Rytinės mankštos svarba
Pasaulio, Europos ir nacionalinis čempionas bei rekordininkas disko metikas V.Alekna, keturis kartus laimėjęs geriausio Lietuvos sportininko ir po kartą pasaulio bei Europos geriausio lengvaatlečio titulą, „TV publikai“ prisipažino nežinantis televizijos laidų, kurios skatintų masiškai sportuoti. „Nežinau, ar iš viso yra sporto laidų televizijoje. Jos periodiškai pasirodo ir greitai dingsta, neužsilaiko. Net negalėčiau įvardyti sporto laidų. Kiek pamenu, buvo laida „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“. Žinoma, būna rodomos įvairių varžybų transliacijos, tačiau daugiau laidų, kurios skatintų judėti, nepamenu“, - sako V.Alekna.
Pasak V.Aleknos, televizijos žiūrėjimas dažniausiai reiškia, kad žmogus laiką leidžia pasyviai. „Kai transliuojama viena ar kita laida, žmogus vis tiek sėdės prie televizoriaus. Jis žiūrės, nesportuos. Tai būtų galima pakeisti nebent rodant mankštos laidas, kad žmogus galėtų pats kartu sportuoti. Gal tokios laidos labiau skatintų judėti“, - tvirtina V.Alekna.
Anot čempiono, televizorius yra gana prastas sporto treneris: „Jeigu žmogus žiūri laidą, tai jis žiūri dažniausiai sėdėdamas ar gulėdamas. Pažiūri ir viskas, perjungia kitą laidą ir toliau sėdi. Televizorius apskritai nelabai skatina sportuoti. Nors, pamenu iš vaikystės, rodos, Lietuvos televizija po keletą minučių ryte rodydavo mankštos laidas. Tai būdavo rytinė laida, kuri buvo visai naudinga. Gal tokios laidos turėtų paklausą ir dabar. Tarkime, jos galėtų būti rodomos rytinių programų metu. Galbūt tokios mankštos laidos paskatintų žmones prisidėti ir pajudėti bent tas kelias minutes ir padaryti tuos pratimus, kuriuos parodo televizija. Nors nežinau, gal čia tik svajonė.“
Trūksta sporto salių
O ar Lietuva yra pakankamai sportiška, ar jaunoji karta skatinama pamilti sportą? Ar mokyklose pakanka kūno kultūros pamokų? V.Aleknos tvirtinimu, kūno kultūros pamokų reikalavimai Lietuvoje tikrai nėra maži: „Man atrodo, dabar priimta tvarka, kad kūno kultūros pamokų turi būti trys. Tai nėra mažai, lyginant su kitomis šalimis, bet aš matau kitą problemą. Bandydamos įgyvendinti programą mokyklos susiduria su problema, kad nepakanka vietos, kur tai padaryti.“
Anot V.Aleknos, vasarą, rudenį ir pavasarį paprasčiau, nes galima sportuoti lauke, tačiau šaltuoju metų laiku ir tada, kai lauke lyja, rasti, kur sportuoti, sudėtinga. „Žiemą ar lyjant sporto salėse vietos nėra labai daug. Mokyklos susiduria su problema, kad nėra kur sutalpinti vaikų. Manau, būtinai reikėtų gerinti mokyklų infrastruktūrą“, - mano lengvaatletis.
Kalbėti apie sporto būtinybę ir naudą, anot pašnekovo, reikia nuolat. „Sporto nauda yra akivaizdi. Toks požiūris turi būti nuolat patvirtinamas, tačiau reikia sutvarkyti infrastruktūrą, kad žmonėms būtų kur ateiti sportuoti. Vis dėlto dabar laikai keičiasi ir žmonės pripranta prie komforto. Dabar tikrai jau nelabai pakviesi vaiką išeiti į lauką lietui lyjant, visi norės patalpose sportuoti, o patalpose tikrai nėra tiek vietų, kad būtų galima šaltuoju metų laiku treniruotis. Tikrai reikia spręsti infrastruktūros problemą“, - pakartoja V.Alekna.
Estų pavyzdys
Žinoma, kad būtų atnaujintos sporto salės, būtini pinigai. „Visada susiduriama su finansų klausimu. Visgi pinigų yra tiek, kiek yra. Vienu metu visko iš karto aprėpti irgi negali. Kaip minėjau, mokyklų, sporto salių atnaujinimo problema tęsiasi ilgą laiko tarpą. Vienu kartu paimti ir viską padaryti, manau, neįmanoma. Nebent darant palaipsniui padėtį galima pakeisti“, - tvirtina sportininkas.
Aplinkinės valstybės, anot V.Aleknos, tvarkosi visai kitaip: „Mane ypač įkvėpė estų pavyzdys. Jie tikrai ir mokyklas, ir sporto infrastruktūrą yra nepalyginamai geriau susitvarkę.“
Ką estai padarė kitaip negu lietuviai? „Manau, kad estai kur kas anksčiau pradėjo daugiau dėmesio skirti jaunimui, jaunimo švietimui ir pasiekė rezultatų kur kas greičiau. Mes galbūt tiktai ilgai galvojome, kaip padaryti, o kiti ėmė ir darė. Galbūt todėl jie susitvarkė geriau“, - sako Lietuvos ir pasaulio čempionas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą