Geoterminis vanduo - savijautai gerinti

Geoterminis vanduo - savijautai gerinti

Klaipėdos universiteto mokslininkai jau kone dešimtmetį ieško būdų, kaip panaudoti Vakarų Lietuvoje po žeme esantį geoterminį vandenį. Jau atliktas ne vienas tyrimas, kuris įrodė šio vandens naudą ligų prevencijai ir sveikatai stiprinti.

Vienas iš žmonių, kuris nuosekliai domisi geoterminio vandens pritaikymo galimybėmis sveikatinimui - Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro Šeimos gydytojo skyriaus vedėja, šeimos gydytoja, biomedicinos mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto Slaugos katedros lektorė Lolita Rapolienė.

Pasak gydytojos, maždaug prieš dešimtmetį buvo pradėta galvoti apie tai, kad šildymui naudojamą geoterminį vandenį galima panaudoti ir sveikatinimui - balneoterapijai. 2011 metais buvo atlikti įžanginiai tyrimai su studentais, o 2012 metais jau buvo atliekamas geoterminio vandens poveikio tyrimas su grupe jūrininkų.

"Žiūrėjome, ar vanduo gali turėti įtakos ne tik psichoemocinei būklei, bet ir susijusiems dalykams, pavyzdžiui, streso lygiui, su kuriuo susijęs kraujospūdis, širdies ligos, kvėpavimas. 2012 metais tyrimui naudojome neskiestą geoterminį vandenį - 108 gramų litre koncentracijos, tokį, koks yra tiekiamas iš gręžinio. Vanduo buvo paimtas šiltas, šildomose talpose vežamas į procedūrų vietas, pilamas į vonias, į kurias po dešimt kartų guldėme tyrimo dalyvius. Rezultatai buvo labai geri, ypač mažėjo distreso požymiai. Net buvo skaičiavimai padaryti, integruota analizė, nustatyta, kad sveikatos riziką mažina, kalbant apie riziką, kuriai įtakos turi psichoemocinė būklė", - pasakojo L. Rapolienė.

Pirmaisiais tyrimais buvo nustatyta, kad 10 dienų atliekamos geoterminio vandens vonios teigiamai veikia kardiovaskulinę, kaulų-raumenų, nervų, kvėpavimo ir kitas sistemas: gerokai sumažina skausmą, kraujo spaudimą, pulsą, kvėpavimo dažnį, padidina sąnarių judrumą, gerina nuotaiką, pažintines funkcijas, raumenų jėgą ir bendrą savijautą.

"Galima sakyti, kad jau tada ištyrėme geoterminio vandens poveikį ligų prevencijai ir sveikatos stiprinimui. Vėliau, 2015 metais, darėme dar vieną tyrimą su "Atostogų parko" 27,6 g/l mineralizacijos geoterminiu vandeniu, tyrėme jo poveikį 100 pacientų", - sakė pašnekovė.

Jos teigimu, klaipėdiečių naudotas vanduo - 108 g/l - yra stiprus, kadangi pasaulyje tyrimams toks nebuvo naudotas, visada naudojamas silpnesnis. Pavyzdžiui, mineralinis vanduo, nebūtinai geoterminis, bet iš Žemės gelmės, yra 1,5-30 g/l koncentracijos.

"Taigi, žmones į tokią gerą druską paguldėme, bet visiems tai labai patiko", - juokėsi L. Rapolienė.

Ilgesnis poveikis

Medikė apgynė su balneologija susijusią disertaciją, o 2018 metais turėjo galimybę su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku tirti, ar teigiamą efektą sveikatai turi tik stiprus geoterminis vanduo, ar efektas yra geras ir atskiedus vandenį, ar mažesnė mineralizacija gali duoti kitokios naudos.

"Tyrimui naudojome skirtingos mineralizacijos vandenį: paprastą vandenį iš vandentiekio, 20 g/l, 40 g/l ir 60 g/l koncentracijos. Pailginome šį tyrimą iki trijų mėnesių, nes norėjome sekti, kiek laiko išliks efektas. Buvo naudojamas iš 1 135 m išgaunamas geoterminis vanduo, kurio temperatūra siekia apie 38°C, o druskingumas kelis kartus pranoksta mūsų jūros vandenį. Vandens sudėtyje yra natrio, kalio, kalcio, magnio, geležies, chloro, hidrokarbonatų, sulfatų, silicio ir kitų mineralų.

Vienas iš tyrimo instrumentų buvo anketinė apklausa, dar vadinama DAS (depresijos, nerimo ir streso skalė). Buvo aiškinamasi, kaip keitėsi depresijos, nerimo ir streso lygis po vandens procedūrų. Šiems trims rodikliams poveikis buvo matomas naudojant visų koncentracijų geoterminį vandenį ir paprastą vandentiekio vandenį. Bet su geoterminiu tas efektas buvo gerokai didesnis, jis ilgiau išsilaikė. Stipriausias poveikis buvo streso mažėjimui, šiek tiek stipriau mažėjo nerimas ir trečioje vietoje buvo depresijos mažėjimas.

Nustatėme, kad trumpam, greitam poveikiui, ypač depresijai, tinka silpnasis, 20 g/l, geoterminis vanduo, o jeigu norime išlaikyti efektą bent tris mėnesius stresui, nerimui ir depresijai, geriausias yra 40 g/l mineralizacijos vanduo. Gėlo vandens efektas buvo silpnas ir ne visada patikimas", - apie tyrimą pasakojo L. Rapolienė.

Tyrimo metu buvo stengiamasi apžvelgti, koks geoterminio vandens poveikis galėtų būti įvairioms organizmo sistemoms, pvz., širdies, kvėpavimo, kaulų, raumenų. Pašnekovės teigimu, rezultatai parodė, kad geoterminis vanduo, kurio koncentracija yra 20-40 g/l, labiausiai gerina psichoemocinę būklę ir poveikis išsilaiko iki trijų mėnesių.

"Taigi, balneoterapija yra verta atsidurti šalia tradicinės medicinos, ji galėtų atstovauti papildomajai medicinai. Balneoterapija turėtų užimti svarbesnę vietą, turėtų būti daugiau jos panaudojimo galimybių, nes jos reikšmę ir svarbą mes jau įrodėme", - pabrėžė šeimos gydytoja.

Tyrime dalyvavo darbingo amžiaus žmonės. Medikės teigimu, dar 2014 metais Lietuvoje buvo kalbėta apie tai, kad 9 iš 10 darbingo amžiaus žmonių patiria stresą.

"Reikia ieškoti galimybių pritaikyti tai, ką ištyrėme, žmonėms, kuriems to reikia jau dabar. Reikia turėti geoterminio vandens, o paskui seka detalės: kaip skiedžiame, kam naudojame. Žinoma, reikia turėti ir tam pritaikytą vietą, nes geoterminis vanduo nėra paprastas vanduo, turėtų būti pritaikyti vamzdžiai, nes paprasti vamzdžiai nuo tokio druskingo vandens laikui bėgant tiesiog užaktų. Ir viskas, daugiau nieko nereikia, nes žmonių, kuriems to reikia, turime daug", - sakė L. Rapolienė.

Balneologijos tyrimuose dalyvavo Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas, Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedros dėstytojai ir studentai, Slaugos katedros dėstytojai ir studentai. Kartu su L. Rapoliene, be A. Razbadausko, tyrimuose ir mokslinio straipsnio rengime dalyvavo Slaugos katedros lektorė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centro vyresnioji slaugytoja Lina Gedrimė, Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedros vedėja Daiva Mockevičienė, socialinių mokslų daktarė Aelita Skarbalienė.

"Mūsų grupė nedidelė, tačiau turinti labai daug entuziazmo", - optimistiškai į su kolegomis siekiamą tikslą žvelgia L. Rapolienė.

INFORMACIJA

Balneologija, arba medicininė hidrologija, tyrinėja balneoterapijos gydomuoju mineraliniu vandeniu, purvu ir dujomis metodus, taikymą ir jų poveikį siekiant terapinių tikslų. Balneoterapijos poveikis apima mechaninio, terminio, cheminio, imunologinio ir psichologinio mechanizmų poveikį funkcinėms organizmo sistemoms, taip skatinant savaiminį organizmo sveikimą ir ligų prevenciją. Mineralinius vandenis galima plačiai naudoti: siekiant gerinti bendrą sveikatos būklę ir pajėgumą, mažinti rizikos veiksnių darbe ir gyvenime poveikį, kaip papildoma priemonė gydant įvairias ligas ir neleidžiant joms progresuoti ar paūmėti, reabilituojantis po traumų, chirurginių intervencijų ar lėtinių ligų. Pastebima, kad pasaulyje susidomėjimas balneologija ir jos pažinimas pastaruoju metu yra padidėjęs, ypač Šiaurės Europos ir Šiaurės Amerikos medikų bendruomenėse.

Geoterminis (gr. geo- - žemė, thermos - šiluma) vanduo yra požeminis vanduo, kuris dėl karštųjų uolienų suteiktos šilumos pasižymi aukštesne temperatūra ir didele mineralizacija. Lietuvos, palyginti su kaimyninėmis šalimis, geoterminės sąlygos, ypač vakarinėje šalies dalyje, kur naudojami ir ateityje planuojami naudoti dirbtiniai vandens gręžiniai, siekiantys 1-2 km gylį, yra palankios.

Geoterminė balneoterapija ir rekreacija - viena perspektyviausių sveikatos turizmo sričių, nes šių paslaugų tinklo plėtra susijusi su žmonių poreikiu išsaugoti ir pagerinti savo sveikatą. Lietuvoje žengiami dar tik pirmieji geoterminio vandens tyrimo žingsniai, bet tai jau skatina kurti inovatyvius produktus ir paslaugas, moksliškai pagrindus jų veiksmingumą ir saugumą, naudojant Vakarų Lietuvoje esančius geoterminio vandens išteklius.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder