Išaugus turizmo mastams bei plečiantis kelionių geografijai, vis daugiau žmonių keliaudami rizikuoja užsikrėsti infekcinėmis ligomis, Lietuvoje vis dažniau diagnozuojamos mūsų šaliai nebūdingos ligos. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pastaraisiais metais kur kas greičiau nei kada nors anksčiau plinta daugelis infekcinių ligų, kurios anksčiau sietos tik su Afrika ir Azija. Prie įvairių ligų plitimo, specialistų įsitikinimu, nemenkai prisideda globalizacija.
Pavojus - egzotinės ir pamirštos ligos
Užkrečiamų ligų ir AIDS centras (ULAC) neseniai pranešė, kad Lietuvoje užregistruotas pirmas šiais metais vidurių šiltinės atvejis. Manoma, kad ligonis šia retai mūsų šalyje nustatoma liga užsikrėsti galėjo Indijoje.
Pastaruosius dešimt metų vidurių šiltinė Lietuvoje registruojama retai, dažniausiai įvežama iš endeminių vietovių. 2016 m. užregistruotas vienas atvejis - iš Indijos, 2017 m. - 2 atvejai iš Indonezijos.
2011 m. vilniečiui, grįžusiam iš turistinės kelionės po Braziliją, buvo diagnozuota Lietuvai visiškai nebūdinga Dengė karštligė. 2013 m. ši infekcinė liga diagnozuota kitam Vilniaus miesto gyventojui - jis užsikrėtė Indijoje. 2014 m. Dengė karštligė diagnozuota sutuoktinių porai iš Kauno. Nustatyta, kad susirgę kauniečiai šia liga užsikrėtė Dominikoje.
2016 m. buvo užregistruoti 4 įvežtiniai Dengė karštligės atvejai, 2010-2015 m. - 14 atvejų.
Maliarija anksčiau į Lietuvą buvo įvežama tik jūreivių bei karių, tačiau pastaraisiais metais daugėja atvejų, kai maliarija užsikrečia asmenys, keliaujantys po endemines šalis ar jose dirbantys. Kasmet keletas Lietuvos piliečių suserga įvežtine maliarija - dažniausiai iš Afrikos, rečiau iš Indijos, Afganistano ir Pakistano.
ULAC duomenimis, 2013 m. buvo diagnozuoti aštuoni įvežtinės maliarijos atvejai - beveik visi užsikrėtusieji lankėsi Afrikoje, vienas - Azijoje (Indijoje). 2014 m. tropinė maliarija diagnozuota klaipėdiečiui, kuris dirbo Gvinėjoje.
Keliaudami į Azijos, Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos šalis žmonės rizikuoja užsikrėsti vidurių šiltine ar paratifais. Jau keletą metų Europoje tęsiasi 2013 m. pradžioje pasidėjęs hepatito A protrūkis.
2007-2016 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 46 asmenys, iš kurių 2 mirė. Daugiausiai - po 8 - įvežtinės maliarijos atvejų per paskutinius dešimt metų užregistruota 2013 m. ir 2015 m.
Keliaujantiems po Europą didėja grėsmė užsikrėsti tymais, ypač - neskiepytiems asmenims, nes besitęsiantys tymų protrūkiai apima vis daugiau Europos šalių. Pernai įvežtinis tymų atvejis registruotas ir Lietuvoje - asmuo, susirgęs tymais, savaitę lankėsi Dubajuje (Jungtiniuose Arabų Emyratuose).
Patariama pasiskiepyti
Keliautojams medikai pataria visų pirma išsiaiškinti, kur jie vyksta. ULAC specialistų teigimu, jeigu keliaujama ten, kur yra mums svetimų ligų, arba ten, kur kuo nors sergama dažniau, reikia imtis atitinkamų apsaugos priemonių. Tai nesudėtinga: nevalgyti ir negerti bet ko, plauti rankas ir maistą, neturėti lytinių santykių su nežinia kuo ir kt.
Likus 4-6 savaitėms iki kelionės rekomenduojama pasiskiepyti nuo ligų, kuriomis galima užsikrėsti toje teritorijoje, į kurią vykstate.
Kasmet Pasaulio sveikatos organizacija rengia rekomendacijas apie skiepijimus vykstantiems į įvairias pasaulio šalis. Šių rekomendacijų tikslas - apsaugoti keliautojus nuo užkrečiamųjų ligų, vykstant į užsienio šalis, užkirsti kelią ligų plitimui tarp šalių.
Dažniausiai vykstant į užsienio šalį rekomenduojama skiepytis nuo hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, difterijos, stabligės, tymų, raudonukės, epideminio parotito, geltonojo drugio. Jei yra tikimybė, kad kelionės metu galimai turėsite kontaktų su gyvūnais, rekomenduojama pasiskiepyti nuo pasiutligės.
Nuo geltonosios karštligės (geltonojo drugio), vykstant į Centrinę Afriką ir kai kurias Pietų Amerikos šalis, skiepytis yra privaloma, į kai kurias kitas šalis - tik rekomenduojama. Neturint „Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimo“ galite būti tiesiog neįleisti į šalį, pavyzdžiui, vykstant į Dramblio Kaulo Krantą, Centrinę Afrikos Respubliką pažymėjimas yra privalomas.
Nuo meningokokinės infekcijos ir poliomielito privalu skiepytis piligrimams, vykstantiems į Meką (Hadžį, Umrą), kai kuriose šalyse - grįžtantiems iš šios vietovės.
- Tai, kad pasaulis mums vis atviresnis, kelia ir tam tikras rizikas? - „Vakaro žinios“ teiravosi infektologo prof. Alvydo LAIŠKONIO.
- Galime pasidžiaugti, kad Europa daugelį infekcinių ligų yra įveikusi vakcinacijos pagalba. Tačiau žmonės vyksta į įvairias egzotines šalis, kur situacija žymiai sudėtingesnė, ten egzistuoja daug tų ligų, kurių mes jau nebeprisimename. Tad jeigu jau važiuoji į kažkokią šalį, reikėtų pasidomėti, kokios ligos ten yra paplitę, ir pasiskiepyti.
Problema, kad žmonės, prisiklausę visokių gandų, vengia skiepytis tikėdamiesi, kad jie neužsikrės. Iš Afrikos, Azijos šalių atsivežamas hepatitas A, kurio pas mus jau seniai nėra, stabligė, pasiutligė. O juk Lietuvoje žmonės nuo stabligės, difterijos skiepijami nemokamai kartą per 10 metų. Tačiau žmonės turi savo nuomonę. Jie turi tokią teisę.
Vis dėlto važiuojant į egzotines šalis reikia žinoti, kad kai kur net ir vandentiekis gali būti užkrėstas. Šri Lankoje, pavyzdžiui, net dantų nerekomenduojama skalautis vandentiekio vandeniu.
Kitas dalykas - mūsų žmonės labai smalsūs. Jie stengiasi ragauti visokio egzotinio maisto, kuris nežinia kaip pagamintas.
Kiekviena kelionė susijusi su tam tikra rizika - keičiasi mityba, valgome visokius neįpratus dalykus, dėl pasikeitusių gamtinių sąlygų keičiasi organizmo imunitetas. Man pačiam teko Paryžiuje užsikrėsti maisto toksine infekcija - ją sukėlė salmonella, kuri Lietuvoje net neegzistuoja. Buvo įtariama, kad tai afrikinė salmonella, vadinasi, greičiausia virtuvėje dirbo kažkoks infekcijos nešiotojas afrikietis.
- Ar gali atsitikti taip, kad ligos, kurias galvojame esame įveikę, pas mus sugrįš?
- Žinoma. Pavyzdžiui, Europa jau kurį laiką kenčia nuo tymų. Pas mus tymų registruojama keliolika atvejų per metus, Europoje - nuolatiniai protrūkiai - Rumunijoje, Švedijoje, Vengrijoje...
Paryžiuje, pavyzdžiui, nuo tuberkuliozės jau skiepijami vietiniai gyventojai, nes ten gausu migrantų, kurie gali būti ligos nešiotojai. Pažiūrėjau per televiziją, kas vyksta Paryžiuje, Senos pakrantėje, kur imigrantai prausiasi, gal net ir atlieka gamtinius reikalus, savaime suprantama, ten tampa pavojinga gyventi.
Pabėgėliai - tai atskira tema. Mes nežinome, iš kokios aplinkos jie atvyksta, kuo jie serga, nuo ko jie skiepyti ir ką jie gali atnešti. Ir faktas, kad tada, kai bus pirmieji kokių nors ligų protrūkiai, situacija gali būti labai sudėtinga, nes mūsų diagnostiniame diapazone tos ligos jau yra išnykusios. Kai studijavau ir pradėjau dirbti, dar mačiau sergančiųjų vidurių šiltine. Dabar gi gydytojai apie vidurių šiltinę pagalvoja tik tada, jei paaiškėja, kad žmogus buvo kažkur išvykęs. Aš dar mačiau poliomielitą, o dabartiniai medikai net nebesimoko apie šią ligą.
- Panikavome, kad į Lietuvą gali patekti Ebolos ar Zikos virusas. Kol kas jų išvengėme. Bet ar jau galime būti ramūs?
- Tikrai ne. Neseniai pranešta, kad Afrikoje, Kongo Respublikoje, Ebolos protrūkis. Jis kol kas vietinės reikšmės, bet niekas negali pasakyti, kaip, kada, kas ir kur gali virusą pervežti.
- Kitaip sakant, ta globalizacija yra ir didelis pavojus?
- Taip. Ypač žinant, kad lietuviai vis rečiau apsiriboja kelionėmis po Europą. Jie vyksta į Pietų Afriką, Pietų Ameriką, kitas tolimas egzotines šalis, tad rizika, „parvežti“ kažkokį dalyką, vis didėja. Todėl sakome, kad jei nepraėjus mėnesiui po kelionės į egzotinę šalį sunegalavote - būtinai praneškite savo šeimos gydytojui, jog buvote išvykę. Tiesa, mes irgi turime kuo „dalintis“. Užsieniečiai, vykstantys į Lietuvą ilgesniam nei mėnuo laikui, raginami pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Man teko pažinti belgą, kuris atvažiavęs į Lietuvą pažvejoti, parsivežė erkinį encefalitą, ir vietiniai medikai niekaip negalėjo diagnozuoti, kuo jis serga, nes Belgijoje tos ligos nėra.
***
Faktai
* Jau daug dešimtmečių Lietuvoje neregistruojami retų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai. Paskutinis raupų atvejis užregistruotas 1936 m., maro - 1710 m., žmonių juodligės - 1974 m.
* Atsižvelgiant į pasaulyje registruojamas naujas ligas, tokias kaip virusinės hemoraginės karštligės (Lassa, Ebola, Marburgo ir kt.), atgijusias epidemines ligas, tokias kaip cholera, bei išaugusį keliaujančiųjų asmenų srautą, padidėjo šių ligų įvežimo į mūsų šalį grėsmė.
Rašyti komentarą