Komisijos pirmininkė Natalja Istomina teigė sulaukusi miesto gyventojų klausimų, kodėl greitosios pagalbos brigadose nebedirba gydytojai, o pagalbos sergančiam žmogui teikti atvažiuoja vien tik slaugytojai. Taip pat klaipėdiečiai yra skundęsi, esą sunku prisiskambinti greitajai pagalbai.
Klaipėdos GMP stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė informavo, jog daugiausia pagalbos skambučių stotis sulaukia per bendrąjį pagalbos telefoną 112.
[CITATA]
Jai neteko girdėti, kad būtų sunku prisiskambinti greitajai.
"Gyventojų aptarnavimo kokybė ir operatyvumas kaip tik pagerėjo, nes pas pagalbos laukiantį žmogų važiuoja tas ekipažas, kuris yra arčiau", - sakė N. Dambrauskienė.
Nuo pernai vasaros įkurta centrinė apskrities dispečerinė aptarnauja apie 300 tūkst. Klaipėdos apskrities gyventojų, koordinuoja daugiau nei 25 GMP ekipažus, iš jų 8,5 ekipažo Klaipėdoje, darbą.
Dispečerinė, pasak N. Dambrauskienės, dirba pagal standartizuotą, tarptautiniu lygiu pripažintą sistemą. Per parą vien iš Klaipėdos miesto sulaukiama apie 100 pagalbos kvietimų, į kuriuos vyksta 2-4 medikų ekipažai.
Kol kas greitosios pagalbos stotyje, anot pavaduotojos, dar dirba 10 gydytojų, tačiau ateityje jų gali nelikti.
"Gydytojus sėkmingai pakeičia aukštos kvalifikacijos buvę felčeriai, dabar vadinami bendrosios praktikos slaugytojais. Visi jie yra baigę specializuotus reanimacijos kursus, turi didelę patirtį ir nuolat tobulina įgūdžius.
Skubi pagalba teikiama pagal tam tikrą algoritmą, visi žino ką ir kaip daryti, taip pat ir vairuotojas. O tolesnę pagalbą ūmios ligos ištiktam žmogui suteikia jau ligoninių medikai", - teigė N. Dambrauskienė.
Anot jos, šių metų pradžios duomenimis, net 30 proc. sėkmingų gaivinimų atlikta tose greitosios pagalbos brigadose, kurios dirba vien slaugytojai.
Bėda yra ta, jog GMP srities medikų vidutinis amžius siekia maždaug 50 metų, o jų pakeisti nėra kam - greitosios pagalbos medikai nuo 2009 metų mokymo įstaigose neberengiami.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą