Internetinė pažanga kelią skinasi sunkiai

Internetinė pažanga kelią skinasi sunkiai

Nors antrasis skaitmeniniu vadinamo XXI amžiaus dešimtmetis jau įkopė į antrąją pusę, Klaipėdoje pas gydytoją internetu vis dar galima užsiregistuoti tik kelete ligoninių ir ambulatorijų. Kita vertus, šiose uostamiesčio ar kitose šalies įstaigose, jau įdiegusiose internetinę registraciją, ja naudojasi tik apie 15-20 proc. visų vizitui pas gydytojus susiruošusių pacientų.

Po skandalingų apie dešimtmetį trukusių, milijonus litų kainavusių ir fiasko pasibaigusių Nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos kūrimo darbų dauguma sveikatos priežiūros įstaigų vėl ruošiasi žengti į virtualios registracijos erdvę. Šįkart bus bandoma naudotis Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacine sistema (ESPBI).

Tačiau jau iš anksto neabejojama, kad paskui naujausias technologijas seks ir nesklandumai - sistemos gedimai bei internetinių "zuikių", kurių yra net tokioje technologiškai pažangioje šalyje, kaip Japonija, gausėjimas.

Bijo daugiau pacientų?

Kol kas uostamiestyje internetu galima užsiregistruoti tik pas Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL), Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir Klaipėdos sveikatos priežiūros centro 2-ojo šeimos medicinos skyriaus specialistus. KUL naudojasi jos pačios IT specialistų sukurta sistema, o kitos dvi minėtos įstaigos yra pasirinkusios sistemą "sergu.lt".

Pastarojo projekto kūrėjas Romualdas Kizlaitis sakė, kad šiandien ši sistema jungia apie 50 Lietuvos gydymo įstaigų ir leidžia užsiregistruoti maždaug pas 5 tūkst. gydytojų. Skaičiuojama, jog per penkerius metus šioje sistemoje pacientai registravosi apie 15 mln. kartų. R. Kizlaičio teigimu, išankstinė pacientų registracija internetu sudaro apie 15 proc. visų registracijų.

Jo manymu, kai kurios įstaigos delsia prisijungti prie šios sistemos dėl labai prastos ekonominės būklės, antrosios pakopos gydytojų stygiaus ir galimo pacientų skaičiaus padidėjimo.

"Valdiškose įstaigose vyrauja nuostata: kuo didesnis pacientų skaičius, tuo įstaigoms blogiau - juk egzistuoja tam tikros kvotos. O patogesnis būdas patekti pas gydytojus gali pritraukti daugiau sergančiųjų", - mano pokalbininkas.

Šiuo metu "sergu.lt" yra tobulinama, kad prie jos galėtų prisijungti daugiau gydymo įstaigų.

Išorinė - skaidresnė?

Su "sergu.lt" jau seniai bendradarbiaujanti Klaipėdos jūrininkų ligoninė, kaip ir visos kitos įstaigos, ruošiasi respublikinio masto sveikatos sistemos diegimui ir tobulina savo informacines sistemas. Ligoninės informacinių technologijų specialistas Paulius Šabanas pasakojo, kad čia jau diegiama nauja sistema, tačiau pacientai akivaizdžių pokyčių esą nepajaus.

"Nauja sistema leis vykdyti automatinį duomenų apsikeitimą mūsų gydymo įstaigos ribose. Į vieną sistemą pateiksime savo gydytojų grafikus, o iš ten gausime registracijas", - sakė IT specialistas.

"sergu.lt", anot P. Šabano, bus naudojama kaip ir anksčiau, tačiau ją duomenys pasieks greitesniu automatiniu, o nebe rankiniu būdu.

Paklaustas, kodėl išankstinei pacientų registracijai naudoti "sergu.lt" yra geriau nei savo gydymo įstaigos sukurtą ir koordinuojamą sistemą, IT specialistas sakė, kad ši sistema užtikrina skaidresnį naudojimo būdą.

"Čia nėra galimybės savavališkai "išmesti" žmogaus iš rezervuoto laiko. Įvykus nesusipratimui, įrodymų yra ne tik ligoninėje, bet ir patikimoje išorinėje sistemoje", - sakė P. Šabanas.

Išankstinė pacientų registracija "sergu.lt" sistemoje gali būti atliekama ir telefonu. Tvirtinama, kad operatoriai atsako ypač greitai.

Šiuo metu išankstinė pacientų registracija internetu Jūrininkų ligoninėje sudaro apie 16 proc. visų registracijų. Tačiau šis skaičius esą kiekvienais metais didėja maždaug 5 proc. Todėl tikimasi, kad įdiegus ESPBI, e. registracijų skaičius šoktels iki 20 proc.

Pagaliau elektronizuosis

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo Mindaugo Kundroto teigimu, ligoninės pacientai dar negali naudotis išankstine pacientų elektronine registracija, nes būtent šiuo metu yra keičiama šios įstaigos informacinė sistema.

"Senoji sistema yra modernizuojama, todėl integruoti e. registraciją į senąją nebuvo jokios prasmės. Dabar išgyvename pereinamąjį etapą, o vėliau jau galėsime integruoti "sergu.lt" sistemą", - sakė M. Kundrotas ir pridūrė, kad pokyčiai įvyks jau po keleto mėnesių.

E. registraciją jis vadina žingsniu į priekį.

Klaipėdos sveikatos priežiūros centras pacientams elektroniniu būdu užsiregistruoti pas gydytojus kol kas gali pasiūlyti tik 2-ajame šeimos medicinos skyriuje (Taikos pr.). Anot įstaigos kompiuterinio tinklo administratoriaus Nerijaus Kavoliuko, sistemą įdiegti šešiose ambulatorijose bei 1-ajame šeimos medicinos skyriuje (Pievų Tako g.) buvo delsiama dėl to, kad nebuvo bendros sveikatos įstaigų sistemos. Tačiau dabar, artėjant ESPBI startui, centras jau kuria naują informacinę sistemą, su kuria bus įdiegta ir išankstinė pacientų elektroninė registracija. Planuojama, kad ji visuose Sveikatos centro filialuose bus įdiegta jau šią vasarą.

"Nors šiltuoju metų sezonu daug specialistų atostogaus, norima kuo greičiau baigti darbus. Juk dar reikia patikrinti ir naujosios sistemos patikimumą," - sakė N. Kavoliukas.

Gedimų išvengta nebus?

Klaipėdos jūrininkų ligoninės informacinių technologijų specialistas P. Šabanas akcentuoja, kad bet kurios sistemos kartais neišlaiko apkrovos dėl interneto ar tinklo įrangos gedimų.

"Būna, kad sulėtėja ar neveikia visai trumpai. Pamenu atvejį, kai dėl kabelio pažeidimų gydymo įstaigoje nutrūko interneto srautas. Tokiu atveju registratūroje duomenys, kurie su pacientu keliauja pas gydytoją, buvo pildomi ranka. Vėliau šis lapas grįžta į registratūrą ir, elektroninei sistemai atsigavus, ten buvo perkelti visi duomenys", - sakė IT žinovas.

Jis pridūrė, kad turbūt blogiausia, kas gali nutikti tinklo gedimo atveju - nepasiekiama informacija apie pacientą. Kaip antai gydytojai negali matyti, ar jis yra apdraustas.

"Aišku, ekstremaliais atvejais niekas netikrina ir neklausia žmogaus, tačiau, jei tai - įprasta konsultacija, prašoma arba palaukti, arba įrodyti, kad jis yra dirbantis asmuo. Per mėnesį pasitaiko 3-4 melagiai", - sakė P. Šabanas.

Vis dėlto žadama pasinaudoti bankų pavyzdžiu ir dubliuoti elektroninę sistemą: sugedus ar atsijungus nuo tinklo, bus sukurta galimybė prisijungti prie kitos duomenų bazės.

Anot Klaipėdos sveikatos priežiūros centro kompiuterinio tinklo administratoriaus N. Kavoliuko, "užlūžus" respublikinei ESPBI sistemai, iškiltų didelė problema.

"Nors mūsų sistema veikia atskirai, tačiau neveikiant ESPBI, negautume reikalingos informacijos apie pacientus, taip pat negalėtume išrašyti jiems receptų. Juk ir vaistininkės negalėtų parduoti vaistų. Tačiau tai - tik maža dalis problemų, galinčių nutikti. Šiandien dar sunku spręsti, ar serveriai bus pajėgūs atlaikyti tokį srautą informacijos. Juk tai - grandiozinis projektas", - sakė N. Kavoliukas.

Riboja laiką

Klaipėdos universitetinės ligoninės pacientai jau senokai naudojasi šios įstaigos IT specialistų sukurta išankstinės registracijos sistema, tačiau, pasak vyriausiojo gydytojo pavaduotojo Virgilijaus Vanago, per ją priimtos registracijos sudaro tik 15-20 proc. viso jų kiekio.

Jo nuomone, laisva ir lengvai prieinama elektroninė registracija gali paskatinti pacientus atlikti melagingas registracijas. Kad to būtų išvengta, KUL riboja išankstinės pacientų registracijos internetu laiką (darbo dienomis nuo 8 iki 18 val.). Nepaisant to, beveik 20 proc. užsiregistravusiųjų internetu pas medikus taip ir neatvyksta. Daugiausia tokių - rezervavusių laiką vizitui dar prieš mėnesį, panašiu laiku užsirašę pas kelis specialistus.

"Ši problema yra pasaulinė. Kuo ilgesniam laikui iš anksto vyksta registracija, tuo didesnis neatvykimo procentas. Tokioje šalyje kaip Japonija, kurioje informacinės technologijos naudojamos labai seniai, neatvykstantieji sudaro 20-25 procentus. Todėl šita problema yra, ir kaip ją spręsime, nelabai kas ir žino, lieka tiktai tikėtis žmonių supratimo", - sakė V. Vanagas.

Jis akcentavo ir tai, kad sergantys žmonės dažniausiai yra vyresni, o "internetinė registracija neišsprendžia kai kurių klausimų".

V. Vanagas nedetalizavo, kokie pokyčiai gali įvykti KUL internetinės registracijos sistemoje įdiegus ESPBI, tik paminėjo, jog registracijos internetu laikas esą tikrai nesikeis. Jis patikino, kad išliks visos registracijos formos - ir atvykus į įstaigą, ir paskambinus telefonu, ir naudojantis internetu.

Istorija

Nacionalinė elektroninės sveikatos sistema buvo pradėta kurti 2002 m. Teigta, kad projektą baigus gydymo įstaigos elektroninėmis priemonėmis galės keistis informacija, duomenų bazėse būtų saugomi visi duomenys apie pacientus, jų ligos istorijos. Tačiau Valstybės kontrolė, atlikusi valstybinį auditą, dar 2008 m. kovą paskelbė, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neišnaudojo visų galimybių tinkamai panaudoti šiai sistemai kurti skirtas lėšas. Išvadose buvo teigiama, kad nors sistemai diegti, įrangai ir konsultavimo paslaugoms įsigyti jau panaudota daugiau nei 17 mln. litų, sistema neveikia.

Auditoriai tuomet paskelbė, kad SAM, kurdama sistemą, neturėjo strategijos, tinkamai neprižiūrėjo, kaip ji kuriama, todėl dauguma numatytų darbų nebuvo laiku atlikta, o pradėta naudoti sistema neatliko kai kurių svarbių funkcijų. Be to, ją kuriant neįvertintos ir integravimo su kitomis informacinėmis sistemomis galimybės. Buvo netgi kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, kad ši išsiaiškintų, ar teisėtai panaudotos lėšos, bet ji nusikaltimo sudėties nerado.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje konstatavo, kad SAM, kurdama nacionalinę elektroninės sveikatos sistemą ir sudariusi sutartį su bendrove "Etnomedijos Intercentras" padarė esminius pažeidimus, kai ministerijos darbuotojai nepaisė sutarčių vykdymo principų, neužtikrino tinkamo atliktų darbų finansavimo. Todėl teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria verslininkams buvo priteista daugiau nei 2 mln. litų.

Skelbiama, kad dabartinei sistemai kurti skirta beveik 28 mln. eurų iš 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Teigiama, kad ji realiai veikti pradės tik nuo lapkričio - tuomet gydymo įstaigos pradės vesti elektroninę paciento ligos istoriją, išduoti elektroninius receptus. SAM atstovai tikina, kad iki lapkričio 2-osios prisijungimą prie sistemos baigs 176 gydymo įstaigos iš 450 šiuo metu veikiančių Lietuvoje, taip pat apie 4 000 vaistinių. Šiuo pirmuoju etapu prie sistemos prijungiamos gydymo įstaigos, anot SAM, apima 70 proc. visų gydymo paslaugų. Likusios, kaip planuojama, sistema palaipsniui ims naudotis iki 2018-ųjų.

"Paliekame pasirinkimo teisę"

Normantas DUČINSKAS, Sveikatos apsaugos ministerijos E. sveikatos koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus vedėjas

Iš Europos Sąjungos paramos yra kuriama išankstinės registracijos sistema, kuri ir dabar jau naudojama - sergu.lt. Praėjusiame etape buvo ribotas skaičius įstaigų, šiuo metu mes planuojame išplėsti partnerių skaičių iki 80, galbūt net ir didesnis skaičius įstaigų galės naudotis. Be abejo, mes neuždraudžiame, neatimame galimybės įstaigoms turėti savo informacines sistemas išankstinei registracijai, bet sudarome galimybę ją integruoti į sergu.lt sistemą, ką daugelis įstaigų ir padaro. Bendra sistema ateis laipsniškai. Įstaigos matys, kurią sistemą patogiau naudoti. Tiesiog mes paliekame pasirinkimo teisę - turėti savo sistemą, jei nori - ją integruoti į centrinę sistemą. Prievolės bendrai sistemai kol kas dar nenumatoma, bet mes to siekiame. Įstaigos palengva supras, kad elektroninis registracijos įrankis yra žymiai patogesnis ir leidžiantis pacientams bet kuriuo metu užsiregistruoti nelaukiant, kol atsilaisvins telefono linija ar panašiai. Tikrai sieksime to.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder