Nesijaučia tinkamai įvertinti
Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos Teisinio reglamentavimo darbo grupės pirmininkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto IV kurso neurochirurgijos rezidentas Karolis Bareikis, nuolat kalbama, kad krizinis laikotarpis Lietuvoje baigėsi, situacija šalyje gerėja, minimalus atlyginimas jau ne pirmą kartą didinamas, o rezidentų pajamos lieka tokios pačios.
Bendrosios rezidentų pajamos nėra mažos: jas sudaro stipendija ir atlyginimas. Tačiau visos socialinės garantijos, išmokos, pašalpos, priedai už naktinį darbą ar darbą šventinėmis dienomis rezidentams skaičiuojami tik nuo atlyginimo ir dėl to jie yra graudžiai maži. Pavyzdžiui, už naktinį darbą rezidentui mokami vos 4-6 eurai.
Su dar didesnėmis finansinėmis problemomis susiduria tie rezidentai, kuriems tenka eiti tėvystės ar motinystės atostogų, - išmokos vėlgi skaičiuojamos tik nuo atlyginimo.
„Mūsų nuomone, net tos rezidentų bendros pajamos yra per mažos. Jos turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į šalies atlyginimų vidurkį ir neturėtų būti tik vos už jį didesnės“, - sako K.Bareikis.
Rezidento stipendija - 365 eurai. Tiesa, ją gauna tik tie, kurie studijuoja valstybės finansuojamose vietose. Rezidentūra dabar kainuoja apie 9 tūkst. eurų per metus, tad už nepatekusių į valstybės finansuojamas vietas mokslą dažniausiai moka kokia nors ligoninė su sąlyga, kad baigęs studijas medikas kažkiek metų toje ligoninėje atidirbs. Stipendijos jis, natūralu, negauna.
Rezidentų atlyginimai skirtingi: vyresniojo rezidento - 3,11 euro už valandą, jaunesniojo - mažesnis. Jeigu vyresnysis rezidentas daug dirba per išeigines ar šventines dienas, budi naktimis, jis sugeba užsidirbti šiek tiek daugiau kaip 400 eurų, jaunesnysis rezidentas - 320-360 eurų.
Norėdami užsidirbti daugiau kai kurie rezidentai dirba papildomai, pavyzdžiui, priėmimo skyriuje kaip medicinos gydytojai, ar bent puse etato įsidarbina rajonų ligoninėse kaip gydytojo asistentai. Tačiau tokiais atvejais kenčia pačios rezidentūros kokybė, nes tenka lakstyti per kelias gydymo įstaigas, o studijuoti rezidentūroje tikrai nėra lengva.
Baigus studijas - nežinia
Su dar didesnėmis problemomis jauni gydytojai susiduria baigę rezidentūrą. Ligoninės yra viešosios įstaigos ir jos pačios nustato atlyginimus. Ką tik rezidentūrą baigusio mediko atlyginimas šiek tiek padidėja, tačiau jis toli gražu nesiekia tų bendrų pajamų, kurias medikas gaudavo būdamas rezidentas. Didesnius atlyginimus jauniems specialistams moka regioninės, rajoninės gydymo įstaigos, nes taip jos bando prisivilioti specialistus - universitetinėse gydymo įstaigose ką tik rezidentūrą baigusių medikų atlyginimai mažesni net kelis kartus.
„Sako, važiuokite į rajonus. Tačiau jeigu žmogus baigė specialybę, kurią gali taikyti vos keliose vietose Lietuvoje? Pavyzdžiui - širdies chirurgiją, neurochirurgiją, vaikų intensyviąją terapiją. Tie žmonės rajonuose praras jau įgytą patirtį. Kyla klausimas: kam valstybei reikėjo investuoti ir tokį specialistą rengti? - sako K.Bareikis. - Medikai dažnai kaltinami, kad jie valstybės lėšomis išsimokslina ir emigruoja. Taip, tai valstybės lėšų švaistymas. O priežastis - nėra strategijos, kaip išlaikyti parengtus specialistus Lietuvoje, į juos tiek investavus. Kaip išlaikyti tą specialistą, jei jam mokama mažiau nei šalies atlyginimo vidurkis?“
Medikai mokosi 6 metus, kol baigia ikidiplomines magistro studijas, rezidentūra priklausomai nuo specialybės trunka dar 3-6 metus. Rezidentūros studijos, kur patenka gabiausi: neurologija, kardiologija, bendroji chirurgija, akušerija-ginekologija. Į kai kurias rezidentūros studijas - širdies chirurgijos, neurochirurgijos, vaikų intensyviosios terapijos ir pan. - priimama vos po 1 ar 2 rezidentus per metus.
„Patekti į minėtas specialybes yra sunku, tačiau kitas klausimas - ar apskritai tų specialistų Lietuvai šiuo metu reikia? Jeigu ne, tai kam rengti bedarbius arba specialistus, kurie paskui emigruos? Normalios rinkos analizės, kiek kokių specialistų Lietuvai reikės, tarkim, po 10 metų, nėra atlikta. Universitetai pasako, kiek, jų manymu, reikėtų priimti rezidentų, ministerijos skaičius kažkiek pakoreguoja, atsižvelgdamos į finansus, ir tiek. Analizė yra būtina, kad galų gale būtų pasakyta, kad vienų ar kitų specialistų artimiausius 5 metus nebus rengiama - jų nereikia, žmonės liks be darbo“, - sako K.Bareikis.
Jaunieji gydytojai įsitikinę - pirmiausia būtina išsiaiškinti, kiek kokių specialistų Lietuvai reikės, kad žmogus žinotų, jog baigęs studijas turės darbo vietą. Būtina didinti medikų pajamas, pradedant nuo rezidentų, didinti darbo valandų skaičių, kelti koeficientus. Tam nereikės milžiniškų resursų - rezidentų yra tik apie 1,5 tūkst. Kai rezidentai žinos, kad baigus mokslus jų pajamos nemažės, jie mažiau galvos apie emigraciją.
Prof. Algirdas UTKUS, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas:
Tikrai taip - nėra apskaičiuota, kiek kokių profesinių kvalifikacijų rezidentų turėtų būti rengiama. Ir tas planavimas turėtų būti ne metai į priekį, reikia turėti bent jau 5-6 metų viziją, kokių specialistų Lietuvai reikės.
Tie skaičiai, kuriuos dabar kiekvienais metais mes pranešame Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijoms - rutina. Žinome, kiek daugmaž lėšų skiriama kasmet, ir paskirstome pagal rezidentūros programas. Ministerijos tuos skaičius pakoreguoja, nors kuo vadovaujasi - nežinau. Mes gauname užsakymą, kiek kokių specialistų reikia parengti. O turėtų būti ilgalaikis planavimas - apskaičiuota šalies mastu, kiek kokių specialistų reikės ateityje, ir mes parengtume - nėra problemų.
Tiesa, iš naujojo sveikatos apsaugos ministro Juro Poželos išgirdau, kad tokį tyrimą atlikti planuojama. Tačiau yra ir mums bloga žinia - Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybei teikia svarstyti siūlymą 50 proc. didinti fizinių mokslų studijų finansavimą ir kartu nuo 4 iki 5,5 proc. mažinti biomedicinos, humanitarinių, meno mokslų finansavimą. Tam nepritarė rektorių konferencija - pasiūlė didinti ne daugiau nei 15 proc. Pastarajam siūlymui pritarė ir Lietuvos studentų sąjunga. Sveikatos apsaugos ministerija jau anksčiau buvo pareiškusi, kad nesutinka dėl finansavimo biomedicinos mokslui mažinimo, ir naujasis ministras mane patikino, kad tokios nuostatos laikysis. Tad tikiuosi, kad tokiam drastiškam fizinių mokslų studijų krepšelio didinimui kitų sričių, tarp jų ir medicinos, sąskaita nepritars ir Vyriausybė.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą