Dažna problema
Pasak medikų, hemorojus yra išties dažna liga. Ligos atsiradimui ir progresavimui įtakos gali turėti daug veiksnių - antsvoris, ilgalaikis sėdimas ar stovimas darbas, lėtinis vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, dažnas sunkumų kilnojimas, nėštumas.
Labai svarbi subalansuota mityba - per mažas skaidulinio maisto vartojimas, skysčių trūkumas sukelia vidurių užkietėjimą, sunkų tuštinimąsi, kuris tik paskatina hemorojaus vystymąsi.
Todėl svarbu rinktis skaidulų gausų maistą, vengti alkoholio ir aštraus maisto.
Vis dėlto jeigu gyvenimo būdas nėra pats sveikiausias, rizikos veiksniai nusveria, hemorojiniai mazgai padidėja, hipertrofuoja ir sukelia ligos, vadinamos hemorojumi, simptomus.
Pagrindinis hemorojaus simptomas - kraujavimas tuštinantis: kraujas šviežias, dažniausiai pasirodo tuštinimosi pabaigoje. Taip pat gali būti jaučiamas diskomfortas, niežulys, tempimo jausmas išangės srityje.
Skausmas ir staiga atsiradęs kietas mazgas išangės srityje - ūmaus hemorojaus ar hemorojinio mazgo uždegimo simptomas.
Žmonės dažnai slepia šią problemą, dėl asmeninių, kultūrinių ar kitų priežasčių vengia kreiptis į gydytojus, o pagalbos pradeda ieškoti, kai liga jau būna užleista.
Tačiau ligą diagnozavus laiku, jos gydymas gali būti daug paprastesnis.
Negydomas hemorojus gali sukelti įvairių komplikacijų. Pavyzdžiui, gali prasidėti uždegimas ar hemorojinių mazgų trombozė, kuri sukelia labai stiprų skausmą, atsiranda pūliniai, fistulės, išangės įplėšos, gali atsirasti dujų ir išmatų nelaikymas. Kraštutiniais atvejais gali išsivystyti nekrozė ar gangrena ar net ištikti mirtis.
Gydymas - pagal ligos stadiją
Pasak chirurgų, hemorojus skirstomas į keturias stadijas arba laipsnius. Pagal ligos stadiją specialistai parenka tinkamiausią gydymą.
I laipsnio mazgai nedideli, yra išangės kanalo sienelėje. Juos gydytojas diagnozuoja išangės apžiūros, digitalinio tyrimo metu; reikalui esant atliekamas tyrimas specialiu įtaisu (anoskopu ar rektoskopu).
Paprastai tokie mazgai jokių simptomų nesukelia.
II laipsnio mazgai tuštinantis iškrenta į išorę, išangės kanalą, sugrįžta savaime, tačiau sukelia diskomfortą.
III laipsnio mazgai iškrenta ne tik tuštinantis, bet ir sunkiau dirbant, kosint. Atgal hemorojiniai mazgai negrįžta, juos reikia įstumti ranka, jie sukelia skausmą, didelį diskomfortą.
IV laipsnio hemorojiniai mazgai visą laiką yra iškritę iš išeinamosios angos ir sukelia niežėjimą, deginimą bei skausmą.
Jeigu liga nėra pažengusi, problemą galima išspręsti pakeitus gyvenimo ir mitybos įpročius, vartojant medikamentus. Įprastai konservatyvus gydymas yra efektyviausias ankstyvose ligos stadijose.
Jeigu konservatyvios priemonės nepadeda, liga progresuoja arba pacientas kreipiasi jau pažengusioje ligos stadijoje, reikalingas operacinis gydymas.
Esama daug ir įvairių hemorojaus operacinio gydymo būdų ir metodikų. Vienas iš inovatyvių, audinius tausojančių, minimaliai invazyvių operacinio gydymo metodų yra hemorojinių mazgų pašalinimas (hemoroidektomija) medicininiu lazeriu. Tokią specialią įrangą įsigijo RKL Dienos chirurgijos centras.
Pirmąsias tokias operacijas atliko Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centro chirurgai Žilvinas Pavilionis ir Algirdas Palšis, dalyvaujant kolegei iš Vilniaus - chirurgei Natalijai Zaks, kuri šią metodiką naudoja jau keletą metų ir yra atlikusi apie 500 lazerinių hemoroidektomijų.
"Šis metodas tikrai pažangus ir efektyvus - operacijos trunka neilgai, tausojami audiniai, trumpesnis pooperacinis laikotarpis, geri gydymo rezultatai, komplikacijų beveik nepasitaiko.
Todėl tokios operacijos populiarios, nes iš tiesų žmonės nori greito ir gero rezultato, o ir terminas "operacija lazeriu" skamba patraukliai. Operuojant lazeriu procesą galima reguliuoti pagal poreikį, galima operuoti ir mažus, ir didesnius hemorojaus mazgus. Chirurgija pasaulyje nuolat progresuoja, ir tai - viena iš naujausių technologijų", - sakė N. Zaks.
Greita procedūra
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centre pradėto taikyti metodo esmė - per mažus pjūvelius įvedamas specialus šviesolaidinio zondo antgalis, lazerio išskiriama energija koaguliuojami hemorojiniai mazgai ir juos maitinančios kraujagyslės. Kraujagyslės sulimpa, o išvešėjęs hemorojinis mazgas susitraukia, laikui bėgant surandėja ir nunyksta.
Procedūra trunka iki pusvalandžio, o neilgai trukus po operacijos pacientas gali keltis ir vykti į namus arba kai kuriais atvejais paliekamas dienos stacionare stebėti, priklausomai nuo operacijos apimties.
Pooperacinis periodas paprastai nelabai skausmingas, nesukeliantis didesnio diskomforto.
Chirurgai išskyrė ir daugiau gydymo lazeriu pranašumų: nelieka didelių žaizdų, mažesnė kraujavimo tikimybė, geri gydymo rezultatai jau po 6 savaičių, o darbingumas sutrinka 80 procentų mažiau nei po įprastos chirurginės operacijos.
Be to, mokslinėje literatūroje akcentuojamas ir mažas recidyvų skaičius.
Po operacijos pacientui skiriama speciali dieta bei rekomendacijos dėl higienos. Būtina vengti vidurių užkietėjimo - vartoti pakankamai skysčių, valgyti daug skaidulų turinčių maisto produktų, kurį laiką vengti alkoholio.
Hemorojaus operacijos lazeriu nėra naujiena, tačiau iki šiol Lietuvoje jos buvo atliekamos tik privačiose klinikose, kur pacientams tenka už jas mokėti. Mūsų centre pacientams, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu ir turintiems šeimos gydytojo arba specialisto siuntimą, už operaciją mokėti nereikės - gydymą apmokės ligonių kasos.
Svaja KUNDROTIENĖ, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centro vadovė
KOMANDA. Pirmąsias hemorojaus operacijas lazeriu atliko Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centro chirurgai Žilvinas Pavilionis ir Algirdas Palšis, kurių darbą stebėjo patyrusi chirurgė iš Vilniaus - Natalija Zaks.
TIK KARTĄ. Specialus radialinis šviesolaidis gali būti naudojamas tik vieną kartą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą