Dėl tuberkuliozės vaikai į ligoninę guldomi net tada, kai galima to išvengti

Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos dr. Ingos Ivaškevičienės teigimu, vaikų tuberkuliozė gana problemiška sritis, o blogiausia - kad šios ligos gydymo organizavimas Lietuvoje dar neatitinka europinių standartų. Pavyzdžiui, iki šiol stacionare gydomi vaikai, sergantys latentine tuberkuliozės forma, o tai reiškia, kad ligoninėse „uždaromi“ infekuoti tuberkuliozės bakterijomis, bet nesergantys ir negalintys aplinkinių užkrėsti vaikai.

„Vaikams prevenciškai duodama vaistų, jie ligoninėje tęsia mokslus, bet praleidžia apie du mėnesius izoliuoti nuo savo šeimos, jiems įprastos aplinkos, mokyklos, draugų. Ar tai racionalu? Be abejo, ne. Vaikams tai stigma, kad jie „kitokie“ nei sveikieji, ligoninėms tai neefektyviai veikiantys padaliniai, sprendžiantys daugiau socialines, o ne medicinines problemas“, - teigia gydytoja.

Medikės teigimu, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje latentinės ir net dauguma aktyvių tuberkuliozės formų gydomos ambulatoriškai. Ligoninėje pacientai gydomi tik tol, kol jie gali užkrėsti kitus ir yra pavojingi aplinkiniams.

Sergančiaisiais latentine tuberkuliozės forma ten rūpinasi specialiai tuberkuliozės kontrolei suformuotos medikų komandos, slaugytoja, atsakinga už tai, kad pacientas laiku ir tinkamai vartotų vaistus, laiku pasirodytų specialistams. Latentinės tuberkuliozės gydymas stacionare šioje šalyje būtų traktuojamas kaip didžiausias neekonomiškumas.

„Lietuva šią socialinę problemą nuo seno yra perdavusi spręsti sveikatos priežiūros sistemai neva dėl to, kad socialiai apleistose šeimose gyvenantys vaikai, negavę laiku vaistų, gali susirgti aktyvia tuberkuliozės forma. Manoma, kad tėvai negalės užtikrinti adekvataus gydymo namuose, todėl vaikai izoliuojami, bereikalingai guldomi į stacionarus. Tik ar taip reikia spręsti vaikų nepriežiūros klausimą?“ - retoriškai klausia I.Ivaškevičienė.

Kad įmanomas kitoks nepavojinga visuomenei tuberkuliozės forma sergančių vaikų priežiūros būdas, anot gydytojos, rodo ir tas faktas, kad Vaikų ligoninės Vaikų tuberkuliozės ambulatoriniame poskyryje kas mėnesį apsilanko apie 270 Vilniaus miesto ir rajono vaikų, kuriuos prižiūri ir gydymą koreguoja ligoninės specialistų komanda. O tokių, kuriems liga kelia pavojų ir jų pačių sveikatai, ir aplinkiniams, 2016 m. buvo gydoma tik apie 20.

Dėl išlikusio ydingo požiūrio į tuberkulioze sergančius vaikus tebeegzistuojantys Valkininkų ar Kulautuvos stacionariniai vaikų tuberkuliozės skyriai, specialistės įsitikinimu, tėra bandymas ištaisyti socialinės sistemos klaidas.

„Net ir tuo atveju, jei vaikas išbūna stacionare du mėnesius, o po gydymo vis tiek grįžta į savo aplinką, kurioje juo nėra adekvačiai rūpinamasi, toks tęstinumo neturintis fragmentinis gydymas negali išspręsti tuberkuliozės problemos“, - įsitikinusi I.Ivaškevičienė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“