A. Bumblys teigia, kad neaišku, ar Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas panaudoja tinkamai. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius dėl to raštu kreipėsi į Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyrių, apie tai kalbėjo ir Sveikatos ir socialinių reikalų komitete.
A. Bumblys aiškino, kad ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis nepateikė visų prašomų medicininės įrangos įsigijimą pagrindžiančių dokumentų. Komiteto nariai nusprendė išklausyti abi puses - į kitą posėdį pasikvietė ir A. Bumblį, ir V. Janušonį.
Negauna atsakymų
Vakar vykusiame Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje A. Bumblys aiškino, kad problemą kelia dėl to, kad įstatymais jo vadovaujamai organizacijai yra pavesta tirti, kaip naudojamos sveikatos priežiūros įstaigų lėšos.
Jis pacitavo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnį, kuriame nurodoma, kad "Valstybinė ir teritorinė ligonių kasos atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekio ir kokybės kontrolę ir privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę įstaigose, kurios sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo ir kompensavimo".
"Šitas įstatymas aiškiai pasako, kad ne tik savo noru tai atliekame, bet privalome tai atlikti. Kiekvienais metais yra ir kas ketvirtį, ir kas pusę metų, ir kas metus prašome pateikti finansines kiekvienos gydymo įstaigos veiklos ataskaitas, kur jos panaudojo tuos pinigus. Ir nė su viena įstaiga praktiškai nėra problemų, visos tas ataskaitas atsiunčia. Kartais neaiškumų kyla dėl eilutės "Kitos sąnaudos".
Jei tos sąnaudos yra normalios, viskas gerai. Tačiau jei jos yra ryškiai didelės, paprašome mums pateikti analizę, kur tos lėšos panaudojamos, ir paprastai dėl to problemų nekyla. Visos gydymo įstaigos tai pateikia - taip buvo ir su Jūrininkų, Vaikų, Respublikine ligoninėmis. Tačiau nežinau, ar universitetinė ligoninė yra kita respublika, kad jiems yra didžiausia problema pateikti mums normalias ataskaitas", - komiteto nariams dėstė A. Bumblys.
Pasak Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vadovo, papildomų duomenų prireikė dėl to, kad KUL "Kitų išlaidų" eilutėje nurodytos esą milijoninės sumos: "Mums kyla klausimas, kur tie pinigai naudojami."
A. Bumblys stebėjosi, kad ligoninės vadovybė atsisakė pateikti papildomus išsamius duomenis, nes neva Klaipėdos TLK tokio tyrimo atlikti neturi teisės.
"Visi mes privalome remtis įstatymu, o įstatymas sako, kad mes turime teisę analizuoti, kur yra panaudojami pinigai", - tvirtino A. Bumblys.
Klaipėdos TLK vadovui užkliuvo ir tai, kad KUL, pirkdama brangią medicininę įrangą, esą neprašo Klaipėdos savivaldybės, ligoninės steigėjos, leidimo, nepaaiškina, ar tokia įranga tikrai reikalinga, nepateikia ataskaitų, kokią įrangą už kokią sumą perka. Negana to, KUL adresu skriejo kaltinimai ir dėl netinkamo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimo - esą už jas teikiamos mokamos paslaugos.
"Atsakymų negauname, kreipsimės ir į kitas instancijas šituo klausimu", - žadėjo A. Bumblys.
"Pateikiame reikalingą informaciją"
KUL vyriausiasis gydytojas V. Janušonis atkreipė dėmesį į tai, kad A. Bumblys jau kreipėsi ir į Sveikatos apsaugos ministeriją, ir į Antikorupcijos komisiją. Tačiau, pasak KUL vadovo, Klaipėdos TLK direktorius kalba tik apie tuos teisės aktus, kurie suteikia teisę reikalauti duomenų.
"Jis pasako A, bet nepasako B. Yra poįstatyminiai teisės aktai, kurie nustato, kokią informaciją ligonių kasos turi gauti. Tai yra pirma. Antra, ligonių kasa už jokią ūkinę veiklą neatsako, už tai atsako įstaigos vadovas. Yra aiškiai pasakyta, kad taip negalima", - kalbėjo V. Janušonis.
Pasak KUL vadovo, buvo surengtas susitikimas su Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ir teritorinės ligonių kasų, ligoninės atstovais, kurio metu esą buvo išaiškinta, kokią informaciją TLK turi teisę gauti.
"Kasų funkcija pasibaigia, kai reikia pateikti informaciją steigėjui. Steigėjas mūsų visą veiklą puikiai žino, yra informuotas, tvirtina ataskaitas, todėl čia yra problemos kitur. Problema turbūt yra kai kurių asmenų veikla, o ne įstatymai ar dar kas nors, - komentavo V. Janušonis. - Nėra Lietuvoje daugiau ligonių kasų, kurios reikalautų papildomos informacijos."
Ligoninės vadovas aiškino, kad KUL yra tokios medicininės įrangos, kurios vien priežiūra metams kainuoja apie 2 milijonus eurų, tad esą prieš kalbant reikia suvokti, kaip vyksta darbas, kokia įranga naudojama ir t. t.
V. Janušonis sakė, kad ir toliau teiks Klaipėdos TLK reikalingą informaciją.
"Mes elgiamės, kaip priklauso, teikiame tą informaciją, kuri yra nustatyta, ir teikiame ją laiku. Paprašė papildomos informacijos, ją pateikėme. Paprašė dar kartą, paprašė sąskaitų, visos buhalterijos. Taip negalima, mes juk dirbam konkurencinėje aplinkoje. Mes nežinome, kur ta informacija eis", - kalbėjo KUL vyriausiasis gydytojas.
Teisės neturi?
Komitetui išklausius abi puses, jo narė Vaida Žvikienė pabrėžė, kad atsakomybė yra numatoma teisės aktais, tad jais ir reikia vadovautis.
"Tai, kas vyksta, stebina, nes visi yra išprusę žmonės, moka skaityti. Yra ir sveikatos apsaugos ministrės išaiškinta, ir teismo nutartis. Jeigu nėra galimybės susikalbėti, rasti kompromiso, tuomet telieka teisinis kelias", - kalbėjo V. Žvikienė.
Ji, atliepdama A. Bumblio teiginiui, kad KUL niekam neatsiskaito, priminė, jog ligoninės ataskaitos nuolat tvirtinamos. Taip pat, pasak komiteto narės, viename iš kelių tuometinės sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės parašytų raštų teigiama, kad TLK specialistai neturi teisės kreiptis į ligonines dėl papildomų duomenų.
"Įstatyme nėra numatyta teritorinių ligonių kasų pareigūnų teisė reikalauti papildomų detalizuotų duomenų. Klaipėdos universitetinė ligoninė vykdė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalavimus, pateikė dokumentus", - šių metų vasarį gautą raštą citavo V. Žvikienė.
Vis dėlto A. Bumblys teigė, kad Klaipėdos TLK turi teisę imtis priemonių, kad būtų išsamiai paaiškinta, kaip KUL naudoja savo lėšas.
Rašyti komentarą