2019 m. gegužės 27 d. 12:54 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Sveikata  >  Sveikata

Sveikata

Išsėtinė sklerozė: išgirdus diagnozę reikia neužsidaryti

(1)

Išsėtinė sklerozė: išgirdus diagnozę reikia neužsidaryti nuotrauka, foto

PROBLEMOS. Dažniausiai išsėtinė sklerozė prasideda vienos kūno pusės arba vienos kojos silpnumu, kuris gali išlikti ar laipsniškai sumažėti, blogu regėjimu ar dvejinimusi, nedideliu galvos svaigimu ir pusiausvyros bei koordinacijos sutrikimais. Ligai progresuojant žmogui judėti dažnai prireikia neįgaliojo vežimėlio ar kitų pagalbinių priemonių.

© "Fotolia" nuotr.

Susirgusiems išsėtine skleroze neretai atrodo, kad pasaulis sugriuvo - dažnai tenka atsisakyti bendravimo, mėgstamos veiklos, net darbo. Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 2,3 mln. sergančiųjų šia liga, tad būtina didinti supratimą apie šią sudėtingą ligą, atkreipti dėmesį į ja sergančiųjų problemas. Tam skirta ir šį penktadienį, gegužės 27-ąją, minėsima Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena.

Išsėtinė sklerozė – lėtinė, progresuojanti nervų sistemos liga, kuri pasireiškia centrinės nervų sistemos lėtiniu uždegiminiu procesu, pažeidžiančiu galvos, stuburo smegenis ir atskirus nervus. Priklausomai nuo to, kuri nervų sistemos dalis labiausiai pažeidžiama, ligos simptomai gali pasireikšti labai skirtingai – raumenų funkcijos ir jų kontrolės sutrikimais, pusiausvyros sutrikimais, regos ar kalbos sutrikimais, psichikos sutrikimais ir t. t.

Per keletą pirmųjų ligos metų (priklausomai nuo ligos formos) apie 35 proc. sergančiųjų išsėtine skleroze dėl nesulaikomai progresuojančio nervų sistemos pažeidimo tampa daugiau ar mažiau neįgalūs, nedarbingi, sutrinka jų judėjimo galimybės ir apsitarnavimas, tampa reikalinga šeimos ar visuomenės globa bei priežiūra.

Nors pirmieji išsėtinės sklerozės klinikos ir patologijos aprašymai atlikti daugiau nei prieš 100 metų, tikrosios ligos priežastys kol kas lieka paslaptimi. Gydytojai praktikai ir mokslininkai mato tik tam tikrus dėsningumus ir tendencijas, o turima informacija apie ligą nuolat papildoma bei tikslinama.

Kai kurie moksliniai straipsniai teigia, kad saulės šviesos ir vitamino D trūkumas gali būti viena iš daugelio ligos priežasčių. Iš kitų galimų išsėtinės sklerozės atsiradimą skatinančių veiksnių įvairūs autoriai nurodo: dažnas įvairias infekcijas (ypač virusines), didelį psichoemocinį stresą, galvos traumas, įvairias organizmo intoksikacijas, rūkymą, vitamino D trūkumą ir kt.

Nors išsėtinė sklerozė nėra paveldima, t. y. tėvai negali ligos perduoti savo vaikams, vis dėlto vienoje teorijoje užsimenama, kad dažnai suserga žmonės iš tų pačių šeimų. Moterys išsėtine skleroze serga net du tris kartus dažniau negu vyrai.

Lietuva priskiriama didelio išsėtinės sklerozės paplitimo zonai. Kasmet šalyje užregistruojama po 70–80 naujų išsėtinės sklerozės atvejų. Manoma, kad bendras sergančiųjų skaičius galėtų siekti 3 tūkstančius, tačiau nėra oficialaus šios ligos registro, tad telieka spėlionės.

Klaipėdos apskrities išsėtine skleroze sergančiųjų ligonių draugijos vadovė Neringa Venckienė džiaugiasi, kad palengva visuomenė daugiau sužino apie šią klastingą ligą ir tampa atviresnė ja sergantiesiems.

"Šiuo metu mūsų draugija vienija apie šimtą sergančiųjų, bet tai neatspindi visos Klaipėdos situacijos. Manau, kad mieste yra apie 200 sergančiųjų išsėtine skleroze, tik jie nesikreipia į draugiją, kovoja su savo problemomis kiekvienas atskirai, nenori viešumo. Daug įtakos turi ir psichologiniai barjerai", - sakė N. Venckienė.

Pašnekovė džiaugėsi, kad išsėtinė sklerozė diagnozuojama greičiau, yra pagerėjusi diagnostika, lengviau prieinami medikamentai. Vis dėlto problemų, kaip ir kitomis ligomis sergantiems žmonėms, kelia eilės gydymo įstaigose, kai dėl įvairių biurokratinių kliūčių sunku patekti pas gydytoją, kurio konsultacijos reikia greitai.

Kadangi liga yra specifinė, pasak N. Venckienės, daliai visuomenės ją atpažinti ir suprasti gali būti sunku.

"Šios ligos simptomai dažnai suprantami ir įvertinami klaidingai. Mūsų žmonės dėl koordinacijos sutrikimų palaikomi ir neblaiviais, tenka išgirsti įvairių teiginių, esą, va, vaikšto iš pat ryto girtas žmogus. Iš tiesų tai yra visuomenės žinių apie šią ligą trūkumas, nes tai - jaunų žmonių liga, o kai jaunas žmogus eina svirduliuodamas, kokios dar mintys daugumai gali kilti?" - svarstė Klaipėdos apskrities išsėtine skleroze sergančiųjų ligonių draugijos vadovė.

Pasak N. Venckienės, kadangi išsėtine skleroze dažniausiai serga darbingo amžiaus - 18–45 metų - asmenys, jie susiduria su problemomis darbe. Jiems tenka taikstytis su nepalankiu darbdavių požiūriu, esą tokie darbuotojai nereikalingi.

"Veiklūs, darbingi žmonės yra priversti atsisakyti darbo, nors kuo puikiausiai tvarkosi, nes darbdaviams ligos įvaizdis kelia baimę. Visuomenėje populiariau galvoti apie tai, kas ką pagalvos, negu įsigilinti į žmogaus problemą", - kalbėjo N. Venckienė.

Klaipėdos apskrities išsėtine skleroze sergančiųjų ligonių draugijos vadovė pasakojo, kad vystomas bendradarbiavimas su aukštojo mokslo įstaigomis, studentai draugijoje atlieka praktiką, savanoriauja. Šiuo metu sergantiesiems išsėtine skleroze padeda apie dešimt savanorių, ateityje planuojama savanorystės sritį plėsti.

Anot N. Venckienės, draugija siekia padėti sergantiesiems ir jų artimiesiems spręsti įvairias medicinines, psichologines, socialines bei teisines problemas, gerinti fizinę ir socialinę neįgaliųjų reabilitaciją, suteikti kuo daugiau informacijos apie ligą, mokyti gyventi ir prisitaikyti prie ligos, padėti integruotis į visuomenės gyvenimą, sudarant sąlygas jų bendravimui ir saviraiškai, stiprinti visavertiškumo jausmą ir pagerinti jų fizinę būklę. Draugijos nariai aktyviai bendrauja socialiniame tinkle, randa bendraminčių.

"Kai žmogus pasilieka vienas su problemomis, jam būna be galo sunku. Siekiame, kad taip nenutiktų, kad jis turėtų su kuo pasikalbėti, pasitarti. Žmogus, išgirdęs diagnozę, užsisklendžia, jam atrodo, kad visas pasaulis griūna, gyvenimas baigiasi. Būna įvairių pasekmių ir minčių. Tačiau žmonėms reikalingas bendravimas, kartu lengviau įveikti sunkumus. Vienintelis patarimas - neužsidarykite", - sakė pašnekovė.

Informacija

Tipiniais atvejais liga prasideda ūmiai arba poūmiai vadinamuoju izoliuotu nervų sistemos pažeidimo sindromu – dažniausiai vienos kūno pusės arba vienos kojos silpnumu, kuris gali išlikti ar laipsniškai sumažėti, blogu regėjimu ar dvejinimusi, nedideliu galvos svaigimu ir pusiausvyros bei koordinacijos sutrikimais, rečiau – šlapinimosi ir virškinimo sutrikimais. Ligai dažniausiai būdinga banguojanti eiga: paūmėjimus keičia ilgalaikės ar rečiau trumpos remisijos, kurių metu pacientas daug metų gali jaustis visiškai gerai ir tai dažnai suklaidina tiek pacientus, tiek ir specialistus.

Visi simptomai priklauso nuo to, kurioje centrinės nervų sistemos vietoje vyksta uždegiminis procesas ir susiformavo plokštelė ar pažeidimas. Pagrindiniai simptomai - galūnių raumenų silpnumas, skausmai įvairiose kūno vietose, raumenų tonuso padidėjimas ar sumažėjimas, nevalingi judesiai ir raumenų ar galūnių drebėjimas (virpėjimas), įvairūs jutimo sutrikimai, pusiausvyros sutrikimai, pablogėjęs regėjimas, neaiški kalba ir jos sulėtėjimas, rijimo sutrikimai, galvos svaigimas, greitas nuovargis, depresija, mąstymo sulėtėjimas, elgesio sutrikimai, kartais šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai, virškinimo sistemos sutrikimai.

Išskiriamos kelios išsėtinės sklerozės klinikinės formos: recidyvuojanti remituojanti (pasitaikanti dažniausiai – 60–85 proc. atvejų), pirminė progresuojanti, antrinė progresuojanti, recidyvuojanti progresuojanti. Visos progresuojančios formos yra žymiai spartesnės eigos ir agresyvesnės bei sunkiau pasiduoda gydymui.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

nu nu

2016-05-25   00:35

IP: 94.193.143.177

Slapinimosi sutrikimas ne kartais o beveik visada ypac terminalineje stadijoje. Paklauskite kaip daznai jie slapinosi ir kaip efektyviai jie tai daro?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sveikata

Atėjus vasariškiems karščiams lietuviai pradeda deginimosi sezoną. Gydytojai primena, kad tai gali...

Medikai įspėja apie pirmosios saulės pavojų nuotrauka, foto

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) paskelbti Respublikinės Klaipėdos ligoninės ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės...

Iš naujo: ligoninių direktorių ieškos pagal naują tvarką nuotrauka, foto

Praėjusią savaitę Klaipėdos gydymo įstaigų slaugytojai įvairiai minėjo savo profesinę šventę. Klaipėdos...

Apie slaugytojų darbą kalbėta mokslinėje konferencijoje nuotrauka, foto

Siekdama gerinti vaikų sveikatos priežiūros kokybę ir bendradarbiaudama su šeimos gydytojų bei...

Atsisakoma perteklinių pažymų apie vaikų sveikatą nuotrauka, foto

Laisvos darbo vietos Klaipėdos regione nuotrauka, foto

Klaipėda, Laisvų darbo vietų sąrašas2019-05-27Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos skyrius informuoja,...

Vakarų Lietuvos kriminalinė kronika nuotrauka, foto

Kriminalai, Apvogė nepažįstami vaikinai

Pietų pertrauka: kur pietauti šiandien? nuotrauka, foto

Patarimai, Adresas: Tiltų g. 26ARezervacijų tel.: 8 46 211 390

Naujausi duomenys rodo, kad Jurijus pateko į „Eurovizijos“ finalą: jis pretenduoja į didžiulę kompensaciją nuotrauka, foto

Lietuva, Prieš pusantros savaitės „Eurovizijos“ konkurso antrajame pusfinalyje buvo paskelbta, kad Lietuvos...

Klaipėda, Paskelbta prieš 16 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 25 min.

Patarimai, Paskelbta prieš 1 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...