Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja, klinikinė toksikologė Laima Gruzdytė „Vakaro žinioms“ teigė, kad pagal skambinančiųjų pasikonsultuoti skaičių galima spręsti, jog šis grybų sezonas nėra labai grybingas. Jos žiniomis, sunkių ir mirtinų apsinuodijimų kol kas nėra registruota.
Keisčiausia, kad žmonės dažniausiai skambina pavalgę grybų, gerai besijaučiantys, tačiau staiga pamanę, kad gal kažkuris grybas galėjo būti negeras. Kiti skambina jau sunegalavę, kai prasideda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, - klausia, ką daryti.
„Toksikologų patarimai labai individualūs, - sako L.Gruzdytė. - Daug kas priklauso nuo to, kokių grybų žmogus valgė. Jei tik baravykų ar į juos panašių, nerealu, kad tarp jų galėjo būti grybų, kurie sukeltų sunkų apsinuodijimą. Jeigu buvo valgyta įvairių grybų, tarp jų per neapdairumą galėjo patekti ir žalsvoji, balkšvoji ar smailiakepurė musmirė, kai kurios žvynabudėlių rūšys - grybai, kurie turi nuodo amatoksino, pažeidžiančio kepenis. Tada rekomendacijos priklauso nuo klinikos, simptomatikos, kiek yra laiko praėję nuo valgymo. Šis apsinuodijimas klastingas: pirmieji simptomai gali pasireikšti po paros ar net dviejų, kitą dieną savijauta lyg ir pagerėja, o kepenys jau būna smarkiai pažeistos.“
Toksikologė visais atvejais, jei tik kyla įtarimų, rekomenduoja bent pasikalbėti su toksikologais. Grybai yra sunkiai virškinamas maistas, tad gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimų - tada pakaks išgerti virškinimo fermentų, gausiau gerti skysčius, valgyti lengvesnį maistą. Jeigu pavalgius grybų po kurio laiko prasideda vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, reikia kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą. Kuo vėliau žmogus kreipiasi, tuo sunkiau jam padėti - nors ir yra priešnuodis amatoksinui, jo efektyvumas nėra šimtaprocentinis.
Per metus registruojama 50-100 apsinuodijimo grybais atvejų, kai kurie jų baigiasi mirtimi. 2010 m. mirė 2 žmonės, 2012 ir 2013 m. - po vieną. Kokie bus šių metų „rezultatai“, anot gydytojos, kalbėti dar anksti, nes grybų sezonas nesibaigė - baigiasi baravykai, tačiau prasidėjus šalnoms pradeda dygti žaliuokės.
Apsinuodijimų informacijos biuro duomenimis, šiemet registruoti ir keli gyvačių - angių - įkandimo atvejai. 2010 m. nuo angių nukentėjo 21 žmogus,
2011 m. - 28, 2012 m. - 26, 2013 m. - 28, pernai - 15. Mirties atvejų pastaruoju metu nėra registruota.
Gyvačių įkandimo pavojingumas, L.Gruzdytės teigimu, priklauso nuo to, į kurią vietą įkąsta - kuo arčiau galvos, tuo pavojingiau. Pavojingesni įkandimai vaikams, senyviems, nusilpusiems žmonėms.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad įkandus gyvatei negalima užveržti galūnės - tvarstį nurišus į kraują pakliūva didelė koncentracija nuodo ir organizmas labai smarkiai reaguoja. Jei gyvatė įkando, pavyzdžiui, į ranką, reikėtų nusimauti žiedus, nusisegti laikrodį - tai, kas gali užveržti tinstančią galūnę. Įkandus gyvatei visais atvejais rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą, nors gydymas ir simptominis.
„Priešnuodis gyvatės nuodams yra, bet jis skiriamas tik tiems pacientams, kuriems pasireiškia bendra organizmo reakcija į nuodus - kraujospūdžio kritimas, viso kūno bėrimas ir kt., - sako toksikologė. - Paprastai net ir be priešnuodžio po savaitės žmogus pasveiksta.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą