Darboholikai apgaudinėja patys save

Darboholikai apgaudinėja patys save

Darbdaviai mėgsta darbštuolius. Darbuotojas, kuris darbui skiria 12 ir daugiau valandų per dieną, ir dar valgo bėgdamas, paprastai, pelno boso palankumą. Bet anaiptol ne visada darboholikų veržimasis į darbą ir begalinis uolumas baigiasi svaiginama karjera.

Pasakojame apie klaidas, kurios darboholiką įstumia į aklavietę, ir apie tai, kaip išvengti saviapgaulės.

Daug dirbant pasieksi puikių rezultatų

Kaip elgiamės: Pamirštame, kad kiekybė ne visada perauga į kokybę. O tai, kad tiek daug laiko skiriame darbui, negarantuoja kilimo karjeros laiptais, taip pat laimės apskritai.

Kaip reikia: Sulėtinti tempą. Priešingai nei įsivaizduojama, darboholikai nėra itin produktyvūs. Dauguma jų yra priklausomi būtent nuo darbo proceso. Jie pajunta malonumą įsitraukę į veiklą. Tie, kam svarbiausia - rezultatas, negali kasdien dirbti itin efektyviai, jiems, kaip visiems kitiems, reikia atsikvėpti ir atsigauti.

Pradedu nervintis: kuo dar užsiimti

Kaip elgiamės: Mus apima nerimas, vos perkrautame tvarkaraštyje atsiranda laisvas „langas“. Kiekvienam, kas įprato dirbti „aukštais apsisukimais“, šis nerimas yra pažįstamas. Ir darboholikai jį interpretuoja visiškai klaidingai. Tai tikrai ne signalas atnaujinti intensyvią veiklą.

Kaip reikia:
Kai darboholikas savaites arba mėnesius kamuoja save darbu, augantį nerimą reikia vertinti kaip organizmo reakciją į permainas. Ir tai tikrai ne ženklas iš aukščiau, kad poilsio nenusipelnėte ir reikia grįžti į kovinę rikiuotę! Visa, ko jums dabar reikia - įsiklausyti į save ir padaryti pertrauką.

Be manęs to niekas nepadarys

Kaip elgiamės: Darboholikai yra ir perfekcionistai. Kuo toliau, tuo sunkiau atsikratyti minties, kaip viską padarius geriau, tobuliau, idealiau. Mes darbui atiduodame visą širdį: argi galima ką nors patikėti ana tam kolegai, kuris amžinai vėluoja? Ne, jis tikrai nuvils. Geriau pats, viską pats. Taip ramiau ir patikimiau.

Kaip reikia: Jei skęstate kasdieniniuose darbuose, paprasčiau tariant - nebepavežate, pagalvokite, kodėl visa tai ant jūsų užgriuvo. Galbūt verta išmokti deleguoti užduotis, o ne krautis viską ant savo pečių? O svarbiausia, atsiminkite: ko nors nepadarius būtent šiandien, rytojaus dieną katastrofa dažniausia neįvyksta! Taigi suteikite sau galimybę nors kiek atsipūsti.

Jeigu atsisakysiu užduočių, atrodysiu kaip apsišaukėlis

Kaip elgiamės:
Atsiraitoję rankoves sutinkame su viskuo, ką mums siūlo vyresnybė. Reikia eiti į darbą laisvadienį - einame, reikia užtrukti porą valandų ir kažką užbaigti - užtrunkame. O kaip kitaip? Dar ims kas nors ir nuspręs, kad nesu vertas tų pareigų arba nepakankamai kompetentingas.

Kaip reikia: Prisipažinti sau, kad net neriantis iš kailio vadovybė tokio aukojimosi gali ir nepastebėti, o ir nuo atleidimo vis tiek nesate apdraustas. Arba vietoj trokštamo paaukštinimo jus gali įvertinti kaip darbuotoją, kurį galima negailestingai išnaudoti kaip darbinį arklį. O tada ir iki apsišaukėlio sindromo netoli...

Jeigu laiku neatsakysiu, įvyks nepataisoma


Kaip elgiamės: Negausius laisvadienius dažniausiai leidžiame namie, vis tikrindami paštą, žinutes, o jeigu yra galimybė namie atlikti kokį nors darbelį, darome ir tai. Vos mus pamatę draugai ir artimieji užsipuola, kad pernelyg daug dirbame ir kad jiems mirtinai įkyrėjo mūsų nenutylantis telefonas. Bet mes, darboholikai, išties negalime jo ignoruoti: o gal ten kas nors skubaus?

Kaip reikia:
Supraskite, kad gyvenimas neapsiriboja vien darbu. Jūs daug dirbate ir nusipelnote poilsio. Darbą stenkitės palikti darbe, o laisvą laiką skirkite savo interesams ir artimiesiems. Jeigu jūsų darbo sutartyje nėra sąlygos būti pasiekiamiems 24 valandas per parą, baigę darbą ramia sąžine nustatykite begarsį telefono režimą arba jį išjunkite visai.

Pailsėsiu vėliau, kai bus mažiau darbo


Kaip elgiamės:
Poilsį ir darbo krūvio mažinimą atidedame patogesniam laikui. Atrodo: dar truputį, surikiuosiu darbus, ir tada galėsiu ramia sąžine atsipūsti. Bet darbas veja darbą ir mes toliau plūkiamės.

Kaip reikia: Susimąstyti, kur slypi tokio elgesio priežastis. Pavyzdžiui, daugelis jaučia baimę praleisti ką nors svarbaus. Psichologai sako, kad ko nors atsisakyti - normalu. Visų darbų nenudirbsi, visų pinigų neuždirbsi. Užuot drebėję dėl kiekvienos smulkmenos, įtikinėdami save, kad tokios galimybės gali nebepasitaikyti, dažniau sau kartokite: „Kas mano - nuo manęs nepabėgs.“

Šiandien nepavyks, bet kitą kartą atsigriebsiu


Kaip elgiamės: Asmeninis darboholikų gyvenimas neretai būna tiksli darbinio priešingybė. Tai biure mes - veržlūs, paslaugūs ir pareigingi, o šeimoje galime būti pikti ir pavargę. Mes net nesuprantame, kiek daug netenkame ir vėl užtrukę darbe tas nelemtas porą valandų.

Kaip reikia: kad ir kaip banaliai skambėtų, pasverkite visus „už“ ir „prieš“. Geriausia - raštu, taip bus įtikinamiau. Kitą kartą, užuot ir vėl su šypsena sutikdami savaitgalį vietoj kolegos užbaigti ataskaitą, susirašykite ant lapelio, kas jūsų laukia. Taip, vėl pasirodysite uolūs, bet gali būti, kad to jau niekas ir nepastebės, tiesiog manys, kad taip ir turi būti. O juk jūs rizikuojate nepaskaityti pasakos savo vaikui, nepasivaikščioti parke, nesusitikti su draugais ir t.t. Rinktis - jums.

Taip nusiplūkiu... Tegu mato, koks aš atsakingas

Kaip elgiamės: Po darboholiko kauke slepiame poreikį pasijusti svarbesniam. Tarp „mirštančių“ darbe yra nemažai tokių, kurie pasauliui demonstruoja save palankioje šviesoje.

Kaip reikia: Išsiaiškinti tikrąsias savo darboholizmo priežastis. Kas jus skatina: noras įrodyti, kad nesate blogesnis už „mamos draugės sūnų“? Siekimas įgelti vyrui - atseit, aš taip pavargstu, o čia dar tu su savo pretenzijomis? O gal slapta nuoskauda? Radę tą „kirminuką“, graužiantį jus iš vidaus ir skatinantį perteklinį darbštumą, pradėsite gyventi savo gyvenimą. Atsikračius kompleksų pavyks iš naujo susidėlioti prioritetus.

Sėkmingas žmogus - tas, kuris padarė karjerą


Kaip elgiamės: Darboholikų savivertė yra glaudžiai susijusi su tuo, kaip praėjo diena darbe: jie sunkiai pakelia kritiką, trokšta boso pagyrų ir, ką čia slėpti, kolegų pavydo. Darbas kontroliuoja jų savivertę, tai iškeldamas, tai pažemindamas juos savo pačių akyse, o neigiami atsiliepimai apie nuveiktą darbą tiesiog išmuša žemę iš po kojų.

Kaip reikia:
Plačiau žiūrėkite į tai, kas sudaro sėkmę. Kad pasijustumėte sėkmės lydimu žmogumi, nebūtina galvoti vien apie darbą. Aplinkui yra daugybė progų pasijusti laimingam: leiskite laiką su šeima ir draugais, raskite mėgstamos veiklos už darbo ribų.

Tai kiti pervargsta, o aš galiu dirbti visa jėga kiek panorėsiu

Kaip elgiamės: Šventai tikime valdantys padėtį. Žiūrime į kolegas ir galvojame: „Jis jau būtų palypėjęs laipteliu aukščiau, jeigu netingėtų.“ Ir iškart prisimename save: „Štai aš tai duosiu garo.“ Taip dažnai būna perėjus į naują darbovietę, kai naujokas nuoširdžiai nesupranta, kodėl kabinete sėdi žmonės be ugnelės akyse.

Kaip reikia: Nusileisti iš dangaus ant žemės. Greičiausiai, padirbėję beprotišku ritmu, jūs taip pat „perdegsite“. Kiekvieną mielą dieną dirbant iš paskutinių jėgų, nesuteikiant sau laiko atsigauti tai yra neišvengiama.

Tyrimų duomenimis 50 savaitinių valandų yra riba, kurią peržengus darbuotojų našumas neišvengiamai mažėja, o organizmui būtinas visavertis poilsis.

Darboholizmas nėra labai pavojingas

Kaip elgiamės: Darboholikai - be robotai. Žinoma, mes jaučiame nuovargį, bet jį vertiname kaip neišvengiamą, jis tik neva įrodo mūsų įdėtas pastangas. Mes neatsiliepiame į organizmo poreikį pailsėti ir tikimės, kad negalavimai praeis savaime. Jeigu darboholizmas būtų išties pavojingas, jis būtų pripažintas liga, ar ne?

Kaip reikia: Pripažinti priklausomybės faktą. Jeigu artimieji jums vis dažniau kalba, kad per daug dirbate ir tai veikia jūsų savijautą, įsiklausykite į jų žodžius. Tyrimais įrodytas darboholizmo ir psichikos sutrikimų - padidėjusio nerimo, depresijos, obsesinio kompulsinio sutrikimo - ryšys. Azijos šalyse, kurios yra lyderės pagal darboholikų skaičių, paplito toks reiškinys kaip mirtis nuo pervargimo, sukelto profesinio streso, viršvalandžių ir netinkamos mitybos.

Pradinės stadijos darboholizmas gydomas banaliomis 2 savaičių atostogomis - su sąlyga, kad iš tiesų visą šį laiką atsitrauksite nuo reikalų ir ilsėsitės. Rimtesniais atvejais teks peržiūrėti dienos režimą, galbūt net padedant specialistams.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder