2019 m. birželio 17 d. 16:34 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Sveikata  >  Sveikata

Sveikata

40 veiklos metų: Klaipėdos universitetinė ligoninė - brandi ir patikima

(2)

2016-04-06, 00:01

Prof. habil. dr. Vinsas JANUŠONIS

40 veiklos metų: Klaipėdos universitetinė ligoninė - brandi ir patikima nuotrauka, foto

ŠVENTĖ. Kovo mėnesį Klaipėdos universitetinė ligoninė paminėjo veiklos keturiasdešimtmetį. Teigiama, kad sėkmingo ilgamečio darbo pagrindas - patikima specialistų komanda.

© Ligoninės archyvo nuotr.

Kovo mėnesį sukako 40 metų nuo Klaipėdos universitetinės ligoninės veiklos pradžios. Ligoninės gyvavimą galima suskirstyti į keturis periodus: kūrimo ir pirminės plėtros (1976-1981 m.), brandos ir raidos (1982-1996 m.), paslaugų spektro plėtros, tobulėjimo ir kokybės gerinimo (1997-2005 m.), universitetinio ir Europos Sąjungos lygmens veiklos (nuo 2006 m.).

Daugiaprofilinės ligoninės link

Labai sudėtingas, nelengvas buvo pirmasis kūrimo ir pirminės plėtros periodas. Vadovaujant ligoninės pirmajam vyriausiajam gydytojui Antanui Vinkui, vyriausiajai medicinos seseriai Onutei Mitalienei, ligoninė buvo paruošta darbui, suburtas personalas, įveiktas išorinės aplinkos pasipriešinimas antros ligoninės mieste atsiradimui. Tuo periodu buvo suformuota ligoninės struktūra, atidaryti pagrindiniai skyriai, prijungtos poliklinikos bei gimdymo namai. Šiuo etapu ypač svarbus buvo gydytojų ir slaugytojų parinkimas.

Antrasis ligoninės brandos ir raidos periodas prasidėjo 1982 metais, kurių pradžioje buvau paskirtas ligoninės vyriausiuoju gydytoju. Tęsdami ankstesnių vadovų komandos darbą, toliau rūpinomės ligonine, inicijavome ir skatinome jos plėtrą. Šiuo brandos ir raidos periodu prie ligoninės buvo prijungta infekcinė ligoninė ir onkologijos dispanseris. Ligoninė pamažu įgavo normalios daugiaprofilinės ligoninės bruožų. Ligoninėje pradėti moksliniai tyrimai, atkreiptas dėmesys į medicinos pagalbos kokybę, vadybos reikšmę. Prasidėjo tarptautinis bendradarbiavimas. Tai buvo labai nelengvas metas: paskutiniai sovietinės valdžios metai, Sąjūdis, Nepriklausomybės atkūrimas, blokada, ekonominiai lūžiai, bankų bankrotai, vyriausybių kaita. Ligoninės vadovybė kartu su ją palaikančiu kolektyvu išlaikė stabilų ligoninės progresą, pagal galimybes diegė naujas technologijas, daug dėmesio skyrė pacientams, jų ir medikų tarpusavio santykiams. Šiuo periodu buvo suformuoti pacientų srautai, ligoninė įgavo brandžios ir patikimos ligoninės veidą, visiškai subrendo.

PIRMASIS Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas, premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas Antanas Vinkus, kurio darbo metais buvo suburtas personalas, suformuota ligoninės struktūra, atidaryti pagrindiniai skyriai, prijungtos poliklinikos bei gimdymo namai, veiklos keturiasdešimtmečio minėjimo šventėje dalinosi prisiminimais apie ligoninės darbo pradžią. Seimo narė Irena Šiaulienė (kairėje) džiaugėsi, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė nuolat buvo ir yra vienu žingsniu priekyje.

Trečias ligoninės paslaugų spektro plėtros, tobulėjimo ir kokybės gerinimo periodas prasidėjo 1997 metais, kurie buvo ypač svarbūs ne tik ligoninei, bet ir visos šalies sveikatos priežiūrai. Priėmus įstatymus, tais metais buvo įvesta draudiminė medicina, dauguma biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų tapo viešosiomis, buvo atskirta pirminė sveikatos priežiūra. Naujas ligoninės veiklos etapas reikalavo naujo požiūrio į vadybą ir darbo organizavimą. Pasikeitusi aplinka, naujos profesinio darbo ir vadybos galimybės suteikė impulsą ir sudarė sąlygas keisti ligoninės infrastruktūrą, našiau dirbti, efektyviau naudoti išteklius. Jau po metų pacientų srautai padvigubėjo, sutrumpėjo pacientų vidutinė gydymo trukmė, padidėjo personalo atlyginimai.

SVEIKINIMAI. Ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis (kairėje) priėmė daugybę nuoširdžių sveikinimų ir linkėjimų ligoninei bei jos darbuotojams. Paminėti gražios sukakties ir pasveikinti ligoninės kolektyvo atvyko sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas.

Ligoninė diegė naujausias šiuolaikines medicinines ir informacines technologijas, didžiulį dėmesį skyrė medikų kvalifikacijos kėlimui, aukštajam slaugytojų išsilavinimui, sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir jos orientavimui į pacientą, jo privatumą, poreikius ir interesus, bendravimo kultūrą. Sparčiai kito ir didėjo teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų spektras ir jų sudėtingumas. Buvo atidaryti urologijos, krūtinės chirurgijos, galvos smegenų insulto, vertebroneurologijos, odos ir venerinių ligų, reabilitacijos, vidaus ligų diagnostikos, skubios ir neatidėliotinos chirurgijos, pilvo ir endokrininės chirurgijos, palaikomojo gydymo ir slaugos, skausmo, kraujagyslių chirurgijos, dienos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriai, pradėtos teikti šių profilių ambulatorinės konsultacinės paslaugos. Tuo periodu į ligoninę dirbti atvyko daug puikių aukštos kvalifikacijos patyrusių specialistų ir jaunų gydytojų bei slaugytojų. Pradėjo formuotis trečioji padalinių vadovų ir slaugos administratorių karta.

Technologijų svarba

Ketvirtuoju ligoninės gyvavimo periodu nuo 2006 m. ligoninė tapo universitetine. Pasirašytos sutartys su Vilniaus, Lietuvos sveikatos mokslų ir Klaipėdos universitetais, kitais Lietuvos bei užsienio mokslo ir sveikatos priežiūros partneriais. Pradėtas rezidentų rengimas. Kiekvienais metais paruošiamos ir apginamos medicinos mokslų daktarų disertacijos. Vykdomas mokslinis tiriamas darbas, rengiami ir publikuojami moksliniai straipsniai, organizuojamos tarptautinės konferencijos, gydytojų, slaugytojų tobulinimosi kursai, seminarai vadybos, audito ir kitomis temomis. Ligoninė sėkmingai įsijungė į programų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų, įgyvendinimą. Įdiegtos naujausios onkologinių bei kitų ligų diagnostikos ir gydymo technologijos. Įstaiga tapo Tarptautinės asociacijos nare, jai įteiktas Tarptautinis kokybės sertifikatas. Šis periodas ligoninei ypač reikšmingas, nes įdėtos pastangos per pirmuosius ligoninės 30 metų sunkaus darbo metus davė apčiuopiamų rezultatų: ligoninė tvirtai žengia trečioje vietoje daugelyje sveikatos priežiūros sričių po Kauno ir Vilniaus didžiųjų centrų, o kai kuriose srityse ir lenkia, lyginant pasiektus rezultatus ir jiems pasiekti skirtas investicijas.

BENDRUOMENĖ. Pastaraisiais metais ligoninei pavyko pritraukti nemažą būrį gabių, jaunų ir patyrusių specialistų ir jų dėka pacientams suteikti visiškai naujos kokybės paslaugas. Ligoninė labai sustiprėjo ir atsinaujino gerais specialistais iš Kauno bei Vilniaus gydymo įstaigų. Ligoninėje šiuo metu dirba per 1 600 darbuotojų.

Didelis dėmesys skiriamas ligų diagnostikos technologijų diegimui, moderniausios diagnostinės įrangos įsigijimui bei renovavimui. Įkurta Neurochirurgijos klinika tapo trečiuoju po Kauno ir Vilniaus neurochirurgijos centru, o neurochirurginė pagalba yra tapusi viena stipriausių KUL grandžių. Reorganizuota chirurginė sritis, čia įkurta viena didžiausių chirurgijos klinikų visame Vakarų Lietuvos regione, kuri pagal tarptautinius standartus atitinka labai intensyviai dirbančio universitetinio lygio chirurgijos centro reikalavimus.

Ypač sparčiai vystėsi progresyvus ir efektyvus gydymo būdas - dienos chirurgija. Tokių operacijų skaičius nuolat auga ir viršija 6 000 per metus. Daug progresyvių pokyčių įvyko vienoje iš svarbiausių ligoninės sričių - onkologinių susirgimų kompleksinės diagnostikos ir gydymo šiuolaikinėmis priemonėmis. Šis etapas prasidėjo įsigijus linijinį greitintuvą, skirtą šiuolaikinei spindulinei terapijai, įsigijus moderniausią brachiterapijos ir rentgenoterapijos įrangą. Pradėjo veikti trečiasis onkologijos klasteris Lietuvoje, savo veiklą įteisino neuroendokrininių navikų ekspertizės centras.

Traumatologijos srityje ligoninė tapo vienu iš 3 didžiausių aukščiausio lygio traumų gydymo centrų Lietuvoje. Didžiausią dalį sudaro pacientai, patyrę sunkias įvairių sričių traumas transporto avarijose ar nelaimingų atsitikimų metu, kuriems skubi pagalba suteikiama neatidėliotinai, tačiau padaugėjo ir mažai traumuojančių artroskopinių operacijų, tarp jų - įvairios raiščių plastikos, kremzlės persodinimo, menisko plyšimo, peties sausgyslių fiksacijos operacijos. Akušerija-ginekologija taip pat patyrė daug pokyčių, o šiuo metu sėkmingai vykdoma akušerijos-ginekologijos korpuso renovacija.

Ligoninės ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje kiekvieną darbo dieną apsilanko per tūkstantį pacientų. Skyrius patrauklus tuo, kad daugelis specialistų dirba ir stacionare, todėl užtikrinamas pacientų sveikatos priežiūros tęstinumas. Taip pat užtikrinamas kompleksinis gydymas, esant neaiškumams, organizuojama kito specialisto konsultacija ar konsiliumas. Šiame periode daug dėmesio buvo skiriama ir informacinėms technologijoms. Ligoninės medikų darbo vietos aprūpintos kompiuteriais, interneto prieiga. Įdiegta pacientų registracija, paslaugų apskaita, ligoninės veiklos analizė. Dabar baigiami regioniniai ir respublikiniai elektroninės sveikatos projektai.

Turtas - profesionalūs darbuotojai

Puikūs ligoninės veiklos rezultatai - ne atsitiktinumas. Tai - nuoseklaus, našaus, sutelkto viso kolektyvo darbo, sisteminio požiūrio į profilaktiką, diagnostiką, gydymą, slaugą, reabilitaciją, vadybą, kaip neatsiejamas visuminio sveikatos priežiūros proceso dalis, rezultatas.

Labiausiai džiaugiuosi tuo, kad ligoninėje dirba puikūs aukštos kvalifikacijos specialistai. Per ligoninės gyvavimo metus praktiškai neturėjome vidinių konfliktų. Maža personalo kaita. Čia vystomas mokslas - visos įrodomosios, dabartinės medicinos pagrindas. Mūsų darbu patenkinti pacientai. Ar galime dar ko nors daugiau norėti?

Apie Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbančių pasišventusių savo profesijai medicinos personalo pasiekimus galima kalbėti labai ilgai. Su didžiausia pagarba galiu pasakyti, kad per 40 metų laikotarpį ligoninė užaugino visą gydytojų, puikių slaugytojų kartą. Mūsų ligoninės gydytojai šiandien su didžiausia pagarba minimi ir kaip mokytojai, ir kaip mokslininkai, o pirmiausia - kaip svarbiausios misijos - saugoti ir gelbėti gyvybę šioje žemėje - vykdytojai.

Pirmuoju ligoninės vystymosi periodu ligoninės vadovų komandoje aktyviai dirbo vyriausiojo gydytojo pavaduotojai Osvinas Kybrancas, Julius Kaladžinskas, Romualdas Mikelskas, Adolfas Stacinskas, Gražina Jonikienė ir kiti. Buvo paskirtas darbštus ir kvalifikuotas medicinos personalas - skyrių vedėjai dr. Boleslovas Jaura, dr. Kęstutis Brunonas Vaišvila, dr. Romualdas Jurgutis, Albinas Montvidas, Anastazija Griganavičiūtė, Jonas Pakutinskas, Alfonsas Žemkauskas, Rūta Emilija Žemkauskienė, Sofija Plikusienė, Pavelas Vinogradovas ir kiti. Didelį organizacinį darbą atliko skyrių vyresniosios medicinos seserys Zita Timinskienė, Zita Kulbieda, Justina Pužauskienė, Vyta Benetienė, Danutė Pakarklienė ir kitos.

Antruoju ligoninės vystymosi periodu svarų indėlį į ligoninės istoriją įnešė vyriausiojo gydytojo pavaduotojai Gražina Jonikienė, Zenonas Javtokas, Vidmantas Žindžius, Alvydas Kocius, Algimantas Suveizdis, Adolfas Radzevičius, Ona Ceplienė, vyriausioji finansininkė Genutė Macijauskienė, Gydytojų sąjungos pirmininkas Algirdas Šlepavičius ir kiti. Susiformavo nauja puikių ir kvalifikuotų skyrių vedėjų ir vyriausiųjų medicinos seserų karta.

Kiti ligoninės veiklos etapai reikalavo naujo požiūrio į vadybą ir darbo organizavimą. Šiuo permainingu ir sudėtingu metu ligoninės vadybininkų komandoje sėkmingai dirbo (dalis tebedirba ir dabar) pavaduotojai dr. Sigitas Stonkus, Eugenijus Zalagėnas, Ona Mitalienė, Nijolė Motužienė, vyriausioji finansininkė Teresė Valaitienė, departamentų, padalinių bei kiti vadovai.

Pastaraisiais metais pavyko pritraukti nemažą būrį gabių, jaunų ir patyrusių specialistų ir jų dėka pacientams suteikti visiškai naujos kokybės paslaugas. Ligoninė labai sustiprėjo ir atsinaujino gerais specialistais. Iš Kauno bei Vilniaus pas mus atvyko veido ir žandikaulių chirurgai, krūtinės chirurgai, chirurgai, neurochirurgai, kardiologai, neurologai, akušeriai-ginekologai ir kt. Ne paslaptis, jog ligoninę jie rinkosi atsargiai, pradžioje žadėjo keletą mėnesių padirbėti laikinai ir apsižvalgyti, tačiau apsispręsdavo likti greičiau nei pasibaigdavo žvalgytuvės. Į ligoninės kolektyvą įsiliejo prof. habil. dr. Giedrius Varoneckas, doc. dr. Antanas Gvazdaitis, dr. Kęstutis Jacikevičius, dr. Danius Liutkus, doc. dr. Laimis Dubosas, doc. dr. Paulius Žeromskas, dr. Saulius Jurevičius, dr. Aista Plieskienė, doc. dr. Jūratė Kasnauskienė ir daugelis kitų.

KUL dirba per 700 slaugytojų. Pagrindinis KUL slaugos prioritetas - užtikrinti kokybišką pacientų sveikatos priežiūrą, profesionalią slaugą, ypač pacientų, kurių savarankiškumo lygis tiesiogiai priklauso nuo sveikatos priežiūros specialistų. Ligoninės slaugytojai - tai savarankiški specialistai, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir gebantys prisiimti didesnę atsakomybę. Slaugytojų elgsena siejama su slaugytojo klinikinio mąstymo stiprėjimu, valdymo ir organizacinių gebėjimų, įgūdžių atsiradimu, inovatyvumu, įžvalgumu, kompetencija.

Todėl galiu tik pritarti teiginiui, kad patikima komanda yra labai svarbus sėkmingo darbo aspektas, o vienas iš vertingiausių dalykų mūsų ligoninėje - žmonės, ypač stovintys kertinėse, pačiose svarbiausiose pozicijose. Kiek aš vadovauju ligoninei, jas pavyko išlaikyti stiprias.

Džiugu ir tai, kad Lietuvoje mes turime į ką lygiuotis - tai aukščiausio lygio sveikatos priežiūros įstaigos, mokslo centrai - LSMU Kauno klinikos ir VU Santariškių klinikos.

Visą laiką džiaugiausi ir dabar džiaugiuosi, kad kartu su kolektyvu, ypač su tais puse šimto, su kuriais esame kartu jau 40 metų, sukūrėme dabartinę Klaipėdos universitetinę ligoninę, kad joje dirbu, kad ji iš esmės iki šiol yra vienintelė mano darbovietė. Esu įsitikinęs, kad tokia ligonine didžiuojasi ir džiaugiasi visi joje dirbę ir dirbantys žmonės. Kiekviename Klaipėdos universitetinės ligoninės istorijos puslapyje įrašyti puikių šios įstaigos medikų darbai. Nors dalies žmonių, dirbusių ligoninėje, jau nebėra, jų atmintis ir indėlis niekada nenueis užmarštin. Be jų Klaipėdos universitetinė ligoninė nebūtų tapusi tokio aukšto lygio.

Laukia iššūkiai

Kažkodėl madinga Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą vertinti kaip prastą. Taip dažniausiai vertina tie, kurie nesusipažinę su kitų šalių sveikatos priežiūros sistemomis ir negali palyginti. Jau ne kartą teigiau, kad Lietuvoje mes turime gana gerą pacientų sveikatos priežiūrą. O jeigu ją vertintume dar ir pagal tai, kaip ji finansuojama - tai reikėtų sakyti, kad tikrai gerą. O problemų yra kiekvienoje šalyje ir kiekvienoje sistemoje.

Sveikatos priežiūros sistema - tai viena iš sistemų, kurioje vyksta didžiausi technologiniai pokyčiai ir kuri labai veikiama aplinkos ir joje vykstančių pasikeitimų. Ji yra tokia jautri ir pažeidžiama, tokia svarbi žmonėms, kad net ir reformuojant turi išlikti santykinai stabili. Keičiant, reformuojant sistemą turi būti remiamasi nauda žmonėms - pacientams, o ne atskiroms ligoninėms ar interesų grupėms, ir viskas daroma bendru visų suinteresuotų šalių - tiek pacientų, tiek medikų, tiek politikų - sutarimu.

Sveikatos priežiūros sistemos šiuolaikinėje visuomenėje atlieka svarbų vaidmenį - padeda žmonėms išsaugoti ir gerinti sveikatą. Pastarąjį dešimtmetį sveikatos sistemoms tenka spręsti vis daugiau uždavinių: didėja sveikatos priežiūros išlaidos, dėl gyventojų senėjimo daugėja lėtinėmis ligomis sergančių žmonių ir keliomis ligomis vienu metu sergančių žmonių, o dėl to vis labiau reikia sveikatos priežiūros paslaugų, trūksta sveikatos priežiūros specialistų ir jie netolygiai pasiskirstę, esama sveikatos priežiūros skirtumų ir ne visi žmonės turi vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Sveikatos priežiūros sistemų pajėgumas ateityje teikti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas visiems žmonėms priklausys nuo to, ar sveikatos priežiūros sistemos taps lankstesnės. Jos turi tapti tinkamesnės spręsti ateityje kilsiančius uždavinius. Šis tikslas turi būti pasiektas neprarandant ekonominio efektyvumo ir fiskalinio tvarumo.

Taigi pagrindiniai sveikatos priežiūros veiksniai ateityje įstaigoms yra demografiniai pokyčiai, technologijos, kvalifikacijos tobulinimas, sveikatos reforma, o svarbiausi jų vadovų uždaviniai - paslaugų valdymas, sveikatos priežiūros procesų ir kokybės valdymas, partnerystės su gydytojais ir bendruomene plėtojimas, atsižvelgiant į pacientų poreikius ir rinkos pokyčius.

Paminėti iššūkiai neaplenks ir mūsų kolektyvo. Siekiant juos įveikti, toliau bus stiprinama materialinė techninė bazė, renovuojami pastatai, atnaujinama įranga. Taip pat bus įdarbinami jauni specialistai, diegiamos naujausios diagnostikos ir gydymo technologijos, plečiamas paslaugų spektras, tobulinamas jų organizavimas ir kokybė. Toliau bus vystoma mokslinė veikla, organizuojamos tarptautinės konferencijos, publikuojami moksliniai straipsniai, ginamos mokslo daktarų disertacijos. Aktyvinsime ir tarptautinį bendradarbiavimą, ryšius su universitetais ir kitomis mokymo bei mokslo įstaigomis, ligoninės veiklą nuolat pristatysime visuomenei, dalyvausime vykdant sveikatos priežiūros reformą, kuriant Lietuvos sveikatos programą, tobulinant sveikatos priežiūros teisinę bazę.

Todėl esu įsitikinęs, kad būdami kartu ir dirbdami taip, kaip iki šiol, mes kursime ateities Klaipėdos universitetinę ligoninę ir įgyvendinsime savo misiją - tapti viena geriausių ligoninių Baltijos šalyse ir Europoje.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Abc

2016-04-10   01:37

IP: 84.118.12.87

Gal ir subrendo kas nors,bet zmogaus niekas toje ligonineje nepaiso.

nukentejes

2016-04-06   14:31

IP: 84.46.242.102

baisi neteisybe ir nesamone parasyta,kosmaras kada mirstama skyriuje kuriame nera mirtingumo valdzia slepia mirties priezasti ir slepiasi siusdama vietoj saves zemesnio rango darbuotojus kad duotu pasirasyt dokumentus kad gydtojai ir ligonine yra ne prie ko..

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sveikata

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento medikai jau pajuto prasidėjusio vasaros sezono karštį...

Palangos medikai kovoja su alkoholio, o ne karščio pasekmėmis nuotrauka, foto

Pastarąją savaitę oro temperatūra Lietuvoje viršijo 30 laipsnių karščio ir įsibėgėjus vasarai...

Ligoninėms pradėjo trūkti kraujo nuotrauka, foto

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje visą mėnesį praleis iš JAV atvykę jaunuoliai, kurie domisi...

Gydytojai sulaukė "šešėlių" nuotrauka, foto

2020-aisiais pasaulyje bus minimi slaugytojų ir akušerių metai, tačiau nemažai renginių, skirtų...

Slaugytojų konferencijoje - apie teoriją ir praktiką nuotrauka, foto

Palangos medikai kovoja su alkoholio, o ne karščio pasekmėmis nuotrauka, foto

Sveikata, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento medikai jau pajuto prasidėjusio vasaros sezono karštį...

Teismas: Arvydas Vaitkus atleistas teisėtai nuotrauka, foto

Klaipėda, Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį paskelbė, kad susisiekimo ministro Roko Masiulio sprendimas,...

Visi pinigai - antstoliams, taip nesielgia net banditai nuotrauka, foto

Žmonės, Antstoliams atidavė ne tik visą atlyginimą, bet ir pagal įstatymą neliečiamus dienpinigius,...

Manekenės žūties byloje - naujos detalės nuotrauka, foto

Kriminalai, 2017 metų lapkričio 20-ąją po kryčio iš Klaipėdos viešbučio 14-ojo aukšto žuvusios...

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 4 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...