Sutriko širdies ritmas
Klaipėdietė Genovaitė Vainorienė pernai žiemą pasijuto blogai. Ir tai nebuvo įprastas hipertenzijos priepuolis – kraujospūdį reguliuojančių vaistų jį vartojo jau seniai. Šį kartą širdis ėmė taip tankiai plakti, jog, rodėsi, iššoks iš krūtinės, kraujospūdis „netilpo net į aparatą“, kūnas ėmė drebėti. Kartą, – ji prisiminė, – panašius pojūčius jau buvo patyrusi, tačiau labai seniai, prieš ketvirtį amžiaus. Tada pareigingai vykdė visus gydytojų nurodymus ir greitai ligą pamiršo. Tad dabar moteris skubiai paskambino pagalbos telefonu. Greitosios pagalbos medikai nieko nelaukę ją nuvežė į ligoninę.
„Gydytojai iš karto pasakė, kad sutriko mano širdies ritmas. Visą naktį gydė, ir tik paryčiui širdis vėl ėmė plakti normaliai“, – prisimena moteris.
Kitą dieną 76-erių G. Vainorienė nuėjo į polikliniką pas savo gydytoją. Ji pacientei paaiškino, kad, neritmingai plakant širdžiai, gali susiformuoti krešuliai (arba trombai). „Gydytoja sakė, jei negersiu kraują skystinančių vaistų, sudieu, gyvenime“, – dabar juokauja moteris.
Gydytoja G. Vainorienei skyrė širdies ritmą ir kraujospūdį reguliuojančių medikamentų ir naujo vaisto – varfarino, kuris neleidžia formuotis trombams.
„Nemoku apsakyti, kaip blogai jaučiausi gerdama šio vaisto, – prisimena pašnekovė. – Kūną nusėjo mėlynės, skaudėjo skrandį. Gal mėnesį jo vartojau, po to poliklinikoje padarė kraujo tyrimą, ir – vajė, blogiausias – per skystas!“
G. Vainorienė vėl kreipėsi į gydytoją. Ši pasakė, kad yra kitų vaistų – naujųjų geriamųjų antikoaguliantų, tačiau jie nekompensuojami. Nebegalėdama vartoti varfarino, moteris ryžosi įsigyti naujų gydytojos rekomenduotų vaistų.
„Iš pradžių jaučiausi nelabai gerai, tačiau gal per tris savaites organizmas priprato. Nustojau lakstyti į polikliniką tikrinti kraujo, nebebijau ko nors netinkamo užvalgyti. Dabar laikausi dietos, bet ne taip, kaip anksčiau, kai negalėjau valgyti daugelio produktų. Dabar – tik truputį mažiau druskos, mažiau cukraus, o riebalų ir taip nemėgau“, – sako moteris.
G. Vainorienė pasakoja, kad vartojant varfariną jai vis tiek stipriai ir greitai plakdavo širdis, sukdavosi galva, greitai pavargdavo.
„Dabar išgeriu vaistų ir nieko blogo nebejaučiu. Gyvuoju gerai, o anksčiau bėgdavau ir bėgdavau į polikliniką. Dabar pačiai reikia prisigalvoti ligų, kad patikrintų širdį, ar ji nepablogėjo“, – juokauja moteris.
G. Vainorienė naująjį geriamąjį antikoaguliantą vartoja kasdien. Per mėnesį tam išleidžia apie 60 eurų. „Labai brangu. Bet kol vyras gyvas, galiu sau tai leisti. Kaip bus paskui, nežinau. Gydytoja sakė, kad turėsiu jų gerti visą amžių“, – sako G. Vainorienė.
Moteris rūpinasi visais namų ruošos darbais – turguje perka maisto, gamina pietus, o laisvalaikiu su seserimi eina pasivaikščioti, vakarais važiuoja prie jūros.
Nuo 1952 m. Klaipėdoje gyvenanti moteris svarsto, kad ligos tikriausiai ją ištiko dėl įtempto darbo, kurį dirbo visą gyvenimą, o ir namie būta rūpesčių. „Vyrą ištiko infarktas, paskiau ir aš susirgau. Kol mes kartu – gerai, vienas kitą palaikome, vienas iš kito pasišaipome“, – pasakoja G. Vainorienė.
Kelia pavojų
„Trombai susidaro, kai dėl susidariusių elektrinių sūkurių įvairios prieširdžio dalys priverčiamas susitraukinėti atskiru ritmu. Jos gali trūkčioti labai greitai. Bendra trūkčiojimų suma gali siekti net 500–600 kartus per minutę. O normaliai širdis susitraukinėja maždaug 60 kartų per minutę. Joks raumuo negali ilgai dirbti tokiu dažniu. Todėl jis pavargsta. Kraujas iš širdies nebeišvaromas. Stovintis kraujas ima krešėti“, – aiškina Klaipėdos Jūrininkų ligoninės kardiologas-elektofiziologas Aušrius Poviliūnas.
Bėda ta, kad krešulius kraujo srovė gali nunešti į daugelį organų – plaučius, inkstus, blužnį, žarnyną ir kt. Ten jie užkemša kraujagysles. Tada kraujotakos netekusi organo dalis per tam tikrą laiką gali žūti. Jei nukentės inkstai, gali prireikti hemodializių, jei krešulys nukeliaus į kojų kraujagysles, jas teks operuoti, o uždelsus gali grėsti net amputacija.
Pavojingiausia, kai krešulys nunešamas į galvos smegenų kraujagysles. Kai jis įstringa smegenų arterijose ir sutrikdo kraujotaką, įvyksta išeminis insultas – deguonimi ir maisto medžiagomis nebeaprūpinama galvos smegenų dalis labai greitai žūva.
Prieširdžiuose susidarę krešuliai yra iš tiesų pavojingi, todėl, pasak gydytojo, geriausias gydymas yra neleisti jiems susiformuoti.
„Geriausia neleisti sutrikti širdies ritmui, – nesutrikęs ritmas – nėra krešulių“, – sako A. Poviliūnas.
Širdies ritmas gali sutrikti dėl daugelio priežasčių, tačiau svarbiausia iš jų – arterinė hipertenzija, – per didelis kraujospūdis. Todėl visų pirma reikia gydyti jį.
Jei vis dėlto širdies ritmas sutriko, pasak gydytojo, labai svarbu jį atkurti per pirmąsias dvi paras, kol nesusidarė krešuliai. Be to, tai lems, ar vėliau pasikartos širdies ritmo sutrikimai.
Suserga tūkstančiai
Kasmet maždaug 3 tūkst. Lietuvos žmonių širdyje susiformavę krešuliai sukelia išeminį insultą – jų smegenų ląstelės žūsta dėl sutrikusios kraujotakos. Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesoriaus Daliaus Jatužio, mirtis arba sunkus invalidumas po tokio insulto ištinka apie 60 proc. susirgusiųjų – širdyje susiformavęs trombas paprastai yra didelis ir užkemša stambesnę kraujagyslę, todėl pažeidžia didesnį smegenų plotą. „Tokius ligonius gydyti sunkiau, komplikacijų daugiau“, – teigia neurologas.
Nuo 2014 m. Lietuvoje veikia speciali skubios pagalbos struktūra, kuri užtikrina, kad ūminiu insultu susirgęs žmogus laiku sulauks pagalbos, jeigu tik supras, kas jį ištiko, ir per pirmąsias valandas pateks į ligoninę. Tada gydytojai gali atkimšti kraujagyslę ir ne tik išgelbėti žmogaus gyvybę, bet ir sumažinti tikimybę likti luošam.
„Bet tai bandymas išvengti liūdnų pasekmių. Geriau, kad žmonės to nepatirtų, – būtina insulto profilaktika“, – įsitikinęs prof. D. Jatužis.
Galima išvengti
Europos kardiologų draugija primygtinai rekomenduoja ligoniams, kuriuos vargina prieširdžių virpėjimas, įvertinti insulto riziką ir daugumai jų vartoti geriamųjų antikoaguliantų. Tai labai sumažintų trombų susidarymo riziką.
„Jei ligoniui širdies ritmo sutrikimai kartojasi, jis būtinai turi vartoti vaistų, kurie neleidžia susidaryti krešuliams“, – teigia gydytojas A. Poviliūnas.
Mokslo tyrimais buvo įrodyta, kad vartojant geriamuosius antikoaguliantus kraujo išsiliejimo į smegenis rizika yra vidutiniškai 20 kartų mažesnė nei krešulio sukelto insulto rizika šių vaistų nevartojant.
Dabar yra dviejų grupių geriamieji antikoaguliantai. Vienas jų – varfarinas. Šį vaistą specialistai kritikuoja, nes labai sunku nustatyti tinkamą pacientams dozę – tinkamo krešumo buvęs kraujas gali staiga imti nebekrešėti arba krešėti per stipriai dėl ligonio genetinių ypatumų, suvalgyto maisto ar vartojamų kitų vaistų, maisto papildų. Ir vienu, ir kitu atveju ligonis gali patirti insultą arba kitokių komplikacijų, mirti. Prof. D. Jatužis teigia, kad tyrimai parodė, jog maždaug kas antrą netinkamai nuo trombozės gydomą ligonį, kuriam užsikimšo kraujagyslė, antrąkart insultas ištinka vos per tris mėnesius po pirmojo. Dėl šios priežasties ligoniai turi kas tris savaites pasitikrinti kraujo krešumą.
„Varfarino dozė parenkama pagal laboratorinius kraujo krešėjimo rodiklius, dėl to žmogus iš pradžių turi tikrintis kraują kas savaitę, vėliau – ne rečiau kaip kartą per mėnesį“, – sako prof. D. Jatužis.
Pastarąjį dešimtmetį ligoniams tapo prieinami kitos grupės kraujo krešėjimą slopinantys vaistai – naujieji geriamieji antikogualiantai. Jie kraujo krešumą veikia daug stabiliau nei varfarinas ir todėl daug rečiau sukelia minėtų komplikacijų. Dėl šios priežasties gydytojams nebereikia taip atidžiai prižiūrėti šiuos vaistus vartojančių pacientų, o ligoniams dažnai lankytis poliklinikoje ir atlikti tyrimus. Gydytojai pacientams skiria nustatytą dozę, vaistų poveikis daug mažiau priklauso nuo to, ką ligonis valgo, nuo kitų vartojamų vaistų, rečiau žmonės turi lankytis pas šeimos gydytojus.
„Yra daug didesnė tikimybė, kad pacientai šiuos vaistus vartos tinkamai ir sulauksime gerų rezultatų“, – tvirtina A. Poviliūnas.
Daugiau žmonių išvengs mirties
Nuo lapkričio 2 d. trys naujos kartos vaistai kompensuojami žmonėms plaučių embolijos, insulto ir giliųjų venų trombozės profilaktikai, kai gydymas varfarinu jiems nepadeda ar netinka.
Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė teigė, kad kompensuojama 80 proc. naujųjų vaistų bazinės kainos. Manoma, kad dėl to ligoniams teks primokėti apie 14–15 eurų. Tuo tarpu iki šiol juos įsigydami žmonės mokėjo mažiausiai 60 eurų.
Pirmiausia naujieji geriamuosius ankoaguliantus turės skirti gydytojas–specialistas – kardiologas, vėliau – šeimos gydytojas. Vaistai galės būti skiriami ne visiems, o tik tiems pacientams, kurie anksčiau ne mažiau kaip tris mėnesius yra vartoję senosios kartos kraujo krešumą slopinantį vaistą varfariną ir bus įrodyta, kad šis vaistas jiems nepadeda.
G. Krukienė patikino, kad ligoniams, kurie dabar už savo lėšas įsigyja naujuosius geriamuosius antikoaguliantus, vėl tris mėnesius nebereikės vartoti varfarino, kad sužinotų, ar jis jiems neveiksmingas, – gydytojai šią informaciją galės patikrinti medicinos dokumentuose.
Pasaulyje 1 iš 4 žmonių miršta nuo trombozės sukeltų komplikacijų. Trombozė – viena iš pagrindinių mirtingumo ir neįgalumo veiksnių ir Lietuvoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą