... Kaip jaunimas važiuos į provinciją? Visi nori ten, kur bus užtikrinti dėl savo darbo vietos ir perspektyvos“, - sako R.Rastauskas.

Žino ir ministerija

Tai, kad šalies sveikatos apsaugos sistema susiduria su dideliu specialistų trūkumu regionuose, ne paslaptis ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Kaip „Vakaro žinioms“ teigė Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų departamento direktorė Justina Januševičienė, siekiant spręsti šią problemą pavasarį Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo projektą „Specialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“.

Iniciatyvos esmė - pritraukti jaunus specialistus į tas gydymo įstaigas, kur specialistų trūkumas yra didžiausias. Gydytojų rezidentų studijos apmokamos ES (80 proc.) ir savivaldybių (20 proc.) lėšomis. Už tai gydytojas privalės gydymo įstaigose atidirbti nuo 2 iki 4 metų, priklausomai nuo už jį sumokėtos sumos.

J.Januševičienės pateiktais duomenimis, projekte jau pageidavo dalyvauti 4 šeimos mediciną pasirinkę rezidentai, kurie baigę studijas sutinka vykti dirbti į Molėtų ir Vilkaviškio rajonų sveikatos priežiūros įstaigas. Vienas rezidentas, būsimas neurologas, pasirinko Elektrėnų ligoninę, Keturi kardiologijos rezidentai - Šakių, Ukmergės, Alytaus S.Kudirkos bei Pasvalio ligonines. Du pulmonologijos rezidentai - Kretingos ligoninę ir Respublikinę Šiaulių ligoninę.

Tiesa, šie jauni gydytojai dar tik pradeda studijas ir regionų ligoninėse pradės dirbti po kelerių metų.

Jeigu projektas pasiteisins, planuojama iniciatyvą tęsti Sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis.


Jauna gydytoja pediatrė-vaikų neurologė Diana GENC dirba Kauno, Lazdijų ir Kelmės ligoninėse.


- Kodėl „plėšotės“ per tris gydymo įstaigas?

- Turiu tris licencijas: medicinos gydytojos, kurią turi visi, baigę 6 metus pagrindinių medicinos studijų, o baigusi rezidentūrą įgijau dar pediatro ir vaikų neurologo licencijas. Respublikinėje Kauno ligoninėje dirbu kaip medicinos gydytoja Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Šis darbas man reikalingas tam, kad išlaikyčiau praktiką - išliktų įgūdžiai gaivinti, teikti skubią pagalbą, bent minimalios žinios apie suaugusiųjų ligas ir suaugusiųjų vaistus. Kadangi Lazdijų bei Kelmės ligoninėse dirbu tik su vaikais kaip pediatrė ir vaikų neurologė, įgytos žinios apie suaugusiuosius labai greitai pasimirštų. Nors atlyginimo požiūriu dirbti Respublikinėje Kauno ligoninėje man visiškai neapsimoka - alga ten žymiai mažesnė nei periferijoje, nors darbo krūvis gana didelis.

- Jeigu periferijoje atyginimai didesni, kodėl ten taip trūksta medikų?

- Elementaru - jeigu žmogus 13 metų mokėsi Kaune ar Vilniuje, tai natūralu, kad jis ten ir šeimą sukūrė, ir būstą nusipirko, ir gyventi savarankiškai pradėjo. Dauguma jaunų medikų per ilgus studijų metus susikuria didmiesčiuose savo gyvenimą ir nenori gyvenamosios vietos keisti. Tad susidaro paradoksali situacija - Vilniuje ir Kaune medikų trūkumo nėra, tad gydymo įstaigos turi pasirinkimą ir nemato reikalo nei skubėti gydytojams atlyginimų kelti, nei kitaip jų vilioti. Ir taip yra ne tik Lietuvoje - tas pats ir užsienio šalyse. Tad didmiesčiuose algos yra mažesnės, nes niekas į provinciją važiuoti nenori, o rajoninėse ligoninėse trūksta medikų.

- Darbą Lazdijų ir Kelmės ligoninėje susiradote pati ar ligoninės jus pasikvietė?


- Aš aktyviai darbo neieškojau - kolega paklausė, gal noriu dirbti Lazdijuose. Pagalvojau, kad gal ir noriu, nes tai yra praktika. Ir jau penkti metai ten dirbu.

Panašiai buvo ir su darbu Kelmėje - paskambino kolega ir pasakė, kad Kelmės ligoninė ieško vaikų neurologo. Nuvažiavau, pakalbėjau su administracija. Jie labai apsidžiaugė, kad aš čia tokia atsiradau, nes nesėkmingai ieškojo vaikų neurologo jau daugiau nei pusmetį, ir pasiūlė labai geras darbo sąlygas. Beje, šiuo metu ligoninė labai ieško reabilitologo - siūlo ir kurą apmokėti, ir tikrai gerą atlyginimą.

- Tačiau juk nėra lengva lakstyti į tris gydymo įstaigas ir dar skirtinguose miestuose?

- Kadangi medikų trūksta, tai suteikia šiokių tokių privalumų - aš darbo valandas pasireguliuoju tiek pagal ligoninės poreikį, tiek pagal savo norą bei galimybes, atostogas galiu planuotis taip, kaip man patogiau. Tad dirbti net trijose gydymo įstaigose man nėra labai sudėtinga. Kai kas, tiesa, nustemba, kaip aš 120 kilometrų važiuoju į darbą. Tačiau prieš keletą metų man pagal „Erasmus“ programą teko atlikti praktiką Turkijoje, Stambule, kur 100 km autobusu važiuoti į darbą yra kasdienybė. Tad čia sėsti į automobilį ir per valandą nuvažiuoti į kitą miestą - menkniekis.

- Bet juk būtų kur kas paprasčiau išvykti į užsienį, dirbti vienoje ligoninėje ir užsidirbti gerokai daugiau, kaip šiuo metu daro nemažai Lietuvoje mokslus baigusių medikų. Apie tai nepagalvojate?

- Taip, vienas kolega prieš kurį laiką klausė, ar nenorėčiau išvažiuoti dirbti į Norvegiją. Sakė, ten gaučiau 6 tūkst. eurų atlyginimą. Pagalvojau - taip, alga būtų šešis kartus didesnė nei Lietuvoje, tačiau kol kas nenoriu. Kadangi didelių ambicijų neturiu, mane kol kas tenkina tai, ką turiu čia - ir kur dirbu, ir kiek dirbu, ir kiek uždirbu. Pediatrų, kiek žinau, ieško dauguma rajonų ligoninių, tad man nereikia nerimauti dėl to, kas būtų, jei netekčiau darbo. Priešingai - jaučiuosi esanti ta, kuri diktuoja sąlygas ir gali rinktis, kur dirbti.

- Ką, jūsų manymu, reikėtų padaryti, kad jauni specialistai važiuotų dirbti į provinciją?

- Jei ativirai, tos įstaigos, kurios tikrai susiduria su specialistų trūkumu, pasiūlo geras algas bei sąlygas, ir jaunimas pas juos važiuoja. Pavyzdžiui, vienam kolegai šeimos gydytojui darbdaviai rajone pasiūlė adekvatų atlyginimą, darbą jo žmonai, būstą, ir jie į tą provinciją važiuos.


Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder