Vaikų, suaugusiųjų, intensyvios terapijos ir reanimacijos bei kituose šio departamento skyriuose gydomi įvairiomis infekcinėmis ligomis, įskaitant ir retas, susirgę asmenys. Pasak vadovės, tai - vienintelis toks Infekcinių ligų departamentas Vakarų Lietuvoje, dirbantis visą parą.
Įrengta laboratorija, kurioje atliekami ir molekuliniai tyrimai, kai reikia nustatyti tam tikras infekcijas, ko neturi kitos ligoninės. Turimas ir vienintelis Vaikų infekcinis skyrius.
Ebolos karštinė jau praėjo, gavome daug įvairių naujų nurodymų, vyko mokymai, pratybos. Mokėmės, kaip priimti pacientą, kuris būtų užsikrėtęs Ebola. Paaiškėjo, kad esame pasiruošę priimti net ir šia liga sergančius pacientus. Dabar naujiena - Zikos virusas, apie kurį kalba ir žiniasklaida, ir medikai. Domimasi, skaitoma, yra ir naujos informacijos, nurodymų, kaip elgtis su pacientais, jeigu jie serga šia virusine infekcija. Naujausia banga - gripas, - apie ligoninės aktualijas pasakojo J. Česienė.
Pasak gydytojos, gripas šiemet Lietuvą apėmė panašiu laiku, kaip ir keletą metų prieš tai. Šiais metais fiksuojami susirgimai tiek A, tiek B tipo gripu.
SPECIFIKA. Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento darbą išskirtinį daro diagnozuojamos ir gydomos retos ligos. "Uostas išties suteikia specifinio darbo, nes pacientais tampa ne tik sugrįžę Lietuvos jūrininkai, bet ir praplaukiančių laivų įgulos nariai", - teigia departamento vadovė Jolanta Česienė. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Gripas visada yra grėsminga liga, tiesiog vieni perserga lengviau, paguli namuose, kitiems tenka vykti į ligoninę.
Anot medikų, įprastai sergamumo gripu pikas stebimas gruodžio-sausio mėnesiais, tačiau gripo aktyvumas gali prasidėti spalį ir tęstis iki vėlyvos gegužės. Šiandien aplinkoje tarp žmonių cirkuliuoja trijų tipų gripo virusai: A(H1N1), A(H3N2) ir B tipo.
Apskritai Infekcinių ligų departamente gydomi Roto, Adeno, Noro virusais, maliarija, hepatitais, ŽIV, Denge karštine, salmonelioze ir kitomis infekcinėmis ligomis užsikrėtę asmenys.
Pastebimas ligų sezoniškumas, ypač - virusinėms žarnyno infekcijoms. Tol, kol nebuvo gripo, visas palatas buvo "užkariavusi" virusinė žarnyno infekcija, šiemet ja ypač sirgo vaikai. Šiemet buvo suaugusių žmonių vėjaraupių protrūkis, kas nėra labai dažnas reiškinys, nes dažniau serga vaikai. Taip pat šiemet buvo mononukleozės atvejų. Kai kurios ligos atsiranda po vasaros, kai po atostogų vaikai sugrįžta į mokyklas, darželius, būna daugiau kontakto.
Anot gydytojos, viena pagrindinių prevencijos priemonių - elementari higiena.
"Visada sakome - plaukite rankas. Jas akcentuojame ir atrodo, kad visi išgirdo ir žino, kad tas rankas reikia plauti, bet nieko panašaus. Ir rankų žmonės nesiplauna, ir matome, kaip kartais mamos, keisdamos viduriuojančių vaikų sauskelnes, jas padeda ant lovos ar kito paviršiaus. Taigi higienos stoka tuomet yra didžiulė", - sakė J. Česienė.
Be to, pasak pašnekovės, nereikia pamiršti ir kitų patarimų, tinkančių norint išvengti daugumos infekcijų. Reikia vengti viešumos, masinio susibūrimo vietų, nebijoti užsidėti kaukės, nors tai ir atrodo keista. Vykstant į kokias nors egzotiškas šalis pasidomėti, ar nereikia kokių nors skiepų. Yra įvairių baimių, bet skiepai bet kuriuo atveju duos daugiau naudos nei padarys žalos.
Kadangi ligoninė yra uostamiestyje, nemažai egzotiškų ligų atkeliauja būtent su jūrininkais.
"Viena tokių ligų, kuri nėra labai dažna kituose Lietuvos miestuose - maliarija, kurią jūreiviai parsiveža po darbo užsienyje. Retą Denge karštinę taip pat į Klaipėdą jūreiviai parvežė iš užsienio. Hepatitai dažnai "parvažiuoja". Dažniausiai retesnės ligos yra iš Afrikos žemyno. Uostas išties suteikia specifinio darbo, nes pacientais tampa ne tik sugrįžę Lietuvos jūrininkai, bet ir praplaukiančių laivų įgulos nariai", - pabrėžė J. Česienė.
Informacija
Gripu galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių, į kito žmogaus organizmą patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24-72 val. Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (aukštesnė nei 38 laipsniai), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retesni simptomai - šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Vertėtų žinoti, kad nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas organizmo gynybinius barjerus. Taip pat gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia ir tiesiogines komplikacijas: virusinę pneumoniją, virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas), širdies raumens uždegimą (miokarditą), virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai vaikams), virusinį akių uždegimą (priklauso nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą