Dulos: nauja mada ar subrendęs poreikis?

Dulos: nauja mada ar subrendęs poreikis?

Ką tik Lietuvoje pirmą kartą buvo paminėta Pasaulinė dulų savaitė, o šių metų rudenį savo veiklą pradės 30 pagalbos gimdyvėms kursus baigusių moterų. Poreikiui augant, dulos bus ruošiamos ir toliau. Tačiau kas yra dula, mūsų šalyje kol kas nelabai aišku ir visuomenei, ir akušeriams ginekologams.

Pirmieji dulų, arba gimdyvių padėjėjų, mokymai Lietuvoje prasidėjo 2013 m. rudenį VšĮ Prieraišiosios tėvystės centro iniciatyva. Jie vyksta kartą per mėnesį ir truks iki šių metų rudens. Apie 30 moterų, profesionalios komandos apmokytos psichologijos, anatomijos bei praktinių įgūdžių, galės padėti bet kuriai pageidaujančiai gimdyvei ir jos šeimai nėštumo, gimdymo bei pogimdyminio laiku.

Gimdyvei reikia empatijos

Kam reikalinga dula, jei šalia gimdančios moters yra medikai ir vyras? Šį klausimą pateikėme Dulų asociacijos valdybos narei, VšĮ Prieraišiosios tėvystės centro vadovei Vitalijai Pilipauskaitei-Butkienei.

Kuo gi dulos funkcijos skiriasi nuo akušerės darbo?

Dulos pagalba - nemedicininio pobūdžio, todėl nėra jokios konkurencijos su akušerėmis. Dulos pagalba - nemedicininio pobūdžio, todėl nėra jokios konkurencijos su akušerėmis. Akušerės tikslas - gražus gimdymas, sveiki mama ir mažylis, dulos pagalbos esmė - kuo geresnė emocinė ir psichologinė mamos savijauta po gimdymo, nors tai, žinoma, susiję ir su jos, ir su vaikelio sveikata. Mama, akušerė ir dula dirba kaip komanda, ir akušerės vis labiau džiaugiasi galėdamos susikoncentruoti į savo pareigas. O dula ir gimdyvė paprastai turi artimesnį, individualų ryšį, be to, kartu būna viso gimdymo metu, todėl gali kalbėtis apie baimes, aiškintis, kas vyksta ir pan.

Jeigu šalia gimdyvės - dula, ką gi tuomet veiks vyras?

Kiekvienas gimdymo metu turi savo vietą. Vyras yra tėtis, ir jo reikalingumas per nėštumą, gimdymą, po gimdymo - neginčytinas, tačiau dažnas tėtis taip jaudinasi, kad jam ir pačiam reikia paramos tokioje situacijoje. Dula gali padėti ne tik mamai, bet ir tėčiui jaustis ramiau, užtikrinčiau, nuimti nuo jo pečių dalį krūvio. Kita vertus, dulos buvimas šalia - išskirtinai moteriškas; ji kaip mama, sesuo arba geriausia draugė. Ji pastebi ir žino tai, ko negali žinoti vyras arba kam pritrūksta laiko medikas. Ji nuramina, įkvepia drąsos ir pasitikėjimo savimi.

Tiek mūsų gimdyvių pasakojimai, tiek kitose pasaulio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad dalyvaujant dulai gimdymo patirtis būna pozityvesnė, moterys jaučia daugiau pasitenkinimo. Taigi medikai dirba savo darbą, o dula, atlikdama savąjį, jiems tik padeda.

Kitas dalykas - pagalba jau po gimdymo. Dabar esama įvairių mokymų poroms, kaip pasiruošti gimdymui ir pan., tačiau jau gimus vaikeliui neretai mama dažniausiai lieka viena. Ir čia dulos pagalba taip pat labai reikalinga.

Ar tai savanorystė, ar mokama paslauga?

Pasaulyje yra įvairiai, priklauso nuo paslaugų pobūdžio. Apskritai dulų paslaugas galima suskirstyti į tris etapus: priežiūrą ir pagalbą nėštumo metu, per gimdymą ir po gimdymo. Gali būti ir visais šiais trimis etapais, ir tik vienu kuriuo iš jų.

Pas mus, kol ši veikla dar nauja, kol esame mokymosi procese, tai yra tik savanoriška, nemokama pagalba.

Kodėl moterys nori tapti dulomis?

Jos turi savo gimdymo patirtį, vertingų žinių. Tuo, ką turi sukaupusios, nori dalintis su kitomis. Bendraujant su dabar kursus lankančiomis moterimis, tapo akivaizdu, kad daugelis jų šią funkciją atliko ir iki šiol, ir ne vieną kartą, tik tai nebuvo konkrečiai įvardyta. Jos padėjo ne vienai moteriai - giminaitei, draugei ir panašiai.

Ar gali dula tapti negimdžiusi moteris?

Šiaip visame pasaulyje duloms taikomi panašūs kriterijai, ir asmeninė gimdymo patirtis yra tarp pirmųjų. Tačiau mes taip griežtai neužkertame kelio ir negimdžiusioms moterims. Svarbiausia - motyvacija: noras padėti, empatija.

Ko konkrečiai trūksta dabartinėms gimdyvėms, kad jos jaučia tokių paslaugų poreikį?

Pastebėjome, kad dažniausiai dulos ieško moterys, kurios kartą ar net kelis jau gimdė, ir jų ankstesnė patirtis buvo susijusi su dideliu stresu arba liko tam tikrų neatsakytų klausimų, baimių. Dulos ieško ir pirmam gimdymui besiruošiančios mamos, kad padėtų susidaryti gimdymo planą, pagelbėtų būnant namuose nuo pirmųjų sąrėmių iki išvyks į ligoninę. Dulos taip pat ieško ir tos moterys, kurios yra vienišos arba kurių vyrai ar kiti artimieji neturi galimybės kartu vykti į gimdymo namus.

Ar mūsų gydytojai noriai atveria gimdymo namų duris duloms?

Lietuvoje gana palankiai ir geranoriškai žiūrima į šią naujovę. Tiesą sakant, medikams dulos buvimas šalia per moters gimdymą nėra negirdėta naujiena, nes pasaulyje šios paslaugos populiarėja jau keli dešimtmečiai. Daugelis mūsų medikų keliauja po pasaulį ir yra girdėję apie dulas, matę jas stažuočių, mokymų metu. Dulos vardas kol kas labiau stebina plačiąją visuomenę, ir iš nežinios kyla nepagrįstų gandų, mitų... Todėl kovo 22-28 d., minėdamos Pasaulinę dulų savaitę, kuri pradėta švęsti 2011 m., mes visuomenei pristatėme Lietuvos dulų asociacijos veiklą, vertybes, tikslus.

Ar jūs pati naudojotės dulos paslaugomis, o gal jas teikėte?

Taip, turiu tokios patirties: nors dulų mokymai prasidėjo tik šiemet, jau keleri metai dirbu su besilaukiančiomis šeimomis iki gimdymo, konsultuoju po gimdymo, taip pat esu dalyvavusi vaikelio gimime.

Remiantis jūsų asmeniniu patyrimu, ko gimdyvė labiausiai tikisi iš dulos?

Labiausiai nori kalbėtis, pasidalinti, sužinoti. Nori jausti supratimą ir palaikymą. Padrąsinimą ir sustiprinimą.

Medikai vertina skeptiškai

Klaipėdos universitetinės Akušerijos-ginekologijos departamento vadovas dr. Algimantas Fabijonavičius "Vakarų ekspresui" sakė, kad jo vadovaujamoje įstaigoje dar nesusidurta su tokiu reiškiniu kaip dulos. "Apie šią naujovę girdėjome tik iš spaudos. Žinau, kad tai nemedicinio pobūdžio veikla, ir tiek. Esu Lietuvos perinatologijos integruotos sveikatos priežiūros valdymo komiteto narys, tačiau iš čia nebuvo gauta jokios informacijos apie dulų veiklą. Jokių kalbų apie ką nors panašaus nebuvo."

Ar noriai duloms duris atvers Klaipėdos gimdymo namai? - klausiame dr. A. Fabijonavičiaus.

Ne naujiena, kad gimdyvė gali atvykti su lydinčiu asmeniu; ar tai bus vyras, ar mama, ar draugė - jos pasirinkimas. Vis dėlto šią naują paslaugą esu linkęs vertinti skeptiškai. Todėl, kad nežinia, kaip jos interpretuos besiklostančią situaciją, kaip ją perteiks gimdyvei ir kaip ji į tai reaguos. Kas ruošia tas moteris, kokia tų žmonių kvalifikacija? Nežinia.

Nauja paslauga tuščioje vietoje neatsiranda. Jūsų manymu, ko iš tikro ieško, ko trūksta Lietuvoje gimdančioms moterims?

Jeigu skaitote, ką rašo mamos tinklalapyje supermama.lt, tikriausiai suprantate, kad jos ne visada žino, ko iš tikrųjų ieško ir nori. Dažnai jos tik dalijasi nepagrįstomis baimėmis, prielaidomis, skubotomis išvadomis.

Galbūt joms trūksta artimesnio ryšio su personalu? Kankina nežinia, baimė?

Tas artimesnis kontaktas įmanomas ir dabar. Mūsų departamente vyksta kursai, kuriuose būsimoms mamoms ir tėveliams suteikiama visa reikiama informacija, kad neliktų tos nežinios ir baimių. Personalo kvalifikacija yra tikrai pakankama, kad gimdyve ir jos kūdikiu būtų visapusiškai pasirūpinta.

Kodėl gi tada atsiranda dulos?

Įvairiais laikotarpiais daug kas buvo atsiradę... Buvo laikas, kai nėščiosios tabletes šimtais gerdavo, buvo kilęs natūralaus gimdymo bumas, gimdymo namuose bumas... Tačiau jie kilo ir praėjo. Visa tai laikina. Manau, dabar kur kas didesnė problema - pernelyg dažnos cezario pjūvio operacijos. Gimdyvėms leidžiama pasiprašyti šios paslaugos. Šiandien Lietuvoje vienai iš keturių gimdyvių tokia operacija atliekama. Cezario pjūvio operacijų skaičius per 10 metų padaugėjo beveik du kartus. Šis bumas paplitęs visame pasaulyje. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija laikosi priešingos nuostatos: gimdymas turėtų būti natūralus. Chirurginė operacija turi būti skirta tik siekiant išvengti pavojaus motinos ar vaiko gyvybei.

Moteris galima suprasti: jos ieško visokių būdų padaryti gimdymą ne tokį skausmingą...

Viena gimdyvė pati yra taip pasakiusi: cezario pjūvis panašus į situaciją, kai nueini į parduotuvę, nusiperki kūdikį, įsidedi jį į maišelį ir parsineši namo. Išvengus gimdymo natūraliais kanalais proceso, nukenčia psichologinis ryšys tarp motinos ir kūdikio. Tai gali atsiliepti ir kūdikio imunitetui. Žinoma, kai yra indikacijos, kai operacija tikrai reikalinga - tuomet kita kalba. Bet sklandžiai vykstant gimdymui, pakanka taikomo nuskausminimo - jeigu moteris pageidauja.

"Svarbiausia - rezultatas"

Vaiva GALVOSIENĖ, Klaipėdos universitetinės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyminio skyriaus vedėja

Apie dulų veiklą žinau tik iš spaudos - tiek, kiek skaičiau žurnaluose ir mačiau per televiziją reportažų, todėl man sunku komentuoti. Savo praktikoje su jomis nesu susidūrusi, todėl negalėčiau vienaip ar kitaip įvertinti jų indėlio gimdymo procese. Neslėpsiu, jog buvo šiek tiek keista girdėti per reportažą, jog žmogus, dukart gyvenime susitikęs su gimdyve iki gimdymo, padeda jai, o štai vyras kartais stovi už durų. Vis dėlto suprantu, kad kiekvienos moters požiūris ir poreikiai yra individualūs. Jeigu dula padeda, tai ir yra svarbiausia. Sveika mama ir sveikas kūdikis - tai rezultatas, kurio siekia visa su gimdyve esanti komanda.

PAKANKA. Anot medikų, gimdymo namų personalo kvalifikacija yra tikrai pakankama, kad gimdyve ir jos kūdikiu būtų visapusiškai pasirūpinta. SCANPIX nuotr.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder