Akcija buvo vykdoma Vilniaus universiteto ligoninėje Žalgirio klinikoje, Nacionaliniame vėžio institute, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Dėl didelio visuomenės susidomėjimo ir pacientų skaičiaus Žalgirio klinikos specialistai net paskelbė papildomą tikrinimo savaitę, ji truko nuo vasario 29 iki kovo 4 dienos.
Akcijos metu konsultuota 770 pacientų, 11 iš jų diagnozuotos piktybinės galvos ir kaklo srities onkologinės ligos, daugiau kaip 50 pacientų sirgo ikinavikinėmis burnos gleivinės ligomis, dar beveik 100 pacientų buvo diagnozuoti gerybiniai burnos navikai. Diagnozuota ir daugybė kitų nevėžinių susirgimų, kuriuos būtina kuo skubiau pradėti gydyti.
Burnos vėžys pagal paplitimą Lietuvoje kasmet užima 9-10 vietą. Šia onkologine liga dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, vyrai dažniau nei moterys. Tačiau pastebima, kad pastaraisiais metais ja suserga vis daugiau moterų ir jaunesnio amžiaus žmonių.
Vėžio burnoje išsivystymas siejamas ir su mažu vaisių ir daržovių vartojimu, prasta burnos higiena, netinkamais, spaudžiančiais dantų protezais, žmogaus papilomos virusu. O bene pagrindinė lūpų vėžio priežastis - ultravioletinės spinduliuotės poveikis.
Medikų teigimu, didžiausia problema kalbant apie šią onkologinę ligą - vėlyvas jos diagnozavimas. Gerokai daugiau kaip pusė atvejų Lietuvoje burnos vėžys diagnozuojamas jau esant išplitusiai - III, IV stadijos - ligai. Taip atsitinka todėl, kad visuomenė nežino, kokie yra pirmieji ligos simptomai, žmonės delsia konsultuotis su gydytojais, tikisi, kad burnoje atsiradę pakitimai praeis savaime. Tai turi begalę neigiamų pasekmių, nes burnos vėžio gydymas yra ilgas, skausmingas tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Dažnai prireikia daugybės rekonstrukcinių operacijų, po kurių, net jei onkologinę ligą ir pavyksta įveikti, lieka veido ir galvos deformacijų.
Tad pastebėjus įtartiną ar kelias savaites negyjantį darinį burnoje, baltą ar raudoną, galbūt net ir neskausmingą, dėmę ant dantenų, liežuvio ar skruostų, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Apie problemas įspėja ir neįprastas kraujavimas, patinimas, skausmas ar aptirpimas burnoje, sunkumas ar skausmas kramtant, ryjant, net pasikeitęs balsas. Itin atidūs turėtų būti rūkantys ir alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys. Akcijos organizatoriai dėkoja visiems gydytojams, kurie, be įprastinio darbo, papildomai patikrino beveik visus nerimaujančiuosius dėl savo burnos sveikatos.
Nepatekusieji pasitikrinti šios akcijos metu gali būti apžiūrėti įprasta tvarka - atsinešus siuntimą iš šeimos gydytojo ar gydytojo odontologo, registruojantis pas burnos chirurgą, periodontologą ar veido ir žandikaulių chirurgą.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą