Medaliais nelis dar ilgai

Medaliais nelis dar ilgai

Šalyje, kurioje užaugo olimpinė čempionė Vida Vencienė, slidininkų rezultatai nuosekliai prastėja. Jaunuoliai traukiasi iš šios sporto šakos dar nesulaukę brandos. Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentas Algirdas Raslanas neslepia, kad aukštų rezultatų galima tikėtis nebent po 6-8 metų. Iš pradžių reikia žiemos sportą padaryti patrauklų šeimoms, kad į jį ateitų kuo daugiau vaikų.

Lietuvos slidininkai nuo Nepriklausomybės atkūrimo dalyvavo visose žiemos olimpinėse žaidynėse, tačiau jie buvo vis toliau nuo lyderių. Vasario mėnesį Sočio žaidynėse geriausia Vytauto Strolios užimta vieta buvo 67-oji. Dvejose lenktynėse jis finišavo 70-as. Ingrida Ardišauskaitė užėmė 62 ir 67 pozicijas. Rezultatai labai skiriasi ne tik nuo V.Vencienės pasirodymo 1988 m. žaidynėse, kur lietuvė pelnė aukso ir bronzos medalius. Kaip nepriklausomos šalies atstovė V.Vencienė 1992 m. dar patekdavo į geriausiųjų 20-uką. Ričardas Panavas 1998 m. dukart finišavo 30-as.

Dabar apie tokias vietas galima tik pasvajoti. Negana to, po Sočio žaidynių abu olimpiečiai pasitraukė iš slidinėjimo. V.Strolia perėjo į biatloną, o I.Ardišauskaitė apskritai prarado norą sportuoti. A.Raslanas, kuris asociacijos vadovu tapo balandžio mėnesį, pripažįsta, kad tokie pasitraukimai yra labai didelė problema: „Iš mūsų sporto išeina 21-22 metų sportininkai, tai yra tie, kurie tik pradėjo augti. Mūsų tikslas - kad jie subręstų, išlaikyti juos iki 27-30 metų. Akivaizdu, kad tokiu atveju jie pretenduotų į kur kas aukštesnes vietas.“

Slidinėjime viską teks atkurti nuo pagrindų. „Asociacija galvoja pradėti nuo jaunimo, vaikų. Kitas dalykas - slidinėjimas galėtų tapti šeimų tradicija. Norime plėtoti žiemos sportą kaip šeimyninį poilsio sportą, sveikatinimo priemonę. Dar norime organizuoti varžybas mieste. Jos galėtų vykti Vilniuje, Neries pakrantėje Žirmūnuose arba Vingio parke. Taip parodytume slidinėjimą kaip sportą, kuris yra arti žmogaus. Trečioji kryptis - grįžimas prie sporto klasių tose vietose, kurios yra tradiciškai siejamos su žiemos sportu“, - tikslus vardino A.Raslanas.

Kad ir kiek vaikų ateitų į treniruotes, aukšto meistriškumo sportininkai greitai neužauga. „Manome, kad reikės laukti ne mažiau kaip 6-8 metus“, - teigė A.Raslanas. Lietuvoje patogiau ugdyti sprinterius, todėl asociacija ieško šiai rungčiai tinkančių vaikų. Tarptautinė slidinėjimo federacija (FIS) vienija daug šakų. A.Raslano nuomone, reikia daugiau dėmesio skirti kalnų slidininkams ir snieglentininkams. Šios šakos patrauklios televizijai ir rėmėjams, jų entuziastų skaičius didėja.

Šį sezoną pasaulio taurės varžybose startavo tik vienas lietuvis. Gruodžio pradžioje Norvegijoje Modestas Vaičiulis sprinto rungtyje užėmė 104 vietą tarp 119 dalyvių. „Pasaulio taurės sezonas prasidėjo anksti, o mūsiškiai ant sniego atsistojo vėliau“, - sakė slidinėjimo asociacijos atsakingasis sekretorius Evaldas Brazlauskis. Jis tvirtino, kad lietuviai startuos Estijoje pasaulio taurės etape, kuris vyks sausio viduryje. Vasario mėnesį pasaulio čempionate Švedijoje turėtų dalyvauti penki Lietuvos slidininkai: M.Vaičiulis, Lukas Jakeliūnas, Tautvydas Strolia, Stepanas Terentjevas ir Jaunius Drūsys.

Šie sportininkai yra jauni, bet ne tokie jauni kaip merginų komandos narės. Joje vyriausios slidininkės yra 17-metės. Dėl šios paprastos priežasties Lietuvos sportininkės šiemet nestartuos nei pasaulio taurės etapuose, nei planetos čempionate. Anot E.Brazlauskio, joms dar reikia metus ar dvejus pasitreniruoti.

Gali kilti klausimas, kur treniruotis, jei sniego danga Lietuvoje atsirado tik prieš kelias dienas. Tačiau bent ši problema - priklausomybė nuo oro sąlygų - mūsų šalyje po truputį mažėja. Vasarą jaunių komanda plušėjo Druskininkuose. Lygumų slidininkams darbo dienomis leidžiama pasitreniruoti „Snow arenoje“. Vėliau buvo išvykos į stovyklas Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje, Latvijoje.

Treniruotės užsienyje daug kainuoja, bet nuo lapkričio pabaigos atsidarė dirbtinio sniego trasa Ignalijoje, kuri tinka sprinteriams. „Iš Vilniaus ir Vilniaus rajono dukart per savaitę vežame autobusu vaikus slidinėti. Sporto centro darbuotojai jau turi daugiau patirties, technologijos leidžia įrengti geresnę trasą. Nereikės važinėti į Latviją dėl kelių treniruočių“, - pasakojo E.Brazlauskis. Šį savaitgalį Ignalinoje vyks Lietuvos čempionatas.

A.Raslano nuomone, jei turėsime bent po vieną lygumų ir kalnų slidinėjimo trasą, tai leis tikėtis progreso. Kitos olimpinės žaidynės įvyks 2018 m. Pietų Korėjos mieste Pjengčange. A.Raslanas beveik neabejoja, kad tradicija nenutrūks ir mūsų slidininkai žaidynėse vėl dalyvaus. „Tai yra išgyvenimo klausimas. Kitos išeities paprasčiausiai neturime“, - tvirtino asociacijos vadovas. Lietuvoje skiriamų pinigų organizacijai neužtenka, daugiausia lėšų gaunama iš FIS. Jei lietuviai nedalyvaus tarptautiniuose renginiuose, šis finansavimo šaltinis išnyks.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder