2019 m. birželio 16 d. 15:41 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Sveikata  >  Sveikata

Sveikata

Blogųjų riebalų dozė – kiekviename kąsnyje

2017-10-26, 09:42

Lina MRAZAUSKAITĖ, "Lietuvos žinios"

Blogųjų riebalų dozė – kiekviename kąsnyje nuotrauka, foto

Didesnis transriebalų kiekis nustatytas 33 proc. tirtų kepinių: šakočių, vaflių, įdarytų pyragų, tortų.

© "Lietuvos žinių" nuotr.

Lie­tu­viš­kuo­se mais­to pro­duk­tuo­se yra la­bai daug svei­ka­tai pa­vo­jin­gų trans­rie­ba­lų. Ty­ri­mai ro­do, kad, pa­vyz­džiui, šim­tas gra­mų au­ga­li­nių rie­ba­lų, nau­do­ja­mų ke­pi­niams, tu­ri 32 gra­mus trans­rie­ba­lų, o gla­jus – 38 gra­mus. Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­ja nu­spren­dė: nuo 2019 me­tų lap­kri­čio 1 die­nos Lie­tu­vos rin­kai tie­kia­muo­se mais­to pro­duk­tuo­se trans­rie­ba­lų ne­ga­lės bū­ti dau­giau kaip 2 gra­mai iš šim­to gra­mų vi­sų rie­ba­lų. Ga­min­to­jai tam ne­sip­rie­ši­na, bet ža­da di­des­nę pro­duk­tų kai­ną.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo remiantis po dvejų metų bus ribojamas transriebalų kiekis maisto produktuose. Šį sprendimą patvirtino Europos Komisija (EK), parėmė ir kitos Europos Sąjungos šalys. Reikalavimas nebus taikomas gyvūninės kilmės riebalams ir maisto produktams, kuriuose transriebalų susidaro natūraliai.

Įvairių tyrimų duomenimis, transriebalai turi neigiamą poveikį sveikatai ir gali didinti širdies bei kraujagyslių ligų, tokių kaip išeminė širdies liga ar miokardo infarktas, vėžio, cukrinio diabeto ir nutukimo riziką, taip pat gali daryti žalingą poveikį nėštumui bei vaisiaus vystymuisi.

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Aušros Bilotienės-Motiejūnienės, dažnai žmonės nė nenumano, kiek daug kenksmingų pramoninių transriebalų yra jų mėgstamuose produktuose. „Šių riebalų galima rasti daug kur, pavyzdžiui, sausainiuose, bandelėse su įdaru, pyragaičiuose, kai kurių rūšių margarine, saldainiuose, gruzdintuose ir spragintuose maisto produktuose, šaldytoje picoje, gaminiuose iš šaldytos tešlos“, – vardijo ji.

Įsigaliojus transriebalų kiekio ribojimo reikalavimui, maisto gamintojai turės tiekti sveikesnius maisto produktus. Tai bus taikoma ir importuojamiems produktams.

Perteklius – daugiau kaip pusėje gaminių

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) l. e. p. vyriausioji patarėja Aušra Išarienė paaiškino, kad transriebalai yra tam tikros rūšies nesočiosios riebalų rūgštys, kurių šiek tiek natūraliai atsiranda gyvūniniuose produktuose – karvių piene, svieste ir pan. Transriebalų susidaro ir augalinės kilmės produktuose, kai jie, dažniausiai aliejus, kaitinami (hidrinami).

„Kadangi aliejus yra skystas, jį ne itin patrauklu naudoti maisto pramonėje. O ši jau prieš šimtą metų atrado, kad kaitinant aliejų tam tikroje temperatūroje ir tam tikrą laiką riebalai tampa kietesni. Tačiau būtent dėl kaitinimo ir susidaro transriebalai – riebalų rūgštys, kurios nėra naudingos žmonių organizmui, kitaip negu paprasti riebalai, – aiškino specialistė. – Kadangi maisto pramonė dabar labai gausiai naudoja hidrintus riebalus, atsirado didelė rizika, kad žmonės suvartoja per daug transriebalų.“

Daugiau transriebalų nei rekomenduojama rasta 27 proc. tirtų pieno produktų.

Institutas, siekdamas įvertinti, kiek transriebalų yra Lietuvos rinkoje esančiuose maisto gaminiuose, kelerius metus atliko rizikingiausių produktų stebėseną. Iš 147 atrinktų gaminių pusėje jų buvo aptikta daugiau transriebalų nei 2 gramai 100 gramų bendrojo riebalų kiekio. „Aišku, reikėtų pažymėti, jog rinkomės ir tyrėme rizikingiausius maisto produktus – tuos, kuriuose yra iš dalies hidrintų riebalų. Kaitinant aliejų galima išgauti ir visiškai hidrintus riebalus, kuriuose nesusidaro transriebalų, ir iš dalies hidrintus riebalus, kuriuose beveik visada yra transriebalų. Maisto produkto etiketėje privalu nurodyti, kokie riebalai naudojami, nes tada vartotojas gali įvertinti riziką“, – kalbėjo A. Išarienė.

Institutas, atrinkęs 26 pavadinimų saldainių – tiek lietuviškų, tiek importuotų – mėginius, nustatė, kad 89 proc. jų yra daugiau kaip 2 gramai transriebalų (iš 100 gramų bendrojo riebalų kiekio). Nors gamintojai nurodo, jog saldainiuose esama iš dalies hidrintų riebalų, jie dažnai parduodami nefasuoti, todėl vartotojai nekreipia dėmesio į sudėtį.

NMVRVI taip pat tyrė margariną, kepimo riebalus, naudojamus maisto pramonėje glajui gaminti, ir patį glajų. Beveik pusė gaminių šioje produktų kategorijoje pasižymėjo didesniu transriebalų kiekiu nei rekomenduojama.

Didesnis transriebalų kiekis nustatytas ir 39 proc. tirtų sausainių (tiek lietuviškų, tiek importuotų iš trečiųjų šalių), 33 proc. kepinių: šakočių, vaflių, įdarytų pyragų, tortų. Daugiau negu rekomenduojama transriebalų taip pat rasta 27 proc. tirtų pieno produktų. Iš viešojo maitinimo sektoriaus institutas paėmė tik keletą mėginių, tačiau nustatė, kad aliejuje skrudintuose produktuose, pavyzdžiui, vištienoje, irgi yra daugiau kaip 2 gramai transriebalų 100 gramų bendrojo riebalų kiekio.

„Kaip parodė tyrimas, Lietuvoje esama maisto produktų, kurie pasižymi labai dideliu kiekiu transriebalų. Todėl jį reikia reglamentuoti. Mokslo įrodyta, kad asmenims, suvartojantiems 4–5 kartus daugiau nei rekomenduojama transriebalų, t. y. 5 gramus per dieną, nuo 20–30 proc. padidėja rizika susirgti širdies, kraujagyslių ligomis. Taigi, jei rytą žmogus valgo tepiuosius riebalų mišinius, per pietus – pyragaičius, kepinius, saldainius, skrudintą ar greitą maistą viešojo maitinimo įstaigose, jis susiduria su didelė rizika. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, jog Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių“, – pabrėžė A. Išarienė.

Pasak jos, 2003 metais Danijoje įsigaliojus transriebalų kiekio maisto gaminiuose ribojimui, šalyje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo. Danai patys sako, kad šiuo reglamentu išgelbėjo 500 gyvybių. Panašų skaičių gyventojų turinti Lietuva irgi gali pasiekti tokių rezultatų.

Stebėsenos duomenys, A. Išarienės teigimu, patvirtino seną tiesą: kokia žaliava – toks ir produktas. „Buvo tiriami augaliniai riebalai, naudojami kepiniams. Ir juose rasta 32 gramai transriebalų 100 gramų riebalų. Gamintojų naudojamame glajuje aptikta 38 gramai transriebalų. Taigi galutiniuose produktuose – sausainiuose, pyragaičiuose, bandelėse – transriebalų kiekis siekia 15 gramų, saldainiuose – 43 gramus ir pan.“, – dėstė ji.

Verslas keis receptūras

A. Išarienė sutiko, kad įsigaliojus naujam reikalavimui kai kurios maisto pramonės įmonės susidurs su iššūkiais. „Dalis jų jau yra prisitaikiusios prie ribojimo, nes savo gaminius eksportuoja, pavyzdžiui, į Daniją, Vengriją, Austriją, Šveicariją, Islandiją, Latviją, kuriose transriebalų naudojimas reglamentuotas anksčiau. Kitoms reikės keisti receptūras, net gamybos procesus. Mat iš dalies hidrintus riebalus pakeitus kitais riebalais, gaminys gali netekti blizgumo, greičiau subliūkšti, būti minkštesnis. Sutrumpės net tinkamumo vartoti terminas. Taigi gamintojas turės peržiūrėti visą procesą, – pasakojo instituto atstovė. – Kita vertus, verslas žinojo, kad jo laukia pokyčiai.“

Gamintojams, kurie nesilaikys reikalavimų, bus taikomos rinkos ribojimo priemonės.

A. Išarienės manymu, labai svarbu, kad įmonės būtų socialiai atsakingos vartotojams ir keisdamos sudėtį nebrangintų gaminių. Mat produktų, kuriems gaminti naudojami pigesni transriebalai, kaina mažesnė. Ji aktuali mažas ir vidutines pajamas gaunantiems pirkėjams. Pašnekovė pasidžiaugė, kad Lietuvoje esama įmonių, kurios jau atsižvelgė į instituto rekomendacijas mažinti transriebalų kiekį ir pakoregavo gamybą, tačiau kainų nepakėlė.

Iš 147 atrinktų maisto produktų pusėje jų buvo nustatytas didesnis transriebalų kiekis nei 2 gramai 100 gramų bendrojo riebalų kiekio.

Kepinių, šaldytų ir kitų produktų, kuriuose dažniau naudojami iš dalies hidrinti riebalai, gamintojai dienraščiui „Lietuvos žinios“ nebuvo linkę atskleisti, kaip naujas reikalavimas pakeis jų gamybos procesus. Įmonių, sutikusių pakomentuoti naujieną, atstovai tvirtino, kad transriebalų kiekį savo gaminiuose mažina jau kurį laiką, bet jų ribojimas turi ir turės įtakos galutinei gaminio kainai.

Bendrovės „Viktorija ir partneriai“, valdančios prekės ženklą „Viktorija“, gamybos vadovė Alvyda Ignatjevienė teigė, jog ši įmonė jau seniai siekia mažinti transriebalų kiekį gaminiuose arba išvis nenaudoti, todėl gamybos technologijų ji nekeis – tik pakoreguos gaminių receptūras. Laiko pasirengti naujiems reikalavimams, anot gamybos vadovės, tikrai užteks.

„Lietuvoje yra daug ir įvairių maisto gamintojų. Vienos įmonių jau anksčiau atsisakė ir nebenaudoja šių riebalų, kitos tik dabar pradės keisti produktų sudėtį. Norime pažymėti, kad dažniausiai kaip didelį transriebalų kiekį turintys produktai žiniasklaidoje minimi sausainiai, nors šių riebalų gana daug yra ir, pavyzdžiui, pieno gaminiuose. Mūsų įmonė pasisako už sveikesnius produktus, tačiau sveikesnės žaliavos yra brangesnės, todėl tai turi ir turės įtakos galutinei gaminių kainai prekių lentynose“, – dėstė A. Ignatjevienė.

Bendrovės „Mantinga“ kokybės ir maisto saugos vadovė Vilma Vyšniauskienė sutiko, kad transriebalų kiekio ribojimas aktualus Lietuvos rinkai. Gamybą, anot jos, reikės keisti ir šiai įmonei, bet realius veiksmus ji sužinos tik atlikusi savianalizę. „Kadangi didelę dalį produkcijos eksportuojame, privalome atitikti ir nacionalinius pirkėjų reikalavimus. Jau šiuo metu gaminame daug produkcijos, kurioje nėra hidrintų ar iš dalies hidrintų riebalų – vieno pagrindinių transriebalų šaltinių“, – sakė V. Vyšniauskienė.

Jos žiniomis, 2 gramų rodiklį taiko Danija (reglamentavo 2003 metais), Šveicarija (2008 metais), Austrija (2009 metais), Islandija (2011 metais), Vengrija (2013 metais), Norvegija (2014 metais), Latvija (2016 metais).

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sveikata

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje visą mėnesį praleis iš JAV atvykę jaunuoliai, kurie domisi...

Gydytojai sulaukė "šešėlių" nuotrauka, foto

2020-aisiais pasaulyje bus minimi slaugytojų ir akušerių metai, tačiau nemažai renginių, skirtų...

Slaugytojų konferencijoje - apie teoriją ir praktiką nuotrauka, foto

Pirmų veiklos metų sukaktį mininti inciatyva „Niekieno vaikai“ atkeliauja į Klaipėdą,...

„Niekieno vaikai“ uostamiestyje ieško savanorių nuotrauka, foto

"Dabar požiūris į seną žmogų toks, kad jis nereikalingas", - redakcijai guodėsi...

Ligoti senoliai jaučiasi nebereikalingi nuotrauka, foto

Mentalitetų skirtumai nuotrauka, foto

Nuomonės, Tai štai - grįžau iš atostogų. Ir vėl prie varstoto. Jaunoji karta...

Igorio Tiomkino nužudymo tyrėjams – skaudus smūgis nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Policijos ir prokuratūros pareigūnai, tiriantys beveik prieš 5 metus įvykdytą buvusio „Vilniaus...

V. Masalskis apie gardžią cibulynę ir muzikos marias nuotrauka, foto

Žmonės, Prieš 800 metų pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Žemaitijos (Samogitia) vardas, todėl...

Sužaloti visam gyvenimui galima ir nepakėlus rankos“ nuotrauka, foto

Psichologija, Visi tėvai į vaiko elgesį yra sureagavę impulsyviai: pakėlę balsą, nepagrįstai apkaltinę...

Nuomonės, Paskelbta prieš 40 min.

Skaityk dabar, Paskelbta prieš 1 val.

Žmonės, Paskelbta prieš 3 val.

Psichologija, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...