Daugiau nei 30 metų gydytoju dirbantis A. Šlepavičius specializuojasi endokrininėje, kepenų, tulžies latakų ir kasos chirurgijoje. Jis pirmasis Lietuvoje pradėjo taikyti minimaliai invazines prieskydinių liaukų auglių operacijas, laparoskopinę storosios žarnos ir kasos chirurgiją. Be to, jis - kelių nacionalinių ir tarptautinių mokslininkus ir gydytojus vienijančių draugijų narys, stažavęsis Jungtinėse Amerikos Valstijose, Italijoje, Izraelyje, Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Rusijoje...
A. Šlepavičius sako, kad dalyvavimas mokslinėje veikloje tiek jam pačiam, tiek kolegoms skyriuje yra įprastas.
"Nepasidalinti savo patirtimi ir nedalyvauti moksliniame gyvenime dirbant universitetinėje ligoninėje būtų nusižengimas. Nėra tokios dienos, kad neskaitytume mokslinių straipsnių internete ar naujausiuose moksliniuose žurnaluose, stengiamės ką nors naujo atrasti. Kartais norisi pasidalinti savo klinikine praktika, tai ir yra dalyvavimo mokslinėje veikloje motyvas", - teigia KUL Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas.
Pasak jo, neužtenka išmokti atlikti operacijas.
"Jas darant kasdien atsiranda kokių nors naujovių, palengvinimų, racionalesnių sprendimų, o jei neskaitai mokslinės literatūros, tai nieko ir nežinai, nes to, ką išmokai universitete, neužtenka. Kartais pacientai būna tiek prisiskaitę, kad tenka nemažai padiskutuoti, norint įrodyti, kad esi už juos daugiau paskaitęs. Jei kolegos nesidomi, neskaito, nežinau, kaip jie tokiems pacientams įrodo, kad yra geri gydytojai", - šypsosi A. Šlepavičius, pridūręs, jog ligonis, patekęs pas tuos gydytojus, kurie domisi mokslo naujienomis, gauna moderniausią gydymą, o priešingu atveju - tokį gydymą, koks buvo prieš 10 metų.
A. Šlepavičius pabrėžė, kad kasmet bent 3-4 jo vadovaujamo skyriaus gydytojų parengti moksliniai straipsniai publikuojami tiek Lietuvos, tiek užsienio moksliniuose žurnaluose. Šiuo metu Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikoje dirba 5 mokslo daktarai, dar du chirurgai rengia disertacijas, tad, kai jie jas apgins, didžioji dalis šios klinikos gydytojų turės mokslinius laipsnius.
"Šviežiausi" mokslo daktarai - A. Šlepavičiaus kolegos chirurgai Agnė Čižauskaitė ir Dainius Šimčikas, disertacijas apgynę Heidelbergo mieste (Vokietija) esančiame Karlo Ruprechto universitete.
Vis dėlto moksliniame gyvenime aktyviai dalyvauja ne tik doktorantai, bet ir kiti skyriaus medikai. Visai neseniai skyriaus specialistai dalyvavo penkiuose klinikiniuose tyrimuose, kurių metu buvo tiriamas antibiotikų poveikis gydant pilvaplėvės pūlingus uždegimus, o jau keletą metų KUL yra vienintelė gydymo įstaiga ne tik iš Lietuvos, bet ir ir trijų Baltijos šalių, dalyvaujanti didžiuliame kepenų chirurgijos klinikiniame tyrime. Pastarajame, pasak A. Šlepavičiaus, savo veiklą pristato apie pusantro šimto didelių ir stiprių pasaulio klinikų iš 80 šalių.
"Operuojame ligonius su storosios žarnos vėžinių susirgimų metastazėmis kepenyse, darome kepenų rezekcijas, pašaliname pažeistą kepenų dalį. Įvertiname rezultatus po operacijų, stebime, kokius gydymo metodus taikant ligoniai išgyvena ilgiausiai, kaip keičiasi jų gyvenimo kokybė po operacijų. Šiuos duomenis suvedame į bendrą bazę, juos bet kada atsivertę galime palyginti su kitų šalių klinikų patirtimi, pasižiūrėti, ar kur nors atsiliekame ir reikia pasitempti, ar esame pasiekę gerą lygį, ar taikome reikalingus chirurginio gydymo metodus ir tinkamą chemoterapiją", - apie išskirtinį tyrimą pasakojo A. Šlepavičius.
Anot jo, KUL pacientų, sergančių storosios žarnos vėžiu su metastazėmis kepenyse, išgyvenimo penkerius metus tikimybė yra maždaug 50 procentų.
"Tai, kad praktiškai ketvirtos stadijos vėžiu sergantis žmogus išgyvena penkerius metus, pasaulio mastu yra labai geri rezultatai. Mes tuo džiaugiamės, kartu su chemoterapeutais, invazyviais radiologais ir kitų specialybių gydytojais stengiamės dar labiau tobulėti ir eiti į priekį", - pasiekimais dalinosi A. Šlepavičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą