2018 m. lapkričio 14 d. 19:52 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Sveikata  >  Sveikata

Sveikata

Artimojo savižudybė: paaugliai ir vaikai tai išgyvena skirtingai

2018-09-11, 10:01

Eltos ir VLK informacija

Artimojo savižudybė: paaugliai ir vaikai tai išgyvena skirtingai nuotrauka, foto

EFEKTAS. Papageno efektas yra apie tai, kad tinkamas informavimas (empatiškas aprašymas, kaip žmonės įveikia krizines situacijas, teigiamos asmeninės patirtys, konkretūs patarimai, kaip įveikti sunkumus) gali padėti sumažinti savižudybių skaičių.

© "Fotolia" nuotr.

Artimojo savižudybė labai padidina savižudybės riziką. Paaugliams, kurie dėl savižudybės neteko vieno iš tėvų, rizika smarkiai išauga iškart po netekties ir po truputį mažėja, bet vaikams po netekties po truputį didėjanti rizika piką pasiekia sulaukus 20-40 metų amžiaus.

Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos proga mintimis iš Europos savižudybių ir savižudiško elgesio simpoziumo Gente pasidalijęs psichologas psichoterapeutas Paulius Skruibis pabrėžia, kad tai - jokiu būdu ne nuosprendis.

"Tai tiesiog rodo, kokia svarbi laiku suteikta pagalba po artimojo savižudybės ir kad specialistams ne tik reikėtų užduoti klausimą, ar jūsų šeimoje kas nors yra nusižudęs ar mėginęs nusižudyti, bet ir pasidomėti, kokį poveikį tai turi dabar, o ne po artimojo savižudybės praėjus daug metų", - atkreipia dėmesį psichologas.

Savo asmeninėje paskyroje R. Skruibis priminė moksliniais tyrimais patvirtintus faktus. Vienas jų - kuo daugiau neigiamų patirčių vaikystėje (ne tik prievarta, patyčios, bet ir skurdas), tuo didesnė savižudybės rizika suaugus.

"Vis daugiau duomenų apie Papageno efektą. Priešingai nei gerai žinomas Verterio efektas, kai skandalingas informavimas apie savižudybes (išsamus konkrečių savižudybių aprašymas, savižudybės būdo detalės, savižudybės metodas antraštėje, romantizuojantis tonas) lemia didesnį savižudybių skaičių, Papageno efektas yra apie tai, kad tinkamas informavimas (empatiškas aprašymas, kaip žmonės įveikia krizines situacijas, teigiamos asmeninės patirtys, konkretūs patarimai, kaip įveikti sunkumus) gali padėti sumažinti savižudybių skaičių", - rašo P. Skruibis.

Pasak psichologo, nėra patikimų savižudybės rizikos vertinimo skalių. Pacientai jas vertina neigiamai, nes jos sukuria formalumo atmosferą, o specialistus jos klaidina sukurdamos klaidingą saugumo jausmą, nes dauguma savižudybių įvyksta "mažos rizikos" grupėje.

"Užuot mėginę nuspėti riziką, turėtume visiems savižudybę svarstantiems (juo labiau save žalojantiems ar mėginusiems nusižudyti) žmonėms: a) padėti sudaryti saugumo planą; b) įtraukti artimuosius į gydymo procesą; c) pašalinti savižudybės priemones, jei tai įmanoma; d) pasiūlyti efektyvius pagalbos būdus, atsižvelgiant į konkretaus žmogaus rizikos veiksnius ir poreikius", - vardijo P. Skruibis.

Psichologo teigimu, yra nacionalinių savižudybių prevencijos strategijų, kurios veikia.

"Mes taip pat turime reikalauti iš savo politikų, kad tokia strategija būtų sukurta. Gėdinga, kad vis dar jos neturime!" - Savižudybių prevencijos dieną atkreipė dėmesį P. Skruibis.

Daugiau nei ES vidurkis

Nors pastaruosius trejus metus savižudybių Lietuvoje skaičius mažėja, tačiau jų vis dar yra tris kartus daugiau nei kitose Europos Sąjungos valstybėse. Statistika negailestinga: pernai Lietuvoje nusižudė 749 gyventojai.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, per pastaruosius trejus metus daugiau nei tris kartus išaugo psichologo konsultacijų skaičius poliklinikose.

Pasak VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Oksanos Burokienės, tai teikia vilties, kad padėtis ims gerėti ir emociškai palaužti žmonės vis dažniau nedelsiant kreipsis psichologinės pagalbos į specialistus.

"Žmonės, kuriems reikalinga emocinė pagalba, ją gali gauti ne tik telefonu, internetu, bet ir "gyvai" atvykus pas psichikos sveikatos specialistus. Primename, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai turi galimybę kreiptis psichologinės pagalbos į tą pačią gydymo įstaigą, kurioje jie yra prisirašę. O jei šioje emocinė pagalba neteikiama, gydymo įstaiga turi pacientui pateikti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų sąrašą", - sako O. Burokienė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad kiekvienas gyventojas gali atskirai pasirinkti psichikos sveikatos centrą, sudariusį sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Pacientams už šiuose centruose suteiktas psichikos sveikatos priežiūros specialistų paslaugas mokėti nereikia, nes jos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšomis. Šiuo metu Lietuvoje veikia 114 psichikos sveikatos centrų, kur teikiamos nemokamos psichologų ir psichiatrų konsultacijos bei pagalba.

Ligonių kasų duomenimis, 2016 m. iš PSDF biudžeto psichikos sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti buvo išleista 57,5 mln. eurų, o pernai - 65,3 mln. eurų.

Lietuva išsikėlusi ambicingą tikslą iki 2020 metų savižudybių skaičių sumažinti iki 19,5 šimtui tūkstančių gyventojų. ES savižudybių vidurkį, kuris yra apie 12 šimtui tūkstančių gyventojų, Lietuva užsibrėžusi pasiekti 2025 metais.

 

 

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sveikata

Rytoj, lapkričio 14-ąją, bus minima Pasaulinė diabeto diena. Klaipėdoje jau antrus metus...

Ina ir Darius Juotkai: "Stengiamės sklaidyti mitus apie diabetą" nuotrauka, foto

Pernai Lietuvoje pradėjus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuoti pagalbinio...

Išsvajotų kūdikių padėjo susilaukti pagalbinis apvaisinimas nuotrauka, foto

Kai pradedame kompleksuoti dėl savo svorio, tuo pačiu, sumažėja pasitikėjimas savimi, pradeda...

Sportas „Apelsine“ padėjo nugalėti kompleksus dėl per didelio svorio! nuotrauka, foto

Didelį ligų bagažą turintys mažamečiai ir senjorai privačiose sveikatos priežiūros įstaigose dažnai...

"Šeimos gydytojai nenori sergančių mažamečių" nuotrauka, foto

Klaipėdoje benamis nuomoja „apartamentus“ varguoliams nuotrauka, foto

Klaipėda, „Aš esu labai turtingas, aš milijonierius“, – sako kiek atokiau Klaipėdos centro,...

Mero komandoje – nauja patarėja nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko komandoje – nauja patarėja. Šias pareigas nuo lapkričio...

Klaipėdos gėlynai kinta iš lėto nuotrauka, foto

Klaipėda, Kaip ir kiekvieną rudenį reprezentacinėse Klaipėdos miesto viešosiose erdvėse vėl pražydo našlaitės....

Klaipėdiečiai miestą išvys 3D formatu nuotrauka, foto

Klaipėda, 2019-ųjų metų pradžioje planuojama pristatyti Klaipėdos miesto 3D žemėlapį. Tai trečiadienį patvirtino...

Klaipėda, Paskelbta prieš 3 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 3 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...