Eutanazija. Įteisinti ar ne?

Įstatymo projektas reglamentuoja asmens, kenčiančio nuolatines bei nepakeliamas fizines ir (ar) dvasines kančias, kurių neįmanoma palengvinti, kurio būklė pripažinta terminaline, teisę pasirinkti, kad jo gyvybė sąmoningai būtų nutraukta jo paties prašymu; asmens teisę iš anksto nurodyti atlikti jam eutanaziją, jei dėl ligos ar sužalojimo nulemtos nesąmoningos būsenos pats negalėtų išreikšti savo valios.

Šiuo metu Lietuvoje eutanazija yra uždrausta. Formaliai į eutanaziją labai panašūs veiksmai kvalifikuojami kaip padėjimas nusižudyti.

[CITATA]

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas suteikia galimybę pacientams atsisakyti tam tikrų procedūrų ar gydymo. M. A. Pavilionienės teigimu, tai suteikia pacientui teisę atsisakius tam tikrų procedūrų mirti greičiau, bet kenčiant, o orios, humaniškos mirties pacientas pasirinkti neturi galimybės.

Medikai laikosi priesaikos

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja prof. dr. Danguolė Drungilienė teigia, jog atsakyti į šį klausimą, reikia ar ne eutanazijos, yra labai sudėtinga.

"Sužinoję apie ketinimą įteisinti eutanaziją, šiuo klausimu mes diskutavome ir savo ligoninės kolektyve.

Slaugos ligoninėje slaugomi ir gydomi patys sunkiausi ligoniai, kurie tik dėka profesionalios slaugos bei medikamentų nepatiria kančių. Tačiau mūsų gydytojams ir slaugytojams ne kartą yra tekę išgirsti ligonį ištariant: "Leiskite man numirti". 

Kaip reikėtų elgtis esant įteisintai eutanazijai? Kas iš medikų ryžtųsi šiam tarsi budelio vaidmeniui? Juk visi gydytojai esame davę Hipokrato priesaiką. Vienas kitas iš ligoninės gydytojų prasitarė, jog pats norėtų turėti galimybę nutraukti savo gyvybę, jei ligos našta, skausmas ir kančia taptų nebepakeliami ir situacija būtų visiškai beviltiška.  

Apie eutanaziją esame diskutavę ir su studentais, kartu aptarėme filmą "Kelionė į Šveicariją", kuriame pasakojama apie anglę gydytoją, kuri susirgusi galvos smegenų vėžiu, ir suprasdama, kas jos laukia, pasirenka eutanaziją.

Kiekvieno žmogaus atvejis yra labai individualus. Eutanazijos įteisinimas kelia labai sudėtingas etines problemas, čia negalima pasisakyti kategoriškai nei už, nei prieš. Manau, eutanazijos klausimas dar reikalauja labai plačių diskusijų",- sakė prof.dr. D. Drungilienė.

Prigimtinė žmogaus teisė - gyventi

Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamento vadovės, medicinos mokslų daktarės Aistos Plieskienės teigimu, šiuolaikinėje Vakarų civilizacijoje žmogaus eutanazija suvokiama kaip sąmoningas žmogaus  gyvybės atėmimas kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis.

"Savanoriška eutanazija pasaulyje dažniausiai taikoma nepagydomiems ligoniams jų pačių noru ir apsisprendimu, nes likęs gyvenimas tęstųsi tik kenčiant skausmus ir negalią. Mano supratimu, šis veiksmas prilygsta  pagalbai nusižudyti.

Juk kasdieninėje praktikoje neleidžiame onkologiniam ligoniui nė akimirkos abejoti prasmingumu kovos su sunkiai įveikiama arba nepagydoma liga. Nepritariame tokiems žingsniams kaip paciento sąmoningam atsisakymui gydytis, kadangi sutrumpėtų jo gyvenimo trukmė lyginant su trukme taikant gydymą. Mediciniškai tai vadinama pasyviąja eutanazija, nes aktyvių priemonių užbaigti gyvenimą nesiimama", - sakė dr. A. Plieskienė.

Medikės manymu, jeigu žmogus tiki savo pasveikimu, liga įveikiama daug greičiau. O jei pažaboti vėžio neįmanoma, gyvenimas su liga nėra nuosprendis. Šiuolaikinių gydymo metodų pagalba galima palengvinti kančią, numalšinti skausmą, kad žmogus vėl imtų šypsotis pasauliui ir jį supantiems artimiesiems.

"Prisimenu ne vieną atvejį, kai pacientui jau buvo paskelbta onkologų išvada, kad specifinis gydymas yra išsemtas. Tačiau ne kartą dar pavyko surasti galimybę ir padėti sumažinant skausmus, pagerinti funkcinę būklę, kai pacientas iš negailestingos ligos gniaužtų vėl pakilo toliau gyventi.  Krikščioniškų vertybių vedini turime saugoti svarbiausią prigimtinę žmogaus teisę - gyventi", - įsitikinusi dr. A. Plieskienė.

Eutanazija - savižudybės forma

"Anksčiau ar vėliau kiekvienam žmogui gyvenimo pabaigoje, jei jo neištinka staigi mirtis, tenka priimti sprendimą: ar kentėti sunkią ligą iki paskutinės akimirkos, ar išeiti iš gyvenimo. Taip pasielgė vienas Rusijos generolas, kuris, negavęs tinkamos medicininės pagalbos, nebepakėlė onkologinės ligos sukeltų skausmų, ir nusišovė.

Tad žmogui nereikia jokių įstatymų - jei norės išeiti iš gyvenimo, tai ir išeis.

O kitose valstybėse įteisinta eutanazija yra ne kas kita kaip savižudybės įteisinimas. Ją kaip išeitį dėl ligos sukeltos sveikatos būklės, ateities perspektyvos nebuvimo pasirenka pats žmogus", - mano gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis, Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas. - Kalbant apie tuos žmones, kurie dėl savo psichinės ir fizinės būsenos nieko nebegali nuspręsti ar padaryti, tai eutanazija jų atžvilgiu būtų galima vertinti kaip žmogžudystę.

O ką daryti su dar viena grupe žmonių, kurie nebematydami jokios perspektyvos pasveikti, nusprendžia: "Aš noriu mirti". Kas turi priimti atsakomybę už tokio sprendimo vykdymą? Ligonio artimieji, medikai? Ar nebus galima tokiais atvejais ir piktnaudžiauti? Manau, kažkada atsiras įteisinta eutanazija ir pas  mus, bet dar labai negreitai.. Visų pirma, esame gana konservatyvi šalis, o svarbiausiai tam reikia labai kruopščiai parengto įstatymo su daugybe saugiklių nuo A iki Z. O šiandien medikams užduotis Nr. 1 yra maksimaliai palengvinti ligonio kančias, kad jis oriai užbaigtų savo gyvenimo kelią",- mintimis dalijosi A. Slatvickis.

Reikalingos diskusijos

"Reikalinga ar ne eutanazija, turbūt niekas šiandien Lietuvoje negali nuspręsti vienareikšmiškai. Nors teko girdėti apie apklausas, kuriose gyventojų dauguma pasisako už eutanaziją, bet, manau, žmonės dar nelabai suvokia, kas tai yra",- sakė vidaus ligų gydytojas Audrius Lekštutis, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyriaus vedėjas. Pasak gydytojo, Lietuva yra gilių katalikiškų tradicijų kraštas, kuris labai skiriasi nuo tų valstybių, kuriose eutanazija yra įteisinta. "Pirmiausia, reikalingos diskusijos tiek tarp medikų, tiek pačioje visuomenėje, ar mums išvis to reikia.

Beje, neskubama naudotis eutanazija ir tose šalyse, kur ji įteisinta. Olandijoje tik maždaug 1 procentas nuo visų mirusių ligonių iškeliavo anapus šiuo būdu. Pas mus yra įteisinta vadinamoji pasyvioji eutanazija, kai, pavyzdžiui, dėl smarkiai išplitusio vėžio daryti operaciją pacientui yra tolygu jo mirčiai, o kito pasirinkimo nėra, kaip tęsti jo gyvenimą slopinant kančias. Kai kuriais atvejais gydymo metodų netaikymo taktika yra morali ir tinkama. Žmogaus gyvybė yra neįkainojama vertybė ir, manau, mažai rasime tokių medikų, kurie galėtų atlikti tą mirtiną injekciją eutanazijos panorusiam ligoniui",-  mano A. Lekštutis.

Gyvenimo pabaigoje - stresas

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja prof. dr. Danguolė Drungilienė, vyriausioji slaugos administratorė Tatjana Litoš, dėstančios Klaipedos universiteto Sveikatos mokslų fakultete ir šio fakulteto Slaugos katedros vedeja doc. dr. Vida Mockienė atliko mokslinį tyrimą, kurio metu išanalizavo psichologinius mirštančių pacientų slaugos aspektus.

Šis tyrimas parodė, jog terminalinės būklės pacientų slauga yra viena didžiausių sveikatos priežiūros problemų. Patys medikai slaugydami mirštantį pacientą, patiria didžiulę psichologinę įtampą. Artėjant mirčiai, pacientui reikalinga medikų ir artimųjų parama, nes mirties akivaizdoje jaučiama baimė ir nerimas. Slaugant mirštančiuosius, svarbiausia padėti žmogui pilnavertiškai gyventi iki pat paskutinės akimirkos, todėl labai svarbi yra profesionali slauga.

Atliekant tyrimą 250 sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, dirbančių su nepagydomomis ligomis sergančiais ligoniais- gydytojų ir slaugytojų - pildė Frommelto požiūrio į mirštančiojo slaugą, Collet -Lester mirties baimės anketas ir mirštančiojo smens slaugos poreikių klausimynus.

"Dalyvavusiems apklausoje labiausiai nerimą dėl galimo savo ir artimųjų mirties proceso kėlė mintys dėl skausmo mirštant.  Respondentai, turintys netekties patirtį, pažymėjo, kad šeimoms, slaugantiems nepagydoma liga sergantį žmogų, reikia emocinės paramos ir kad artimieji turi dalyvauti pacientui mirštant. Stresas yra dažniausia psichologinė problema gyvenimo pabaigoje" -  šiai minčiai pritarė daugelis medikų, dalyvavusių apklausoje. Baimę, depresiją, nerimą ir ypač stresą, dalyvavusieji apklausoje sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai pažymėjo kaip dažnas gyvenimo pabaigos problemas  ", - tyrimo rezultatus apibendrino prof.dr. D. Drungilienė.

INFORMACIJA

Lietuvoje įteisinti eutanaziją bandoma jau antrą kartą. 2012 m. kovo 2 d. Eutanazijos įstatymo projektą buvo įregistravęs buvęs Seimo narys Andrius Burba, tačiau priėmimo stadijos jam nepavyko pasiekti. Šiuo projektu rėmėsi ir Seimo narė M. A. Pavilionienė.  Buvęs parlamentaras A. Burba kalbėjo ir apie ketinimus inicijuoti referendumą dėl eutanazijos.

Belgijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose eutanazija buvo legalizuota 2002-2008 metais. Eutanazija yra įteisinta Šveicarijoje, Australijoje, Tailande, kai kuriose JAV valstijose.