Sveikatos apsaugos ministerija apsižiūrėjo, kad Lietuva jau trejus metus gyvena be Lietuvos sveikatos programos, kuri yra privaloma pagal Sveikatos sistemos įstatymą. Ankstesnė programa baigėsi dar 2010-aisiais, todėl ministerija pagaliau parengė naują - 2013-2020 metų laikotarpiui. Joje ne tik optimistiniai tikslai smarkiai pailginti žmonių gyvenimo trukmę, sumažinti mirtingumą, pagerinti žmonių sveikatą, bet ir giriama sveikatos apsaugos sistemos būklė bei jos pokyčiai nuo 1998 iki 2010 metų. Deja, eiliniams pacientams neatrodo, kad pokyčiai buvo geri: eilės pas gydytojus tik ilgėja, rajonų centruose uždaryti ištisi skyriai, vis daugiau medicinos paslaugų tampa mokamos ir t.t.
Gyvename be programos
Remiantis įstatymais, Lietuva turi nuolat gyventi pagal veikiančią Sveikatos programą, tačiau buvusioji baigėsi dar 2010-aisiais, o naujos nėra iki šiol. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija pagaliau parengė jos projektą. Programą dar turi palaiminti Vyriausybė, o paskui Seimas.
„Respublika“ rašė („Planuojama, kad 2030 m. gyvensime kaip pasakoje“, 2013 08 13), kad panašią savo srities plėtros iki 2020 metų programą jau parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji - itin optimistinė, tačiau joje nėra nurodyta objektyvių priemonių, kuriomis vadovaujantis tikslai bus pasiekti. Sveikatos programa atrodo kur kas realesnė. Tiesa, joje numatyti tikslai irgi yra ambicingi.
Gražūs tikslai
Ministerija sieks, kad Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė pailgėtų nuo 73,89 metų iki 76 metų 2020-aisiais, mirtingumas dėl savižudybių sumažėtų nuo 29,4 (100 tūkst. gyventojų) iki 28,5. Planuose numatyta, kad gyventojų, kurie kenčia nuo triukšmo, skaičius, kuris siekia 14,1 proc., 2016-aisiais sumažėtų 5 proc., o 2020-aisiais - dar 5 proc., palyginti su 2016-aisiais. Alkoholio suvartojimas 2016-aisiais būtų 10 proc. mažesnis nei užpernai, o 2020-aisiais - 10 proc. mažesnis nei 2016-aisiais, tabako - atitinkamai sumažėtų po 3 proc. Nutukusių vyrų ir moterų iki 2020 metų sumažės po 2 proc., kūdikių mirtingumas - nuo 4,8 (1000 gyvų gimusių) iki 3,7, sumažės mirtingumas nuo vėžio, kraujotakos sistemos ligų, užtat padaugės šeimos gydytojų: nuo 5,81 (10 tūkst. gyventojų) iki 6,5, ir slaugytojų (nuo 73,1 10 tūkst. gyventojų iki 77) skaičius, o bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos ūgtels nuo 6,89 proc. iki 7,2 proc. šalies BVP.
Išvardijo priemones
Sveikatos apsaugos ministerija bent jau pateikia argumentus, kodėl gyventojų sveikata turėtų gerėti, mirštamumas mažėti, paslaugų kokybė augti. Kiek tie argumentai realūs - parodys laikas. Pavyzdžiui, nurodoma, kad lėtinių ligų, traumų, savižudybių skaičius tiesiogiai priklauso nuo nedarbo, skurdo lygio, todėl esą gerėjant socialinei situacijai mažės ir šių problemų. Mirtingumas esą mažės ir dėl to, kad daug investuojama į saugesnę kelių infrastruktūrą, žmonės augs sveikesni dėl to, kad tiesiami dviračių takai, statomi stadionai ir t.t.
Pavojingų ligų atvejų mažės, nes žadama daugiau lėšų skirti jų prevencijai. Be to, esą bus vartojama mažiau alkoholio (o piktnaudžiavimas juo esą gali sukelti net 60 skirtingų ligų), nes mažės jo prieinamumas mažinant prekybos alkoholiu vietų skaičių, trumpinant prekybos laiką, didinant akcizą svaigalams.
Sako, kad ir dabar gerai
Beje, dokumente yra pateikiamas ir vertinimas, kaip pavyko realizuoti 1998-2010 metų Lietuvos sveikatos programą. Kaip pagrindiniai trūkumai nurodyta tai, kad taip ir nepavyko sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų masto, kai kurios gydymo paslaugos (ypač odontologijos, sanatorinio gydymo) tapo sunkiau prieinamos mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
Tačiau pliusų išvardijama daug daugiau ir konstatuojama, kad sveikatos apsaugos sektorius eina teigiama linkme. Tą esą įrodo 2 metais pailgėjusi gyvenimo trukmė, tai, kad nuo 2004 metų pradėtos vykdyti širdies ligų, onkologinių susirgimų, vaikų dantų ėduonies profilaktikos programos, pagerėjo nėščiųjų ir naujagimių priežiūra, sumažėjo sergamumas tuberkulioze ir t.t.
Eglė KVEDARAITĖ, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos vicepirmininkė:
Sunku patikrinti, ar daug kas įgyvendinta iš to, kas buvo numatyta jau pasibaigusioje Lietuvos sveikatos programoje. Dažniausiai joje buvo naudojamos abstrakčios sąvokos: „pagerinti“, „sveikiau gyventi“. Tokiu atveju labai lengva subjektyviai traktuoti, kad iš tiesų programa įgyvendinta, nes kažkas pagerėjo. Kai nėra numatytų konkrečių kriterijų, tai ir įvertinti programos sėkmę sunku.
Deja, realybė rodo, kad kuo toliau, tuo labiau žmonės skundžiasi sveikatos apsaugos sistema, ypač medicinos paslaugų prieinamumu. Rajonuose uždaryti ištisi ligoninių skyriai, vaikus tenka vežti į kitus rajonus, nes ypač daug uždaryta vaikų skyrių. Gal paslaugų kokybė ir geresnė, kai jos centralizuojamos didesniuose centruose. Tačiau dėl to išauga tiek žmogaus, tiek pačios sistemos išlaidos. Išauga ir eilės.
Apie eiles apskritai nesinori šnekėti, nes jos tik ilgėja. Sakiau, kad paslaugų kokybė gal ir gerėja, nes jei ligoninė atlieka tik vieną operaciją per metus, vargu ar galės ją gerai atlikti. Ligoninė, kurioje tos pačios operacijos daromos dažnai, jas galbūt atliks kokybiškiau. Tačiau dėl to ir vėl susidaro eilės.
Be to, nereikia pamiršti, kad vis dažniau reikia primokėti už įvairias medicinos paslaugas.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą