Agresyviu vėžiu sergantis klaipėdietis su viltimi žiūri į ateitį

Agresyviu vėžiu sergantis klaipėdietis su viltimi žiūri į ateitį

Su agresyviu prostatos vėžiu klaipėdietis nesuvaržytas ligos gyvena jau penkerius metus, bet tikisi, kad ne tik jam, bet ir visiems išplitusiu agresyviu vėžiu sergantiems ligoniams taps prieinami moderniausi gydymo būdai, – Europos urologai ir ligonių organizacijos spaudžia ES Parlamentą ir valstybes nares, kad visiems ligoniams būtų prieinamas inovatyvus individualizuotas gydymas. Tada jie turės galimybę dar ilgiau gyventi.

Pasitikrino per vėlai

„Prostatos vėžys manęs neužklupo netikėtai, – teigia klaipėdietis Arnoldas K. – Nuo šios ligos mirė mano tėvas, ja sirgo ir brolis. Nors vyliausi, kad vėžys mane aplenks, – sportavau, gyvenau sveikai, tačiau taip neįvyko“.

Arnoldas teigia, žinojęs, kad jis, kaip ir kiti vyrai, kurių artimi giminės sirgo prostatos vėžiu, nuo 45-erių turės periodiškai pasitikrinti. Tačiau užpuolė darbai, tad jis nesuskubo pas medikus, vis sau pasiteisindamas, kad pasitikrins vėliau. Bet darbai vijo darbus ir laiko vis neatsirasdavo. Galiausiai, 2012-ųjų rudenį, kai nebegalėdamas kęsti duriančio skausmo po šonkauliais, jis kreipėsi į šeimos gydytoją. Šis Arnoldui rekomendavo atlikti ir prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą. Greitai klaipėdietis iš poliklinikos sulaukė medikų skambučio – jie kvietė dar kartą pas juos apsilankyti.

„Kai atėjau pas gydytoją, ji man pasakė, kad PSA tyrimas labai prastas ir iš karto nusiuntė pas onkologus“, – prisimena vyras.

Išsamesni tyrimai ne tik patvirtino šeimos gydytojos įtarimą, bet ir parodė, kad vėžys išplitęs. Arnoldui tuomet buvo vos 45-eri.

„Iš pradžių net nesupratau, ką gydytojas man sako. Išlėkiau iš ligoninės ir net neatsimenu kur ėjau, – ilgai klaidžiojau po miestą. Po poros dienų paskambino slaugytoja ir paprašė, kad dar kartą ateičiau pas gydytoją. Dar pasiūlė atsivesti žmoną“, – prisimena Arnoldas.

Jis taip ir padarė.

Onkologai Arnoldui paaiškino, kad liga išplito, todėl pasveikti jis negalės, tačiau gali gydytis ir dar keletą metų gyventi. „Bet aš nebenorėjau nieko“, – prisipažįsta šiaulietis. Gydytis Arnoldą įkalbėjo žmona.

Nuo tada, kai pradėjo gydymą, praėjo jau ketveri metai. Arnoldas teigia, kad tada nė neįtaręs, jog galės gyventi taip ilgai – atrodė, kad dienos suskaičiuotos. Per šį laiką vaikai baigė studijas, pradėjo dirbti, tad jiems nebereikia paramos. O jis pats teigia jaučiasi gana gerai. „Jei ne žmona, būčiau miręs“, – šypsosi Arnoldas.

Vyras atidžiai seka medicinos naujienas ir yra įsitikinęs, kad jeigu yra galimybė gydytis efektyviau, tai turi būti prieinama ligoniams.

Serga daugiau nei Vakarų Europoje

Per pastaruosius dešimt metų, kai Lietuvoje buvo įdiegta priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, įvyko daug gerų pokyčių. Anksčiau pusei susirgusių vyrų liga buvo nustatoma per vėlai – III–IV stadijos, kai padėti labai sunku. Dabar iki 70 proc. ligonių susirgimas nustatomas ankstyvos stadijos.

Vis dėlto, kasmet prostatos vėžys nustatomas beveik 3500 Lietuvos vyrų, – gerokai daugiau nei vidutiniškai kitose Europos Sąjungos šalyse. Ten iš 100 tūkstančių vyrų suserga 174, o mūsų šalyje – net 200.

Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos prezidentė Sonata Varvuolytė teigia, kad ankstyva priešinės liaukos vėžio diagnostika padidina galimybę sėkmingai gydyti žmones – liga neišplinta, ligonis gali džiaugtis gyvenimu.

„Šeimos gydytojams tai yra tam tikras iššūkis, – bandome surasti asmenis, kurie ką tik susirgo, kurie dar nejaučia ligos simptomų. Šiuo metu geriausia ir patikimiausia priemonė yra prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas – visi 50 metų sulaukę vyrai turi dalyvauti nemokamoje Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje“, – sakė S. Varvuolytė.

Gydytoja pabrėžia, kad vyrai, kurių artimieji – tėvai, broliai – yra sirgę prostatos vėžiu, turi pradėti tikrinti nuo 45-erių metų, nes jie gali būti paveldėję šeiminio prostatos vėžio geną. Taip nutiko ir klaipėdiečiui Arnoldui K.

Tokie vyrai, ir net nesulaukę 45-erių metų, kai dar negali dalyvauti priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, turėtų kreiptis į gydytojus, jei pajunta „nekaltus simptomus“ – dažnai šlapinasi, ypač naktį, jiems sunku pradėti ar sustabdyti šlapimo srautą, taip pat jeigu yra silpna ar lėta šlapimo srovė, o šlapime yra kraujo ar spermos, jeigu jiems skauda apatinę nugaros dalį, klubus ar po šonkauliais.

Galimybių daug

„Net jeigu nustatomas išplitęs agresyvus vėžys, dabar lietuviai turi tokias pačias galimybes gydytis, kaip ir kitų Europos šalių gyventojai“, – teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės Urologijos skyriaus gydytojas Mindaugas Danilevičius.

Gydymo būdų yra daug, todėl koks geriausias konkrečiam žmogui, sprendžia ir rekomenduoja pacientui specialistų konsiliumas.

Pasak gydytojo, net ir esant III vėžio stadijai, galima rinktis operacinį gydymą. „Modernios technologijos mums leidžia beveik visus pacientus operuoti laparoskopiškai. Ir net limfmazgiai gali būti šalinami tuo pat būdu“, – teigia M. Danilevičius.

Vėliau, esant būtinybei, ligonis gali būti gydomas spindulių terapija. Po jos – gali sekti gydymas hormonais ir chemoterapija.

Jauniausias gydytojo pacientas, kuriam buvo nustatytas išplitęs prostatos vėžys, buvo vos 52-ejų metų. „Nereikia nusiminti – taikant naujas technologijas bei gydymo metodus, su agresyviu vėžiu žmogus gali gyventi kelerius metus“, – teigia specialistas.

Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius tvirtina, jog onkologai jau ruošiasi naujai gydyti ligonius – tiksliau operuoti, taikyti jiems židininę terapiją. Tai reiškia, kad bus naikinami vėžio židiniai, o ne visą liauką, kaip dabar. Dėl to, pacientai jausis geriau.

Vis dėlto urologai įsitikinę, jog to negana. Europos vėžio pacientų koalicija „Europa Uomo“ ir Europos urologų asociacija parengė susitarimą, kuris vadinamas „Baltąja knyga“. Jame teigiama, jog valstybės narės turi siekti, kad vyrai būtų kuo geriau informuoti apie prostatos vėžį, o šalys narės prostatos vėžio gydymui skirtų daugiau lėšų, – tik taip gali būti pagerinta vyrų, sergančių prostatos vėžiu, diagnostika bei gydymas. Taip pat Europos institucijos ir valstybės narės turi užtikrinti, kad visiems pacientams būtų prieinamas aukštos kokybės sveikatos priežiūra ir visiems, kuriems gali būti naudinga, turi būti prieinamas inovatyvus individualizuotas gydymas. Tam medikams turi būti užtikrintos galimybės naudotis naujausiomis technologinėmis priemonėmis, – tik taip jie galės greičiau ir tiksliau diagnozuoti ligą, gydyti pacientus.

Rugsėjo 27-ąją Europos gydytojai, ligoniai, politikai bei visuomeninių organizacijų atstovai rinksis Briuselyje, Europos parlamente, ir diskutuos, kaip kovoti su liga, kad ji būtų kuo mažesnė našta ir sergantiems žmonėms, ir visuomenei.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder