Alergine sloga galėjo sirgti ir dinozaurai

[email protected]

Or­ga­niz­mo at­sa­kas į ap­lin­ką

– Dar neį­si­bė­gė­jus pa­va­sa­riui at­si­ran­da daug čiau­din­čių, aša­ro­jan­čių bei slo­guo­jan­čių žmo­nių, šiuos simp­to­mus ke­lia ne per­ša­li­mas, o žie­da­dul­kės. Ko­dėl žmo­gaus or­ga­niz­mas aler­gi­zuo­ja­mas?

– Aler­gi­ja – tai ne­nor­ma­liai stip­rus or­ga­niz­mo at­sa­kas į iš ap­lin­kos pa­te­ku­sią įpras­ti­nę me­džia­gą: žie­da­dul­kes, gry­be­lių spo­ras, pa­ta­ly­nės er­kes, ta­ra­ko­nų iš­sky­ras, gy­vū­nų odos frag­men­tus, mais­to pro­duk­tus. Aler­gi­nis ri­ni­tas yra no­sies glei­vi­nės už­de­gi­mas, ku­riam bū­din­ga vie­nas ar ke­li po­žy­miai: čiau­du­lys, nie­žu­lys, už­bur­ki­mas, van­de­nin­gos no­sies iš­sky­ros. Aler­gi­nis ri­ni­tas yra ke­lių rū­šių: epi­zo­di­nis, se­zo­ni­nis, nuo­la­ti­nis, pro­fe­si­nis, lo­ka­lus.

Ma­nau, ser­gan­čių­ yra dau­giau, ne­gu diag­no­zuo­ja­ma. Žmo­nės ne vi­sa­da su­pran­ta, kad ka­muo­ja aler­gi­nis ri­ni­tas, ypač ma­žai at­krei­pia­ma dė­me­sio į vai­kus. Ma­žuo­sius ka­muo­ja daž­na slo­ga, ko­su­lys, čiau­du­lys, o gy­do­ma lyg vi­ru­si­nis su­si­rgi­mas. Lyg ir pa­sveiks­ta, po po­ros sa­vai­čių vėl su­ser­ga, jau ga­li­ma įtar­ti aler­gi­nį fo­ną. Tuo­met rei­kė­tų pa­gal­vo­ti ne apie gy­dy­mą an­ti­bio­ti­kais, o nuo a­ler­gi­jos.

Pa­vir­šiaus ląs­te­lės tu­ri per ke­le­tą mi­li­jar­dų me­tų su­for­muo­tą sa­vi­tą rea­ga­vi­mo sis­te­mą: prieš 500 mi­li­jo­nų me­tų at­si­ra­du­sią ner­vų sis­te­mą, adap­ta­ci­nės ir imu­ni­nės ap­sau­gos ele­men­tus. Šių tri­jų sis­te­mų są­vei­kos iš­si­de­ri­ni­mas su­ke­lia įvai­rias li­gas, taip pat ir aler­gi­ją. Ar di­no­zau­rai jau sir­go aler­gi­ja – dar nė­ra ži­no­ma, bet, at­si­žvel­giant į jų imu­ni­nės sis­te­mos san­da­rą, taip ga­lė­jo bū­ti.

– Ka­da aler­gi­nė slo­ga pra­si­de­da?

– Aler­gi­nis ri­ni­tas pra­si­de­da, kai yra no­sies glei­vi­nės kon­tak­tas su dir­gi­nan­čia ap­lin­kos me­džia­ga. Se­zo­ni­nes su­ke­lia žie­da­dul­kės, epi­zo­di­nes ar nuo­la­ti­nes – gy­vū­nų odos epi­der­mio frag­men­tai. Nuo­la­ti­niu ri­ni­tu va­di­na­ma, kai slo­ga ne­praei­na, nes no­sies glei­vi­nė nuo­la­tos kon­tak­tuo­ja su gy­ve­na­mosios ap­lin­kos pro­vo­kuo­jan­čiais veiks­niais: pa­ta­ly­nės er­ku­tė­mis, pe­lė­siu ar net ta­ra­ko­nais.

Žie­da­dul­kės pro­vo­kuo­ja nuo ko­vo iki spa­lio.

– Kas nu­le­mia aler­gi­jos at­si­ra­di­mą?

– Aler­gi­jos at­si­ra­di­mą nu­le­mia pa­vel­dė­ji­mas, gy­ve­ni­mo bū­das, ža­lin­gi ap­lin­kos veiks­niai. Vi­si lyg ir kvė­puo­ja­me tuo pa­čiu oru, val­go­me pa­na­šų mais­tą, bet ne vi­siems at­si­ran­da aler­gi­ja. Ko­dėl? To­dėl, kad išo­riš­kai esa­me pa­na­šūs, tu­ri­me tas pa­čias kū­no da­lis, bet ge­ne­tiš­kai esa­me skir­tin­gi.

Žmo­gaus ge­no­mą su­da­ro apie 25 tūks­tan­čiai ge­nų, iš jų 99,9 pro­cen­to yra vie­no­di. Skir­tu­mas yra tik 0,1 pro­cen­to, bet šis ma­žy­tis skir­tu­mas ir ap­lin­kos są­ly­gos le­mia žmo­nių išo­ri­nių po­žy­mių, li­gų įvai­ro­vę.

Diag­no­zuo­ti ne­su­dė­tin­ga

– Kas aler­gi­jai yra jaut­riau­si?

– Aler­gi­ja ga­li var­gin­ti net ke­lių mė­ne­sių kū­di­kius. Vai­kai bū­na la­biau aler­giš­ki nei suau­gu­sie­ji. Jau­noms mo­te­rims aler­gi­ja ga­li at­si­ras­ti nėš­tu­mo me­tu, kai dėl or­ga­niz­mo hor­mo­ni­nių pa­si­kei­ti­mų ak­ty­vuo­ja­mi snau­džian­tys, aler­gi­ją nu­le­mian­tys ge­nai. Tai­gi, aler­gi­nis ri­ni­tas ga­li bū­ti vi­so gy­ve­ni­mo pa­ly­do­vas.

– Kaip at­pa­žįs­ta­mas aler­gi­nis ri­ni­tas?

– Aler­gi­jos diag­nos­ti­ka nė­ra la­bai su­dė­tin­ga. Pa­de­da iš­sa­mus po­kal­bis su pa­cien­tu, ap­žiū­ra. Aler­gi­nio ri­ni­to at­ve­ju yra in­for­ma­ty­vus no­sies en­dos­ko­pi­nis iš­ty­ri­mas. At­lie­ka­mi no­sies sek­re­to, krau­jo la­bo­ra­to­ri­niai ty­ri­mai, odos mė­gi­niai. Ne vi­sa­da įma­no­ma tiks­liai iden­ti­fi­kuo­ti aler­gi­jos su­kė­lė­ją ar su­kė­lė­jus.

– Kaip su­pras­ti, kad tai nė­ra per­ša­li­mo nu­lem­ta slo­ga?

– Slo­gai bū­din­gus simp­to­mus su­ke­lia ne tik vi­ru­si­nė in­fek­ci­ja ir aler­gi­ja. Ri­ni­to simp­to­mus su­ke­lia ana­to­mi­niai no­sies pa­ki­ti­mai: krei­va no­sies per­tva­ra, no­sies kriauk­lių dy­džio pa­ki­ti­mai. Tū­ri­niai da­ri­niai: po­li­pai, cis­tos, sme­ge­nų dan­ga­lų iš­var­žos, aug­liai, įvai­rios si­nu­si­to for­mos, au­toi­mu­ni­niai su­si­rgi­mai, kai ku­rių vais­tų var­to­ji­mas, gast­roe­zo­fa­gi­nio ref­liuk­so li­ga.

Esant slo­gos simp­to­mams la­bai in­for­ma­ty­vus yra no­sies en­dos­ko­pi­nis iš­ty­ri­mas, kar­tu bū­ti­nai iš­ti­riant ir no­sia­ryk­lę, kur ne­re­tai ne­by­liai sle­pia­si la­bai įvai­ri pa­to­lo­gi­ja.

No­sis – kau­pyk­la

– Ar įma­no­ma su­val­dy­ti aler­gi­nį ri­ni­tą? Kaip tai ga­li­ma pa­da­ry­ti?

– Aler­gi­nį pro­ce­są daž­niau­siai įma­no­ma su­val­dy­ti ir val­dy­ti. Iš­gy­dy­ti ne vi­sa­da įma­no­ma. Bet imu­no­lo­gi­jos moks­las spar­čiai žy­giuo­ja pro­gre­so ke­liu, vis daž­niau kal­ba­ma apie ge­nų te­ra­pi­ją, tad yra daug vil­čių.

Gy­dy­mo tak­ti­ka pa­ren­ka­ma at­si­žvel­giant į aler­gi­nio ri­ni­to va­rian­tą, ar jis epi­zo­di­nis, se­zo­ni­nis, nuo­la­ti­nis, lo­ka­lus, pro­fe­si­nis, bei li­gos su­dė­tin­gu­mą. Jei­gu aler­gi­nio ri­ni­to simp­to­mai ženk­liai blo­gi­na gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, trik­do mie­gą, ma­ži­na dar­bin­gu­mą, truk­do spor­tuo­ti, pa­si­ren­ka­ma ag­re­sy­ves­nė gy­dy­mo tak­ti­ka, o simp­to­mams at­slū­gus pe­rei­na­ma prie pa­ko­pi­nio gy­dy­mo ir li­gos val­dy­mo, pa­ma­žu ma­ži­nant vais­tų do­zes bei pe­rei­nant prie silp­nes­nio vei­ki­mo vais­tų gru­pės.

– Kaip pri­tai­ky­ti gy­ve­na­mą­ją ap­lin­ką, kad ne­bū­tų dir­gik­lių?

– Kai­mas ar­ba la­bai spar­tie­tiš­ka gy­ve­na­mo­ji ap­lin­ka – ge­riau­sia pro­fi­lak­ti­ka ar­ba gy­ve­na­mo­ji ap­lin­ka ser­gant. Gy­ve­ni­mas kai­me ga­li su­ma­žin­ti aler­gi­jos ti­ki­my­bę, ta­čiau žy­dė­ji­mo me­tu, per šie­nap­jū­tę simp­to­mai ga­li paašt­rė­ti.

Koks tu­rė­tų bū­ti san­ty­kis su na­mi­niais gy­vū­nais? Jei vai­kas svei­kas, tai gy­vū­nas na­muo­se jį pa­da­rys dar svei­kes­nį. Kuo dau­giau ap­lin­ko­je dir­gik­lių, tuo in­ten­sy­viau ir ge­riau dirbs imu­ni­nė sis­te­ma. Jei vai­kas aler­giš­kas, na­mi­niai gy­vū­nai svei­ka­tos ne­pri­dės ir ban­dy­mų su vai­ko svei­ka­ta ne­rei­kė­tų at­li­ki­nė­ti.

Šve­dų moks­li­nin­kų at­lik­ti ty­ri­mai įro­dė, jog kuo gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra ar­čiau gat­vės su in­ten­sy­viu eis­mu, tuo dau­giau no­sy­se bus ne­su­de­gu­sio dy­ze­li­nio ku­ro da­le­lių, as­fal­to bei pa­dan­gų gu­mos da­le­lių. Sun­kios kie­tos da­le­lės no­sy­je pro­vo­kuo­ja tiek aler­gi­nį, tiek ir nea­ler­gi­nį lė­ti­nį už­de­gi­mą.

– Ką tu­rė­tų iš­mok­ti ser­gan­tys aler­gi­niu ri­ni­tu bei jų ar­ti­mie­ji?

– Ser­gan­tys aler­gi­niu ri­ni­tu, jų ar­ti­mie­ji tu­rė­tų kuo dau­giau skai­ty­ti ir do­mė­tis šia pro­ble­ma. Su to­kiais pa­cien­tais leng­viau bend­rau­ti, pa­tar­ti ir kar­tu siek­ti ge­riau­sių gy­dy­mo re­zul­ta­tų. Svar­bu su­vok­ti, kad aler­gi­nio ri­ni­to paū­mė­ji­mas ga­li bū­ti pa­na­šus į vi­ru­sų su­kel­tą slo­gą ir ati­tin­ka­mai gy­dy­ti.

Tiek vie­nu, tiek ki­tu at­ve­ju ne­rei­kia var­to­ti an­ti­bio­ti­kų – jie ne­vei­kia aler­gi­nio už­de­gi­mo, jie ne­vei­kia ir vi­ru­sų. Esant aler­gi­niam ri­ni­tui vi­ru­si­nė in­fek­ci­ja ga­li už­si­tęs­ti il­giau, ne­tgi nu­lem­ti komp­li­ka­ci­jų at­si­ra­di­mą, pa­vyz­džiui, si­nu­si­tą. To­dėl ser­gant per­ša­li­mo slo­ga tiks­lin­ga su­stip­rin­ti prie­ša­ler­gi­nį gy­dy­mą.

Ser­ga kas tre­čias

– Ko­kie siū­lo­mi al­ter­na­ty­vūs gy­dy­mo bū­dai bei koks jų efek­ty­vu­mas?

– Efek­ty­vus gy­dy­mas yra spe­ci­fi­nė imu­no­te­ra­pi­ja. Tai per­spek­ty­vus il­ga­lai­kis gy­dy­mas, tai­ko­mas, kai yra ži­no­mas aler­ge­nas ir yra pre­pa­ra­tų, skir­tų šiam gy­dy­mui. Žo­li­nė, ho­meo­pa­ti­nė te­ra­pi­ja bei aku­punk­tū­ra ne­ken­kia, bet gy­dy­mo efek­ty­vu­mas pa­na­šus kaip ir pla­ce­bo.

Ver­ti­nant ga­li­mas aler­gi­nio ri­ni­to komp­li­ka­ci­jas (mie­go su­tri­ki­mų li­gos, klau­sos pa­blo­gė­ji­mas, bron­chi­nės ast­mos at­si­ra­di­mo ga­li­my­bė, ne­tai­syk­lin­gas vei­do kau­lų au­gi­mas vai­kams) tiks­lin­ga rink­tis įro­dy­mais pa­grįs­tų tarp­tau­ti­nių re­ko­men­da­ci­jų pa­tvir­tin­tą gy­dy­mo tak­ti­ką ir vais­tus.

– Kai ku­rie spe­cia­lis­tai teigia, jog įta­kos aler­gi­jai dau­gė­ti tu­ri ste­ri­lus gy­ve­ni­mo bū­das. Tie­sa?

– Che­mi­nės me­džia­gos, ku­rių yra va­lik­liuo­se, plo­vik­liuo­se ir ki­tuo­se va­ly­mui nau­do­ja­mo­se prie­mo­nė­se, pa­ten­ka į no­sies glei­vi­nę, ku­rią dir­gi­na, ar­do bal­ty­mus, kei­čia jų struk­tū­rą ir su­si­mai­šo su žmo­gaus bal­ty­mais. Bal­ty­mus su pa­si­kei­tu­sia struk­tū­ra or­ga­niz­mas su­pran­ta kaip sve­tim­kū­nius ir su­ke­lia aler­gi­nę reak­ci­ją.

Įro­dy­ta, kad vie­na kenks­min­giau­sių ir la­biau­siai ke­lian­čių aler­gi­ją pro­fe­si­jų yra va­ly­to­jos. Ant­ro­je vie­to­je – dai­li­nin­kai. Alie­ji­niuo­se da­žuo­se yra sun­kių­jų me­ta­lų, nau­do­ja­mi skie­dik­liai. Me­di­kai at­si­dū­rė tre­čio­je vie­to­je, nes jų dar­bo ap­lin­ka ypač ste­ri­li, de­zin­fe­kuo­ta. Ket­vir­to­je vie­to­je – kir­pė­jos pro­fe­si­ja.

– Ar aler­gi­nių su­si­rgi­mų dau­gė­ja?

– De­ja, kar­tu su ci­vi­li­za­ci­jos tei­kia­mais pa­to­gu­mais, tech­ni­niu pro­gre­su bei gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos che­mi­za­ci­ja, imu­ni­nių su­tri­ki­mų nu­lem­tų li­gų dau­gė­ja, taip pat ir aler­gi­jos. Eu­ro­po­je ir JAV kas tre­čias žmo­gus tu­ri vie­no­kią ar ki­to­kią aler­gi­jos pa­si­reiš­ki­mą.