Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Akušerijos-ginekologijos departamento vadovas Raimondas Šiaulys pabrėžia, kad, prasidėjus lytinių organų slinkimui žemyn, atsiranda ir tuštinimosi bei šlapinimosi funkcinių sutrikimų.
"Dažniausiai prasideda lytinių organų slinkimas arba kritimas žemyn - gimdos, makšties sienelių. Kadangi šalia yra šlapinimosi ir tuštinimosi organai, slenkantys lytiniai organai tempia ir juos, tuomet atsiranda įvairių funkcinių sutrikimų", - teigė gydytojas.
Dubens organų (makšties bei gimdos ar tiesiosios žarnos) nusileidimas, kitaip dar vadinamas prolapsu, būna nustatomas kas trečiai per 50 metų perkopusiai moteriai, tad tai - labai aktuali problema.
Neretai, gydytojo R. Šiaulio teigimu, prireikia pernelyg nusileidusios gimdos šalinimo per makštį (vaginalinės histeroktomijos). Tokia operacija gali būti atliekama ir gimdoje radus auglį, nustačius gimdos gleivinės patologijas.
Paveikia krūvis
"Dubens organų slinkimą lemia įvairios priežastys. Vienareikšmiškai svarbus amžiaus faktorius - su amžiumi moterims, kai nutrūksta kiaušidžių veikla, gaminama mažiau arba visai nebegaminama lytinių hormonų, dingsta lytinių hormonų stimuliacija makšties gleivinei. Ji darosi žymiai plonesnė, sausesnė, atrofiška, nebeatlieka palaikomosios funkcijos.
Be abejonės, lytinių organų nusileidimui turi įtakos buvę gimdymai, ypač, jei jie buvo sunkūs, gimė stambūs vaikai, buvo patirta tarpvietės plyšimų. Trečias dalykas - sunkus fizinis darbas, ypač, jei tokį darbą moteris dirbo visą gyvenimą", - vardina KUL Akušerijos-ginekologijos departamento vadovas.
Pasak jo, nors beveik visada su šiais negalavimais susiduria vyresnio amžiaus moterys, pasitaiko atvejų, kai organai pradeda slinktis žemyn ir jaunesniame amžiuje, sulaukus 35-45 metų amžiaus.
"Tokiais atvejais sprendžiame, kaip gydyti. Žinoma, jaunesnėms pacientėms nesiūlome radikalių sprendimų. Tuomet viena išeičių gali būti makšties plastinės operacijos ar sintetinių medžiagų tinklelių implantavimas, stabdant organų slinkimąsi ir išlaikant juos vietoje", - kalbėjo R. Šiaulys.
Ragina nelaukti
Specialistas skatina moteris, vos pajutus diskomfortą tarpvietėje, kreiptis į gydytojus, o geriausia būtų, jei moteris nuolat lankytųsi pas savo ginekologą ir šis pastebėtų ankstyvos stadijos pakitimus.
"Dalinis šlapimo nelaikymas - pirmasis požymis. Kitas dalykas - kitoms moterims sėdint tualete apima jausmas, kad kažkas krenta. Jei yra visiškas prolapsas, iškrenta visa gimda. Vis dėlto tai nėra pavojinga gyvybei, kai kurios moterys su prolapsais vaikšto keletą ar net keliolika metų. Ilgalaikis prolapso buvimas nėra gerai, kadangi sutrinka kraujotaka, tuomet gali vystytis gleivinės pragulos, kurių neišgydžius negalime operuoti", - akcentavo gydytojas ginekologas-akušeris.
Gydytojo R. Šiaulio teigimu, KUL atliekamos ginekologinės operacijos lytinių organų nusileidimui ar iškritimui gydyti yra tausojančios.
ĮRANGA. Naujai įrengtose operacinėse atliekamos įvairios ginekologinės onkologinės, laparoskopinės operacijos, kurioms naudojama moderni technika, sutrumpinanti operacijų trukmę, palengvinanti gydytojų darbą ir pacientų gijimą po operacijų.
"Operacijos techniškai nėra sudėtingos. Jos palankios paciento sveikatai, nereikia taikyti bendrinės nejautros, pakanka spinalinės nejautros, vaistus suleidžiant į stuburą. Ypač tai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms. Dar vienas mūsų atliekamų vaginalinių histeroktomijų pranašumas - nėra pjūvio, viskas atliekama per makštį, operacinis laukas - nedidelis, infekcijos rizika - minimali. Visos procedūros trunka neilgai. Antrą ar trečią parą po operacijos pacientės jau gali galvoti apie kelionę į namus", - efektyviu darbu džiaugėsi KUL Akušerijos-ginekologijos departamento vadovas.
Gydytojo ginekologo-akušerio R. Šiaulio teigimu, pastaruoju metu stebima tendencija - daugėja užleistų navikų lytiniuose organuose skaičius.
"Anksčiau, pavyzdžiui, kiaušidžių ar gimdos kaklelio vėžį rasdavome pirmos stadijos, dabar dauguma pacienčių atvažiuoja gerokai vėliau. Faktas, kad daugybė atvejų yra užleisti, komplikuoja tiek gydymą, tiek jo rezultatus", - nedelsti skatino gydytojas R. Šiaulys.
Įranga lengvina darbą
"Operacinėse naudojame daug įvairių modernių priemonių, kurios labai palengvina darbą, padaro jį žymiai saugesnį, pavyzdžiui, ultragarsinis skalpelis, kraujagyslių kirpimo-koaguliavimo technologijos ir t. t. Jų dėka intervencija paliečia mažesnį plotą, naudojama ne elektra, bet ir ultragarso bangos, kurios stabdo kraujavimą. Tai - didžiulis palengvinimas, ypač - laparoskopinėms operacijoms, kurių metu būna apribota veiksmų erdvė, - teigė gydytojas R. Šiaulys.
- Kaip ir visame pasaulyje, sėkmingai taikomos endoskopinės operacijos. Tai yra žingsnis link siekio maksimaliai radikalius veiksmus atlikti su minimalia invazija. Taip yra ligoniui saugiau, jie geriau gyja, sėkmingas tolimesnis gydymas. Šiuo organizmą tausojančiu būdu atliekame daugiau nei 60 proc. operacijų"
Šiuo metu KUL Akušerijos-ginekologijos departamente vyksta atsinaujinimas - atliekamas pastatų kapitalinis remontas, jį užbaigti planuojama 2016 metais. Tuomet, pasak departamento vadovo, departamento skyrius turėtų atrodyti tikrai šiuolaikiškai.
"Chirurgui geros technikos ir naujų technologijų niekada nebus gana. Artimiausiu metu dienos ginekologijos stacionare planuojame pradėti daryti histeroskopijas su chirurginėmis intervencijomis, pavyzdžiui, būtų galima atlikti intraertminių gimdos miomų, gimdos gleivinės navikų šalinimą histeroskopu. Tačiau tam reikalinga tam tikra aparatūra ir šiuo metu planuojame ją įsigyti. Siekiame atnaujinti ir turimus laparoskopus. Vis dėlto manau, kad retas šalies stacionaras gali pasigirti tokiu operacinės technikos aprūpinimu, kokį turime mes - juk ne kiekvienas Ginekologijos skyrius gali sau leisti naudoti ultragarsinius skalpelius ir kitas technologijas", - džiaugėsi gydytojas R. Šiaulys, pažymėjęs, jog nauja technika jau dabar leido beveik perpus sutrumpinti operacijų trukmę - taip palengvėjo ne tik gydytojų darbas, bet ir pacientų gijimas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą