2018 m. balandžio 21 d. 21:47 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Sveikata  >  Sveikata

Sveikata

Ar tikrai joga - vaistas nuo visų ligų?

2018-04-16, 08:44

Milda KUNSKAITĖ

Ar tikrai joga - vaistas nuo visų ligų? nuotrauka, foto

© EPA-ELTA nuotr.

Šiais laikais nepaprastai populiari joga buvo madinga jau prieš 150 metų. Ir anuomet, ir dabar apie ją pasakojama daugybė mitų ir legendų, kartais sukurtų dėl geresnės rinkodaros. Apžvelkime, kas yra tiesa, o kas - pramanai.

Greitas kvėpavimas“

Teigiama, kad greito kvėpavimo technika padeda išlikti jauniems, nes plaučius prisotina deguonimi, gaivina kūną, protą ir dvasią. Tokią klaidingą nuomonę propagavo autoritetingiausi Indijos guru. Šią nuomonę paneigė Indijos jogas ir švietėjas Džaganathas Ganešas Gunas. Jis atliko nemažai matavimų ir padarė išvadą, kad jogų kvėpavimo nauda - mitas. Greitas kvėpavimas praktiškai nekeičia į kraują patenkančio deguonies kiekio. O apskritai gydytojai rekomenduoja labai atsargiai eksperimentuoti su kvėpavimu, nes kai kada pasekmės gali būti labai sunkios.

Jogai moka sustabdyti širdį

XIX a. europiečiai buvo įsitikinę, kad jogai sugeba sustabdyti širdį, o paskui ją vėl paleisti. Ši nuomonė paplito po garsiojo „palaidojimo gyvo“. 1837 m. galingo Pendžabo maharadžos Singho rūmuose pasirodė klajojantis jogas ir pasiūlė jį palaidoti gyvą. Improvizuotame karste jis išgulėjo 40 dienų, o paskui „prisikėlė“. Paaiškinti šį stebėtiną reiškinį sugebėjo paprastas chirurgas iš Bengalijos N.Č.Polas, vėliau parašęs „Traktatą apie jogų filosofiją“. Ne, jogai nemoka sustabdyti širdies, bet geba taip valdyti kvėpavimą, kad iškvėptų mažiau anglies dvideginio, taip sulėtindami gyvybinius procesus ir panirdami į „miegą“ - tai būdas, kuriuo naudojasi kai kurie gyvūnai energijai išsaugoti.

Joga pakeičia programą


2002 m. žurnale „Yoga Jounal“ pasirodė straipsnis, kuriame buvo teigiama, kad norint sustiprinti širdį nereikia bėgioti ir plaukioti, nereikalingos ir jėgos treniruotės raumenims auginti - sveikatai stiprinti užtenka tik jogos. Tačiau mokslininkai padarė kitokią išvadą. Merilendo (JAV) universiteto sveikatos specialistai išanalizavo per 80 tyrimų, lyginančių jogą su kitokiomis fizinio aktyvumo rūšimis. Pasirodė, kad joga yra naudinga viskam: padeda įveikti nuovargį, stresą, normalizuoja miegą ir nuotaiką, mažina cholesterolio kiekį. Naudinga viskam, „išskyrus fizinę formą“. Čia vis dėlto veiksmingesnis tradicinis sportas. O prieš pradedant praktikuoti jogą, būtina įgyti gerą fizinę formą.

Nuo jogos liesėjama


Joga visada būdavo pristatoma kaip būdas atsikratyti nereikalingų kilogramų. Iš tiesų viskas pasirodė priešingai - joga taip veiksmingai lėtina medžiagų apykaitą, kad pradėję jogos treniruotes žmonės ne numeta svorio, o priauga: kalorijų sudeginama mažiau, riebalų atidedama daugiau. Gal būtų galima sakyti, kad joga padeda mesti svorį, tik turint omeny tai, kad jogos treniruotės normalizuoja apetitą ir žmogus streso nebemalšina valgymu.

Jogą turi praktikuoti vegetarai


Šiuolaikiniai jogos tyrinėtojai teigia: pasak klasikinių sanskrito tekstų, didžiosios daugumos žmonių, nepraktikuojančių jogos ir niekada nebadaujančių, režimas yra gerokai teisingesnis negu kai kurių šiuolaikinių jogų rekomendacijos. Nuomonė, kad jogai neturi vartoti mėsos, atsirado painiojant jogą ir induizmą, kuriame yra tam tikrų su maistu susijusių draudimų, pavyzdžiui, dėl jautienos. Iš tiesų klasikiniuose tekstuose nieko nekalbama apie kokius nors maisto draudimus, nes joga niekada niekaip nebuvo susijusi su religija. Bet labai greitai tą „tuštumą“ užpildė induistų, paskui džainistų, budistų draudimai.

„Tikra joga yra tokia pat saugi kaip motinos pienas“ - skelbė didysis guru S.Šivananda, ir buvo neteisus. Bent jau gydytojai laikosi kitokios nuomonės. Yra net specialus terminas „jogų kojų neveiksnumas“. Pasitaiko, kad atliekant asaną, kai reikia klūpoti, prarandamas kojų jautrumas. Mat ši poza blogina sėdimojo nervo aprūpinimą krauju, ir tai gali sukelti jo disfunkciją. Arba kobros poza. Guru Ajengaras pabrėžia, kad atliekant kobros pozą, galvą reikia atlošti kuo daugiau, o stovint ant pečių, galva, prispausta prie krūtinės, su stuomeniu turi sudaryti statų kampą. Gydytojai įspėja, kad tokios ekstremalios galvos ir kaklo padėtys gali traumuoti stuburo arterijas, dėl to gali susidaryti krešulių, arba jas perspaudus galima pakenkti smegenims.


Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Žymos: joga

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sveikata

Nuo rugsėjo darželiuose, mokyklose, stovyklose ir socialinės globos įstaigose vaikai privalės...

Darželiai ir mokyklos vaikus privalės maitinti sveikiau nuotrauka, foto

Vienas iš pirmųjų dalykų, kurį pastebime vos pažvelgę į žmogų - jo...

Bet kuriam dantų netekusiam pacientui - inovatyvūs dantų atkūrimo būdai nuotrauka, foto

Šiais metais bus skelbiami trys konkursai vadovauti didelėms Klaipėdos sveikatos priežiūros ir...

Ieškos naujų vadovų ligoninėms ir poliklinikai nuotrauka, foto

"Patirtis yra žiaurus mokytojas, nes pirmiausia pasiunčia išbandymą, o tik po to...

Kol greitoji atvažiuos, arba Kas tas defibriliatorius nuotrauka, foto

Ar "Fortūna" pakartos fantastišką scenarijų? nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos "Fortūnos" merginos gali pakartoti 2014 ir 2015 metų scenarijų, kai Lietuvos...

„Man lengviau valdyti teatrą nei aprengti vaikus“ nuotrauka, foto

Žmonės, Kiekviena su vaikais praleista akimirka – pamoka, kurioje mokaisi būti kantrus ir...

Tikroji patyčių priežastis - visuomenės kultūra nuotrauka, foto

Psichologija, "Mano sūnus turi klausos negalią. Vieną dieną, parėjęs iš kiemo, jis manęs...

Tragiškiausias Klaipėdos laikotarpis: kaip iš 150 tūkst. teliko 10 nuotrauka, foto

Klaipėdos istorija, Ar galite įsivaizduoti, kad trečiame pagal dydį Lietuvos mieste – visoje Klaipėdoje...

Sportas, Paskelbta prieš 46 min.

Žmonės, Paskelbta prieš 1 val.

Psichologija, Paskelbta prieš 2 val.

Klaipėdos istorija, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...