Geriausi vaistai iš pievų

Geriausi vaistai iš pievų

Lietuviai, paskutiniai Europos pagonys, nuo amžių labai gerbė gamtą. Gamta jiems buvo maitintoja, pagal gamtos ciklą žmonės gyveno, augalai buvo renkami įvairiems ritualams. Kai kurie ritualai turėjo gydomąjį poveikį. Ką jau kalbėti apie gydymąsi. Kiekvienas kaimas turėjo savo žolininkę (žiniuonę), kuri apie augalų gydomąsias galias žinojo viską. Maža to, beveik kiekvienoje troboje buvo nuosava gamtos vaistinė - kas nuo skausmo, kas nuo persišaldymo, kas žaizdoms, viduriams, nerimui ir kitoms negalėms. Žinios apie vaistažoles, jų rinkimą, vartojimą buvo perduodama iš kartos į kartą.

Šiandien, kai vaistų kainos verčia iš koto, ne vienas sugrįžtų prie gamtinių vaistų, bet nežino, kur jų rasti, nepažįsta. Pasak gamtos ir augalų žinovės, žolininkės ir aukščiausios kvalifikacijos provizorės farmakognostės Jadvygos Balvočiūtės, jei kas klausia, ar galima išsigydyti vien žolelėmis, atsakanti, kad bent jau mėginti galima. Žolelėmis neabejotinai galima sustiprinti imuninę sistemą, padėti sau persišaldžius. Kiekvienam vyresnio amžiaus reikėtų vartoti vaistažolių, kurios lengvina skrandžio, kepenų veiklą, padeda sureguliuoti kraujo spaudimą. „Kiekvienuose namuose reikia turėti gervuogių lapų, mėtų, ramunėlių, čiobrelių, raudonųjų dobilų, žemuogių, šaltalankių, dilgėlių, kraujažolių. Mažiau žinoma pelkinė vingiorykštė, o ji plačiai paplitęs augalas mūsuose ir pirmasis vaistas karščiuojant, prikibus infekcijai. Ne kiekvienas vertina šeivamedį, kuris padeda persišaldžius, nuo sąnarių ligų“, - sako žolininkė. Kaip tas žoleles pažinti? Pasak J.Balvočiūtės, mokytis reikėtų iš senelių, kurie dar prisimena. Vaikus apie augalus privalu mokyti mokykloje. Ne gėda pasiklausti tų, kurie žino. Ji pati mielai atsakanti į klausimus.

Daug kas yra įtikėjęs iš Rytų atvežamų augalų galiomis. Ar jos veiksmingesnės negu mūsų lietuviški augalai? Anot J.Balvočiūtės, visada galima rasti savų augalų, turinčių ne menkesnių gydomųjų savybių. „Mūsų augalai mums artimesni pagal mūsų prigimtį ir dvasią. Savame krašte užaugusios vaistažolės yra geresnės, nes jos mus greičiausiai pasiekia, yra švarios. Vaistas turi būti patikimas, todėl jis geriausias gaunamas iš pirmų rankų“, - teigia žolininkė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder