Futbolo klubai gaivins A lygą

Futbolo klubai gaivins A lygą

Po nesėkmingo Lietuvos rinktinės finišo atrankos į Europos futbolo čempionatą varžybose apniukusioje šalies futbolo padangėje įsižiebė nauja viltis. Stipriausi Lietuvos futbolo klubai drauge su Lietuvos futbolo federacija (LFF) vakar oficialiai pristatė šalies klubinio futbolo gelbėjimo planą.

Pirmas žingsnis

Futbolo klubų vadovai pripažįsta, kad dabartinė padėtis aukščiausioje futbolo lygoje jų netenkina. Nors A lygoje šiais metais dalyvauja 12 komandų, bet kiekybė neperaugo į kokybę. Komandas kamuoja finansinės bėdos, problemų netrūksta ir už aikštės ribų. Nuo 2009 metų Lietuvos futbolo A lygos varžybas prižiūrėjusi LFF nesugebėjo parengti bendro informacijos sklaidos modelio, nėra šiai lygai skirtos interneto svetainės. Tiesa, A lygos rungtynes reguliariai transliuoja televizija. Tačiau, finansinės naudos iš šių transliacijų Lietuvos futbolo klubai neturi.

Vasarą į Klubų valdybą susibūrusios A lygos komandos tikisi pakeisti nepalankią padėtį. Optimizmo jiems suteikė ir vakar LFF būstinėje sudaryta rėmimo sutartis. Generaliniu A lygos rėmėju pasiryžo tapti pirkimo išsimokėtinai paslaugų ir vartojimo kreditų bendrovė "General Financing". Finansinė bendrovė įsipareigojo A lygai skirti 200 tūkst. litų paramą. Sutartis sudaryta iki 2012 metų pabaigos. "Dabar yra tinkamas laikas pradėti naujus darbus, kad Lietuvos futbolas taptų bent kiek panašesnis į visoje Europoje funkcionuojantį futbolo modelį - rinkodaros, komunikacijos ir finansų prasme. Be abejo, Lietuvos futbolo realijos diktuoja savo sąlygas. Kitose šalyse lygos gauna pajamas už televizijoms parduodamas rungtynių transliacijas. Mūsų šalyje klubai pajamų iš televizijos neturi. Todėl labai svarbu, kad lyga jau turi tam tikrą biudžetą, kuris leis pradėti darbus", - kalbėjo Panevėžio "Ekrano" prezidentas Aušrys Labinas.

Nekartos klaidų

Klubų valdyba pretenduoja pratęsti prieš kelerius metus iširusios Nacionalinės futbolo klubų asociacijos (NFKA) veiklą. Nuo 2003 iki 2009 metų A lygos varžybas organizavusi NFKA subyrėjo po FBK "Kauno" vadovų, nusprendusių pasitraukti iš A lygos, demaršo. Per sezoną ji išsiversdavo su 120 tūkst. litų biudžetu. Šias lėšas skirdavo tuo metu A lygoje žaidę 8 futbolo klubai. Tačiau būtent toks finansavimo modelis ir keldavo daugiausiai sunkumų priimant bendrus sprendimus. "Problema, kad tuo metu sprendimams priimti ir įgyvendinti reikėjo klubų finansų, o klubų finansinės galimybės labai skyrėsi. Mažesni klubai nenorėdavo, o gal ir negalėdavo prisidėti finansiškai prie įvairių projektų", - pabrėžė Marijampolės "Sūduvos" prezidentas Vidmantas Murauskas.

Pasak A.Labino, rėmėjų skiriamos lėšos leis nebekartoti klaidų. "Ši sutartis mums leidžia konkurso būdu samdyti nepriklausomus specialistus, kurie ir ves A lygos laivą, - vaizdingai kalbėjo A.Labinas. - Galėsime diskutuoti, patarti jiems, bet sprendimą priims ne vienas kuris klubas, o visa valdyba".

Pasak Vilniaus miesto futbolo draugijos "Žalgiris" direktorės Vilmos Venslovaitienės, dabar svarbiausia - realizuoti suformuotas idėjas. "Pirmiausia reikia sukurti naują informacinę sistemą, organizuoti gražius renginius, pritraukti į stadionus žiūrovus. Norime, kad futbolas būtų šventė visai šeimai", - tikino V.Venslovaitienė.

Ieškos specialistų

Tiesa, kol kas dar nėra aiškus nei būsimas lygos administracijos vadovas, nei specialistų komanda. "Neskubėkime. Turime rėmėją, pristatėme jį žiniasklaidai - žygiuojame toliau. Kai suformuosime administraciją, pristatysime ją visuomenei, tada ir pašnekėsime - ar tai tinkami žmonės. Manau, kad tai bus savo srities specialistai, kurių kompetencija nekels abejonių", - tikino A.Labinas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder