Delfinų daromi stebuklai

Delfinų daromi stebuklai

Pirmasis delfinų terapijos užsiėmimas Lietuvos jūrų muziejuje surengtas dar prieš 15 metų. Šiandien teigiamu jos poveikiu ne tik įvairius sutrikimus turintiems vaikams, bet ir jų šeimų nariams neabejoja niekas. Siekiant atverti naujas terapijos galimybes, nuspręsta rimtai ištirti, kaip ji veikia pačius delfinus.

Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centre prasidėjo mėnesį truksiantis delfinų ir žmonių gerovės mokslinis tyrimas, kuriame kartu su gyvūnais dalyvauja dešimt šeimų. Nepriklausomų stebėtojų stebimo tyrimo tikslas - išsiaiškinti delfinų terapijos poveikį įvairius sutrikimus turintiems vaikams ir patiems delfinams. Jūrų muziejaus Delfinų terapijos skyriaus vedėjos dr.Brigitos Kreivinienės teigimu, jis yra itin svarbus aiškinantis emocinį foną delfinų terapijos metu, kokie bendravimo su jos dalyviu aspektai labiausiai patinka delfinams.

„Delfinų yra 15, per dieną centras priima 5-6 vaikus. Tad gali nutikti ir taip, kad kuris nors delfinas net ir kelias savaites nedalyvauja terapijoje. Bet mes matome, kad jų pačių noras yra labai didelis. Kartais delfinai net konkuruoja tarpusavyje dėl bendravimo su vienu ar kitu vaiku. Terapijos programos jiems yra tarsi aplinkos praturtinimas. Mums tyrimas labai įdomus ir naudingas žvelgiant į ateitį, tobulinant terapijos programą. Tik laimingas delfinas gali dirbti terapijoje ir tai yra pats svarbiausias dalykas“, - sakė dr.B.Kreivinienė.

Tyrimo metu bus matuojami delfinų hormonų bei elgesio pokyčiai, tiriamos vaikų šeimos narių reakcijos. Tam pasitelkiama ir akių sekimo įranga. Mokslininkams įdomu, kiek delfinas su vaiku bendrauja savo noru, kiek trenerio nurodymu, ar prisimena po ilgos pertraukos grįžtančius vaikus, ar tikrai tarp gyvūno ir žmogaus užsimezga glaudus ryšys.

„Jei pažįsti delfiną, labai lengva pastebėti, patinka jam ar nepatinka. Jie tai moka išreikšti garsais. Todėl ir stengiamės prisiderinti. Jei kas nors nepatinka gyvūnui, nutraukiame ir pakeičiame į tai, kas patinka jam ir vaikui“, - tikino Jūrų muziejaus biologas ir gyvūnų treneris Mindaugas Lukošius.

Iki kitų metų pavasario žadamus apibendrinti šio tyrimo rezultatus mokslininkai pristatys ne tik Italijoje vyksiančiame vandens žinduoliais besirūpinančias Europos institucijas ir asmenis vienijančios asociacijos EAAM simpoziume, bet ir plačiajai visuomenei.

Delfinų terapijos srityje jau yra atlikti keli psichosocialiniai, socialiniai ir biomedicininiai tyrimai, įrodę jos teigiamą poveikį tiek patiems dalyvaujantiems, tiek jų šeimų nariams.

Terapijos eilėje šiuo metu laukia apie 300 vaikų, tad naujų registracija nevyksta jau metus. Cerebriniu paralyžiumi sergantį aštuonmetį sūnų į centrą atvežusi mama neabejoja, kad delfinai daro stebuklus.

„Labai pagerėjo sūnaus emocinė būklė ir fiziniai gabumai. Jis sustiprėjo, pasidarė aktyvesnis ir labiau motyvuotas. Trūksta žodžių apibūdinti tai, ką daro delfinai. Pabendrauji su jais atrodo neilgai, pusvalandį, o emocijų užtenka visai likusiai dienai. Žmogus negali jų tiek suteikti kitam žmogui, kiek delfinas“, - tikino Jelena R.

Lietuvos jūrų muziejaus vadovės Olgos Žalienės teigimu, eilėje laukiančių vaikų problema yra labai didelė, tad nuolat stengiamasi ją spręsti. Tėvai sutinka sumokėti už seansą 80 ir daugiau eurų. O norint rezultato, reikia dešimties užsiėmimų. Ligonių kasos jų nekompensuoja, todėl sau to finansiškai negalintys leisti tėvai bando pakliūti į specialias programas, tyrimus ar ieško rėmėjų. Šio tyrimo dalyviams pinigų mokėti nereikės.

Po truputį artėjama prie to, kad delfinų terapija bei kitos gyvūnų terapijos rūšys Lietuvoje bus pripažintos papildomosios medicinos dalimi. Tačiau per prabėgusius metus pasikeitė terapijos programos turinys ir metodika. Jai tobulinti ir būtini nuodugnesni moksliniai tyrimai.

Jūrų muziejaus Delfinų terapijos centre lankosi vaikai ir suaugę ne tik iš Lietuvos bei užsienio šalių. Su jais dirba itin specializuotų kompetencijų užsienyje įgiję specialistai (socialinis darbuotojas, psichologas, kineziterapeutai, biologai). Pasak dr.B.Kreivinienės, visa tai ir leidžia sukurti tinkamiausią, visą šeimą apimantį terapijos modelį. Centre praktiką atlieka ir Klaipėdos universiteto Socialinio darbo katedros studentai, taip pat talkinantys prasidėjusiame tyrime.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder