Chronišką stresą susikuriame patys

Chronišką stresą susikuriame patys

Visiškai išvengti streso šiais skubos ir įtampos laikais tikriausiai neįmanoma, tačiau sumažinti jo poveikį galime kiekvienas. "Gamta mums davė didžiulį pozityvų potencialą", - tikina chirurgas ir psichoterapeutas Tjeris Jansenas (Thierry Janssen).

"Šiuolaikinė visuomenė laikosi hedonizmo ir materializmo principų, todėl mes dažnai painiojame sąvokas "laimė" ir "pasimėgavimas", - interviu žurnalui "Psychologies" teigė Briuselyje dirbantis gydytojas. - Darome viską, kad tik išvengtume diskomforto. Daug gaminame ir vartojame, kad save apgintume, palinksmintume ir nuramintume. Tai verčia mus gyventi nuolatinėje įtampoje."

Pasak gydytojo, egzistuoja toks reiškinys, vadinamas "hedonistine adaptacija": kai priprantame prie to, ką turime, ir nustojame jausti iš to malonumą. Štai kodėl niekada negalime galutinai pasisotinti. Šis ratas uždaras. Įpratę prie komforto, mes vis sunkiau pakeliame kliūtis ir trukdžius.

"Laikome save visagaliais ir esame pasirengę viskam, kad tokie būtume. Kaina, kurią už tai mokame, ir yra tas chroniškas stresas, kurį nuolat jaučiame", - aiškina T. Jansenas.

Suprantama, kad žmogus susiduria su daugybe situacijų, kurios sukelia didelį stresą, tačiau tai nereiškia, kad turime su tuo taikytis.

"Pirmiausiai, ką turime padaryti, tai paklausti savęs, ar ta situacija iš tikro tokia sudėtinga - susijusi su mūsų esminiais poreikiais. Jeigu būsime su savimi sąžiningi, tai pamatysime, kad dažniausiai save verčiame išgyventi nereikalingą stresą. Netgi tada, kai išties atsiduriame sunkioje padėtyje, turime pasirinkimo laisvę, kaip ją traktuoti. Galime į tai žiūrėti kaip į tvirtybės išbandymą arba kaip į galimybę kai ko išmokti", - sako psichoterapeutas.

Sunku ramiai žvelgti į situaciją iš šalies, kai yra užvaldžiusios negatyvios emocijos. Amerikiečių psichologė Barbara Fredrikson (Barbara Fredrickson) įrodė, kad tokios emocijos (baimė, nerimas arba pyktis) yra labai svarbios, nes padeda mums išlikti, tačiau jos neturi tęstis per ilgai. Antraip kūnas išnaudoja savo resursus, silpnėja imunitetas - ir mes susergame. Laimei, kiekvienas žmogus geba pažvelgti į situaciją iš šalies, ir tada gali kilti pozityvios emocijos, kaip antai entuziazmas. Jos "įjungia" gynybinį vaizduotės darbą ir padeda atrasti sprendimą. Be to, pozityvios emocijos daro mus patrauklesnius kitiems žmonėms, o tai labai vertinga: tampa lengviau sulaukti iš jų pagalbos.

Pasak T. Janseno, kad išvengtume chroniško streso, turime kultivuoti malonias emocijas.

Vienas iš pozityviosios psichologijos pradininkų Martinas Seligmanas yra suformulavęs tris priemones, kurių daugelis iš mūsų griebiasi, kad jas sustirpintų. Pirmiausiai turime išmokti mėgautis, pavyzdžiui, darbu - sumažinus jo tempą. Pasimėgauti tuo, kas pasiekta. Ir liautis visąlaik troškus dar daugiau. Daryti savo gyvenimą paprastesnį. Tai tik pirmoji sąlyga, ką Seligmanas vadina "tikrąja laime".

Antroji priemonė - visiškai pasinerti į tai, ką darai šią akimirką, ar tai būtų šokiai, piešimas, mankšta... Nesiblaškyti, negalvoti apie šalutinius dalykus: naudą, efektyvumą ir t. t.

Trečias būdas pasiekti pasitenkinimą yra pats svarbiausias: reikia atrasti sau prasmę. "Mums vadovauja du pagrindiniai poreikiai: malonumo ir prasmės. Malonumas verčia atlikti gyvybiškai svarbius veiksmus (pavalgyti, pratęsti giminę), o prasmė leidžia išvengti absurdiškumo pojūčio akistatoje su egzistenciniu chaosu. Jeigu mes atrandame prasmę to, ką darome ar išgyvename, tai apsaugo mus nuo bejėgiškumo jausmo, kuris ir veda didelio streso link. Būtų neįmanoma gyventi nesuteikiant gyvenimui tam tikros krypties ir reikšmingumo", - sakė gydytojas. Kaip geriausius vaistus nuo streso jis paminėjo kūrybiškumą, smalsumą, blaivų protavimą, atkaklumą, nuoširdumą, atjautą, dėkingumą ir sisitaikymą. Visa tai sukuria vidinę tvirtovę, kuri leidžia apsiginti puolant "priešams".

Budistai moko šią vidinę erdvę kurti užsiimant meditacija. Moksliniai tyrimai rodo, kad tokia dvasinė praktika keičia žmogaus smegenų reakcijų pobūdį į stresines situacijas, sunkumus ir frustracijas bei padeda priimti teisingus sprendimus.

Kasdienis bent 10 minučių trukmės susikaupimas, sąmoningas pasinėrimas į esamą momentą, neleidžiant sau galvoti nei apie praeitį, nei apie ateitį, anot psichoterapeuto, padeda kurti minėtą vidinę ramybės erdvę.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder