Donorystė padeda gelbėti gyvybes

Donorystė padeda gelbėti gyvybes

Spalis, paskelbtas organų donorystės mėnesiu, - puiki proga dar kartą pakalbėti apie tai, kad vienų žmonių sprendimai gali išgelbėti kitų gyvenimus. Nacionalinio transplantacijos biuro atstovų teigimu, nors metai dar nesibaigė, jau aišku, kad jie neabejotinai bus įrašyti į Lietuvos organų donorystės ir transplantacijos istoriją.

Reikšmingų įvykių Lietuvoje šiemet netrūksta. Liepos 21-ąją Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojų komanda paruošė pirmąjį mūsų šalyje neplakančios širdies donorą. Persodinti buvo paimti šio donoro inkstai ir ragenos.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje šiemet buvo paruoštas jauniausias - vos 9 dienų - donoras, širdies transplantacija atlikta jauniausiam - 36 dienų - recipientui.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose pirmą kartą Lietuvos donorystės istorijoje organų donoru tapo recipientas - žmogus, pats gyvenęs su transplantuotu inkstu. Gyvybę kažkam išgelbėjo jo kepenys.

Šių metų trijų ketvirčių duomenys rodo, kad 2016-ieji bus neabejotinai sėkmingiausi metai Lietuvos organų donorystės ir transplantacijos istorijoje. Pernai buvo atliktos 198 organų ir audinių transplantacijos, o per 9 šių metų mėnesius - jau beveik 190. Šiemet efektyviais donorais jau tapo 51 žmogus, o pernai per visus metus - 57. Akivaizdu, kad šiemet organų donorystei pritaria daugiau mirusiųjų artimųjų nei pernai - šiemet 21 proc. artimųjų pateikė prieštaravimus, o pernai - 29 proc.

Iki metų pabaigos liko dar trys mėnesiai, tačiau kai kurių atliktų transplantacijų rodikliai jau dabar lenkia pernykščių metų statistiką.

„Už visų šių skaičių visada matau žmonių akis ir veidus - donoro artimųjų, medikų, recipientų, nes donorystė ir transplantacija yra ratas, kuriame negali būti trikdžių: mirtis - liga - gyvybė arba donoras - recipientas - transplantacija, - „Vakaro žinioms“ sakė Nacionalinio transplantacijos biuro direktorės pavaduotoja Audronė Būziuvienė. - Džiaugdamiesi rezultatais, pirmiausia reiškiame tylią pagarbą ir dėkingumą donorų artimiesiems. Priimti kilnų sprendimą, kai širdis plyšta iš skausmo, gali tik brandžios asmenybės.“

Pritarimą po savo mirties aukoti organus ar audinius donorystei šiuo metu Lietuvoje yra pareiškę 22 868 gyventojai - 7950 vyrų ir 14 918 moterų. Viena jų - menininkė Nomeda Marčėnaitė. Ir nors sutikimas po mirties tapti organų donoru neturi juridinės galios, ji teigia taip išreiškusi savo valią ir pritarimą organų donorytei.

„Niekad negali žinoti, kas ir kada tau gali atsitikti, tad, manau, yra mandagu viską taip sutvarkyti, kad tavo artimieji neturėtų spręsti moralinės dilemos, paaukoti tavo organus transplantacijai ar ne. Mirtis sukrečia, žmonės nesugeba blaiviai mąstyti, tad geriau, kai tokie klausimai yra išspręsti iš anksto, - „Vakaro žinioms“ sakė N.Marčėnaitė. - Kitas dalykas - bet kuris iš mūsų gali staiga tapti arba donoru, arba recipientu. Juk gausybė žmonių netikėtai praranda galimybę džiaugtis gyvenimu ar funkcionuoti. Tad būtina suvokti, jog pats netekęs gyvybės gali dovanoti ją kitiems ir būtų nesąžininga paversti tą kažkieno galimybę dulkėmis ar pelenais.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder