Idealaus maisto laikas: mėlynės, žemuogės, braškės, avietės, serbentai, vyšnios

Mokslininkai kuo rimčiausiai tvirtina, kad daugelyje uogų yra medžiagų, pagal aktyvumą prilygstančių medicininiams preparatams. Jos mažina cholesterolį, apsaugo kraujagysles nuo aterosklerozės, padeda nuo diabeto, užkerta kelią vėžiui, žudo kai kurių rūšių piktybines ląsteles. Visos šios savybės įrodytos moksliniais tyrimais. Naudingos visos uogos, bet kai kurios - ypač. Juodieji serbentai yra naudingesni už raudonuosius ir juolab baltuosius. Raudonos avietės naudingesnės už šviesias, mėlynos slyvos ir tamsios trešnės naudingesnės už geltonas. Kuo intensyvesnė uogų spalva, tuo geriau. Aitrumas ir rūgštelė taip pat naudingumo požymis. Todėl paprastos vyšnios visada yra geriau už stambias ir saldžias trešnes. Nors ir jų nėra ko peikti.

Dabar sezoninių uogų ant jūsų stalo turi būti kasdien, o geriausia jų valgyti keletą kartų per dieną. Minimali porcija - stiklinė, o daugiau - dar geriau. O geriausia, kai tai įvairios uogos, asorti. Kartu jos veiks dar stipriau. Gerai, jei nepamiršite uogų ir vėliau, pasibaigus sezonui. Naudingiausios - neapdorotos aukšta temperatūra, šaldytos arba džiovintos.

Pas mus uogos gana dažnai vertinamos kaip desertas, jas daug kas valgo baigdamas pietauti, dažnai su cukrumi. Būtų daug teisingiau valgyti kaip salotas, prieš valgį. Arba užkandžiaujant, pavyzdžiui, su varške ar kitais rūgštaus pieno produktais. Kodėl tai naudinga? Pirma, uogose yra daug pektino, o, suvalgytas pietų pradžioje, jis trukdys pasisavinti cholesterolį, riebalus ir kai kurias kitas kenksmingas medžiagas, gaunamas su pagrindiniais patiekalais. Antra, daugelyje uogų yra medžiagų, reguliuojančių cukraus ir angliavandenių pasisavinimą, tad suvalgytos prieš saldžius desertus jos neleis staigiai kilti cukraus kiekiui kraujyje. Uogas valgant baigiant pietauti, ir dar su cukrumi, jų nauda nueis niekais. Juk cholesterolis, riebalai ir angliavandeniai iki to laiko spės įsisiurbti ir pateks į kraują.

Labai naudinga uogas valgyti kaip pirmąjį patiekalą per pietus. Klasikinis pavyzdys - gruziniška črianteli sriuba, gaminama iš vyšnių, kartais pridedant kitų uogų. Be jų, į sriubą dedama ropinių svogūnų, agurkų, žalumynų ir česnako. Be šviežių uogų, nepamirškite ir kompoto. Tik svarbu jį tinkamai pagaminti: nereikia ilgai virti, užtenka uogas termose užpilti verdančiu vandeniu ir uždarius palikti per naktį. Prie klasikinių sezoninių uogų pridėkite erškėtuogių arba gudobelių. Uogų nereikėtų atsisakyti net sergantiesiems cukriniu diabetu - jose yra cukraus, bet taip pat daugybė naudingų medžiagų, kurios padeda sergant šia liga. Kalis ir magnis, kurių daugelyje uogų yra gausu, organizme stimuliuoja insulino išsiskyrimą. Salicilo rūgštis, kurios daug yra avietėse, didina šio hormono aktyvumą, o kai kurios medžiagos, esančios žemuogėse, braškėse, gervuogėse ir kitose uogose, pagal poveikį yra panašios į vaistus, vartojamus nuo cukrinio diabeto. Ir nepamirškite į arbatą įmesti sodo ir miško uogų lapų, jie taip pat pasižymi gydomuoju poveikiu, ir neatsitiktinai jų yra dedama į diabetikams skirtus vaistažolių rinkinius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“