Broliai Lavrinovičiai tapo kraujo donorais

Broliai Lavrinovičiai tapo kraujo donorais

Dalintis pagalba su kitais yra dvigubas džiaugsmas. Taip mano krepšininkai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai. Vasaros pabaigoje Nacionalinio kraujo centro (NKC) donorais tapti apsisprendę sportininkai sako į donorystę žvelgiantys kaip į kasdienį pilietišką darbą, kurį, jei tik yra galimybė, privalu atlikti. „Nebuvo jausmo: „Vau, mes didvyriai ir šaunuoliai.“ Ne, mes priimame tai kaip atsakingą pareigą“, – teigia D. Lavrinovičius.

Grįžo į donorų gretas

Į kraujo donorystės iniciatyvą D. ir K. Lavrinovičiai buvo įsitraukę jau anksčiau – pirmąkart kraują jie dovanojo maždaug prieš dešimtmetį. Broliai sako visada palaikę kraujo donorystę ir mano, kad jeigu yra galimybė kilniai padėti, reikia taip ir padaryti.

„Pagalba kitam mums yra jautri tema ir visada teigiamai žvelgiame į žmones, kurie dovanoja kraujo. Mūsų artimoje aplinkoje yra pažįstamų, kurie yra kraujo donorai, galbūt tai paskatino ir mus vėl greičiau jais tapti“, – sako D. Lavrinovičius.

Krepšininkas teigia manęs, kad įstojimo į donorų gretas procedūra užtruks ilgiau, tačiau, jo akimis, tai – greitas ir aiškus procesas. Broliams Lavrinovičiams teko atsakyti į klausimus apie savo sveikatos būklę, užpildyti reikiamus dokumentus, na, o tada laukė kraujo pridavimo procedūra, kurią NKC specialistai sportininkams visgi rekomendavo atlikti vėliau.

„Vienintelis dalykas, dėl kurio profesionalus sportininkas negali aktyviai dalyvauti kraujo donorystės akcijose, – laiko atkurti organizmo jėgas trūkumas, todėl kraujo galime duoti tik ne sezono metu. Visgi praėjusį kartą negalėjome jo priduoti, nes turėjome dalyvauti keliose treniruotėse iš eilės, bet tikrai prisiderinsime greitu metu tai padaryti“, – sako D. Lavrinovičius.

Seka mamos pavyzdžiu

Krepšininkas D. Lavrinovičius pasakoja, kad nuo mažų dienų matė mamos pavyzdį ir jau tada abu su broliu suprato, kokia svarbi yra kraujo donorystė.

„Aukoti kraujo eidavo mūsų mama, ji tai darė gana ilgą laiką. Tuo metu buvo pati neatlygintinos kraujo donorystės judėjimo Lietuvoje pradžia. Dabar, kai patys vėl tapome kraujo donorais, sulaukėme iš tėvų gerų žodžių. Teigiamos reakcijos sulaukiau ir iš žmonos, jai tai irgi labai svarbi tema“, – pasakoja D. Lavrinovičius.

Paklaustas, ar yra girdėjęs, kad reguliariai dalyvaujant donorystės veikloje ir dovanojant kraujo, galima netgi tapti kraujo žymūnu ar garbės donoru, D. Lavrinovičius sako apie tokią galimybę nežinojęs, bet ją vertina palankiai, mano, kad tai yra papildoma motyvacija žmonėms ir paskatinimas dar labiau įsitraukti į šią iniciatyvą. Kita vertus, sportininko nuomone, didžiausias atlygis už padovanotą kraują – žinojimas, kad padėjai kitam ir kad pats taip pat sulauksi pagalbos, jeigu jos kada prireiktų.

Stabdo baimės, motyvuoja – pagalba kitam

„Jeigu žmogus turi galimybes, yra geros sveikatos, nežinau, kas jį gali sustabdyti būti kraujo donoru. Gal pasiekia neteisinga informacija, gal klaidingai galvojama, kad donorystė pakenks? Arba, atvirkščiai, gal apie donorystę yra vis dar per mažai informacijos? O gal žmones stabdo adatų baimė?“ – apie tai, kas gali sustabdyti būti kraujo donoru, svarsto juo tapęs D. Lavrinovičius.

2017 m. Nacionalinio kraujo centro užsakymu atlikto tyrimo duomenys rodo, kad išties būtent šios žmonių baimės yra vienos pagrindinių priežasčių, sulaikančių nuo donorystės. Baimę blogai jaustis po kraujo donacijos įvardijo daugiau nei penktadalis apklaustųjų (22 proc.). Taip pat žmonės nesiryžta tapti donorais dėl adatų ir kraujo baimės, atitinkamai 18 proc., ir kitų priežasčių. Tiesa, didžiosios dalies mūsų šalies gyventojų požiūris į kraujo donorystę yra teigiamas, tačiau pažymima, kad patiems prisijungti prie iniciatyvos pritrūksta ryžto, taip sako beveik trečdalis, t. y. 26 proc. respondentų. Kiek mažiau, beveik 24 proc., atsakė, kad pritaria kraujo donorystei, tačiau patiems tapti donoru dar nepasitaikė proga. Vos 2,3 proc. teigė, kad į donorystę žvelgia neigiamai. Na, o tapti kraujo donorais lietuvius labiausiai motyvuotų galimybė padėti ligoniui, taip sakė beveik 60 proc. apklaustųjų. Beveik trečdalis (26 proc.) šia veikla užsiimtų dėl Lietuvoje įvykstančių nelaimių.

„Džiaugiamės matydami, kad kasmet Lietuvos gyventojų sąmoningumas ir pilietiškumo jausmas stiprėja, požiūris į kraujo donorystę tampa brandesnis, o Nacionalinis kraujo centras sulaukia vis daugiau donorų. Pastebime, kad vis aktyvesnis tampa jaunimas. Žinoma, faktas, kad prie kraujo donorystės iniciatyvos prisijungia garsūs šalies žmonės, kaip tai ką tik padarė krepšininkai D. ir K. Lavrinovičiai, jaunąją kartą tik dar labiau motyvuoja imti gerą pavyzdį ir toliau auginti šalyje kraujo donorų gretas“, – neabejoja laikinai Nacionalinio kraujo centro direktorės pareigas einanti Ignė Klangauskienė.

NKC primena, kad kraujo donorais gali būti 18–65 metų amžiaus žmonės. Nusprendus atlikti donorystės procedūrą, reikėtų būti pailsėjus, išgėrus vandens arba arbatos, su savimi turėti asmens dokumentą.

Dovanoti kraujo donorai gali NKC padaliniuose didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, taip pat šiuo metu vykstančio neatlygintinos kraujo donorystės turo per Lietuvą renginių metu. Daugiau informacijos www.kraujodonoryste.lt

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder