Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje per pirmus šių metų mėnesius užregistruotas 21 kokliušo atvejis, pernai per tą patį laikotarpį - 10. Šiais metais registruota ir kūdikio mirtis nuo šios ligos sukeltų komplikacijų. Prieš tai mirties atvejis mūsų šalyje buvo registruotas 2012 m. Abu mirę kūdikiai buvo neskiepyti. Šiemet Lietuvoje jau užregistruoti 7 tymų atvejai, pernai jų buvo 11, užpernai - 35.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės teigimu, grįžtančios ligos - vaikų neskiepijimo „mados“ rezultatas.
„Vakcinos savo laiku padarė labai gerą darbą - jos sugebėjo iš mūsų aplinkos pašalinti kai kurių ligų sukėlėjus: raupų, poliomielito, - sako specialistė. - To pavyko pasiekti, kai būdavo paskiepijama labai didelė imtis tam tikros amžiaus grupės asmenų. Tačiau maždaug prieš dešimtmetį tiek Europoje, tiek ir pas mus ėmė plisti nesiskiepijimo vajus, tad dešimtys tūkstančių vaikų liko neskiepyti ir neturintys jokios apsaugos nuo tam tikrų infekcijų. Kadangi jų yra nemažas skaičius, susidaro palanki aplinka vieniems ar kitiems virusams tarpti. Dėl to ir prasidėjo tam tikrų ligų protrūkiai tiek Europoje, tiek ir pas mus.“
D.Razmuvienės įsitikinimu, XXI amžiuje mirtys nuo ligų, kurios valdomos vakcinomis, už kurias dar ir nereikia mokėti, - visiškais absurdas ir tėvų neatsakingumo įrodymas.
Kai kurias ligas suvaldyti leidžia tik didelis skiepijimo mastas - jei paskiepijama daugiau kaip 95 proc. tam tikros grupės asmenų. Lietuvoje jis kadaise siekė net 97-98 proc., tačiau, prasidėjus neskiepijimo vajui, sumažėjo iki 90 proc., dėl to grįžo ir sergamumas kai kuriomis ligomis. Šiandien skiepijimo mastas Lietuvoje - 93,3 proc., ir medikai tikisi, kad žmonės taps sąmoningesni.
Juokingai specialistei skamba kai kurių skiepų priešininkų teiginiai, esą vakcinos sugalvotos tik tam, kad uždirbtų farmacijos pramonė. „Jei paieškotų informacijos, tie žmonės sužinotų, kad pajamos iš vakcinų sudaro vos 5 proc. farmacijos pramonės pajamų. Jei žmogus nesiskiepija ir suserga, vaistams jis išleidžia ir farmacininkams pelno duoda keliasdešimt kartų daugiau. Vaistai - gerokai didesnis biznis“, - sako D.Razmuvienė.
Anot jos, kuo grupėje yra daugiau neskiepytų vaikų, tuo didesnė rizika, kad vienas iš jų užkrės kitus. Ne visus vaikus galima skiepyti - maždaug 2 proc. vaikų lieka neskiepyti dėl medicininių priežasčių. Dar viena problema - ne visiems skiepytiems vaikams dėl įvairių organizmo imuninės sistemos savybių susiformuoja 98 proc. imunitetas, vadinasi, ir jie gali susirgti, nors gal sirgs lengviau. Taigi net ir vienas neskiepytas vaikas grupėje gali užkrėsti dar kelis ar net keliolika kitų.
„Negana to, jis gali užkrėsti ir personalą, nes šiais laikais nei tymai, nei kokliušas nebėra vaikiškos ligos. Jomis serga ir suaugusieji, ir gana sunkiai - tie, kurie vaikystėje nebuvo skiepyti arba buvo paskiepyti ne iki galo, - sako D.Razmuvienė. - Tad net tokios išsivysčiusios šalys kaip Vokietija, Australija kai kuriuos skiepus planuoja padaryti privalomus.“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą