Išsėtinė sklerozė: nepagydoma, bet pristabdoma

Skaičiuojama, kad išsėtine skleroze šiuo metu Lietuvoje serga apie 3 tūkst. žmonių. Nors ši liga vis dar yra nepagydoma, nuolat atrandama naujų vaistų, padedančių valdyti ligą.

Nuo gegužės vidurio Lietuvos pacientams kompensuojamas naujas gydymas, kuris padės sustabdyti ligos progresavimą ir palengvins sergančiųjų kasdienybę. Naujasis preparatas jau yra registruotas daugiau kaip 85 šalyse ir juo gydomi 80 tūkst. išsėtine skleroze sergančių pacientų. Nuo gegužės 17 d. jis kompensuojamas ir Lietuvos pacientams, kuriems diagnozuota recidyvuojanti išsėtinės sklerozės (RIS) forma.

"Gydant lėtines ligas labai svarbu, kad pacientai tinkamai vartotų paskirtus vaistus. Matydavome problemą, kad iki šiol skiriamus vaistus, kuriuos kartais reikėdavo vartoti 2 kartus per dieną, arba injekcijas, kurias turėdavo susileisti patys, pacientai ilgainiui nustodavo vartoti tinkamai. Naujasis vaistas turi labai patogų vartojimo režimą, kadangi bus lašinamas kas pusę metų. Dėl šios priežasties bus didesnė tikimybė, kad pacientai laikysis paskirto gydymo", - sako neurologė dr. Ieva Sereikė.

Medikės teigimu, naujojo vaisto kompensavimas yra labai didelis žingsnis į priekį, kadangi juo gydant galima sustabdyti ligos progresavimą.

Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos pirmininkė Aldona Droseikienė sakė, kad naujojo vaisto kompensavimo laukė ne tik medikai, bet ir pacientai.

Nors pirmieji išsėtinės sklerozės klinikos ir patologijos aprašymai atlikti daugiau nei prieš 100 metų, tikrosios ligos priežastys kol kas lieka paslaptimi. Gydytojai praktikai ir mokslininkai mato tik tam tikrus dėsningumus ir tendencijas, o turima informacija apie ligą nuolat papildoma bei tikslinama.

Lietuva priskiriama didelio išsėtinės sklerozės paplitimo zonai. Kasmet šalyje užregistruojama po 70-80 naujų išsėtinės sklerozės atvejų.

Klaipėdos apskrities išsėtine skleroze sergančiųjų ligonių draugija šį ketvirtadienį, gegužės 30 d., 15 val. kviečia į I. Simonaitytės bibliotekoje vyksiantį renginį, skirtą ne tik Pasaulinei išsėtinės sklerozės dienai, bet ir draugijos veiklos 25-mečiui.

Draugija kviečia susipažinti su viena sudėtingiausių neurologinių ligų, jos sukeliamomis problemomis, kurias patiria ir išgyvena ne tik sergantieji, bet visi, su kuriais tenka gyventi, dirbti, bendrauti. Renginys nemokamas.

Daliai visuomenės atpažinti ir suprasti šią ligą gali būti sunku. Tipiniais atvejais liga prasideda dažniausiai vienos kūno pusės arba vienos kojos silpnumu, kuris gali išlikti ar laipsniškai sumažėti, blogu regėjimu ar dvejinimusi, nedideliu galvos svaigimu ir pusiausvyros bei koordinacijos sutrikimais, rečiau - šlapinimosi ir virškinimo sutrikimais. Ligai dažniausiai būdinga banguojanti eiga: paūmėjimus keičia ilgalaikės ar, rečiau, trumpos remisijos, kurių metu pacientas daug metų gali jaustis visiškai gerai ir tai dažnai suklaidina tiek pacientus, tiek ir specialistus.

Visi simptomai priklauso nuo to, kurioje centrinės nervų sistemos vietoje vyksta uždegiminis procesas ir susiformavo plokštelė ar pažeidimas. Pagrindiniai simptomai - galūnių raumenų silpnumas, skausmai įvairiose kūno vietose, raumenų tonuso padidėjimas ar sumažėjimas, nevalingi judesiai ir raumenų ar galūnių drebėjimas (virpėjimas), įvairūs jutimo sutrikimai, pusiausvyros sutrikimai, pablogėjęs regėjimas, neaiški kalba ir jos sulėtėjimas, rijimo sutrikimai, galvos svaigimas, greitas nuovargis, depresija, mąstymo sulėtėjimas, elgesio sutrikimai, kartais šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai, virškinimo sistemos sutrikimai.

Išskiriamos kelios išsėtinės sklerozės klinikinės formos: recidyvuojanti remituojanti (pasitaikanti dažniausiai - 60-85 proc. atvejų), pirminė progresuojanti, antrinė progresuojanti, recidyvuojanti progresuojanti. Visos progresuojančios formos yra žymiai spartesnės eigos ir agresyvesnės bei sunkiau pasiduoda gydymui.