2018 m. lapkričio 20 d. 07:40 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Sportas

Sportas

Dainius Pavilionis: Klaipėda - mano gimtasis miestas

Rugsėjo 6-ąją jubiliejinį 60-ąjį gimtadienį šventė Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis. Prisiskambinti jubiliatui praėjusį ketvirtadienį buvo labai keblu, todėl šių eilučių autoriui nebeliko nieko kito, kaip tik surasti dar žiemą su juo darytą interviu, sėsti prie kompiuterio klaviatūros ir pabaigti rašinį, kuriam pasirodyti geresnės progos nė nesugalvotum.

Galima drąsiai teigti, kad irklavimas Lietuvoje dabar išgyvena aukso amžių. Olimpinėse žaidynėse iškovoti du medalių komplektai, išugdyti pasaulio jaunių ir jaunimo čempionai.

Bendraudamas su žiniasklaidos atstovais, D. Pavilionis ne kartą yra pabrėžęs, kad federacijos veikloje ir prezidento poste svarbiausia ne griovimas ir kardinalūs pokyčiai, o darbų tęstinumas.

Dainiaus nuomone, Irklavimo federacija šiuo metu yra viena stipriausių šalyje ir eina teisingu keliu.

Kartu D. Pavilionis akcentuoja, kad labai trūksta jaunų trenerių įsiliejimo.

Prezidento svajonė ir tikslas - Trakuose 2020-aisiais priimti pasaulio meistrų čempionatą.

D. Pavilionio nuomone, labai svarbu, kad mūsų irkluotojai Tokijo olimpinėse žaidynėse didžiuotųsi, kad atstovauja Lietuvai.

Dainius labai dažnai atvyksta į Klaipėdą ir nuolat domisi irklavimo sporto reikalais uostamiestyje, todėl natūralu, kad nuo to ir pradėjome mūsų pokalbį.

- Kaip dažnai lankotės Klaipėdoje

- Klaipėda yra miestas prie jūros, kuriame labai senos irklavimo tradicijos. Kita vertus, mano tėvas dar 1938 metais, kad nebūtų išvežtas į Sibirą, pabėgo į Klaipėdą.

Įsidarbino buhalteriu statybos firmoje ,ir po karo išvengė represijų ir netgi nebuvo ištremtas.

Klaipėdoje tuo metu aktyviai veikė irklavimo tėvu vadinamas Stasys Arbušauskas.

Kartą jis su bendraminčiais Vilniuje po futbolo stadiono tribūnomis netyčia užtiko nuo vokiečių laikų likusias valtis. Išsiaiškino, kad jos tuo metu priklausė "Žalgirio" draugijai.

Nežinau, kaip jiems pavyko susitarti, bet jis surinko kelių žmonių kompaniją, nuvažiavo į Vilnių, gavo tas valtis ir per penkias paras iš Vilniaus Nerimi, po to Nemunu pasiekė Klaipėdą. Beje, nė vienas iš jų nebuvo irkluotojas.

- Vadinasi, nuo šio įvykio ir prasideda pokarinė Klaipėdos irklavimo istorija?

- Taip, ir mano tėvukas, kartu Stasiu Arbušausku pradėjo šią irklavimo veiklą.

Po to grįžo į Vilnių ir dirbo kaip vienas iš "Žalgirio" draugijos irklavimo trenerių.

Todėl nebijau sakyti, kad Klaipėda - mano gimtasis miestas. Čia turiu ir verslo reikalų.

- Lietuvoje veikia 19 irklavimo klubų. Kuo jie panašūs ir skirtingi?

- Sureitinguoti klubus labai sunku. Pajėgiausiųjų irkluotojų gretas papildo nemažai gabaus jaunimo iš provincijos miestelių. Iš elitinių sportininkų dvyliktuko tik keli yra iš didžiųjų miestų. Rinktinę suformuoja gabūs irkluotojai iš visos šalies.

- Kokio lygio bazes turime?

- Trakai Europoje ir Pasaulyje išgarsėjo kaip geriausia natūrali trasa.

Tai - pagrindinė šalies irklavimo bazė, kuri yra viena geriausiai Europoje vertinamų irklavimo varžybų vietų. Dar yra Talšos trasa Šiauliuose.

Problema, kad šis ežeras buvo per trumpas - tik pusantro kilometro. Laimei, šalia buvo kitas ežeras, kurį iškasė ir prailgino trasą.

Šiaulių savivaldybė baigia projektą, kurio metu bus sutvarkyta irklavimo bazė, krantas, nes iki tarptautinio lygio reikia dar padirbėti.

Kauniečiai Lampėdžiuose taip pat įrenginėja rimtą distanciją.

Yra nestandartinių vietų. Su klaipėdiečiu Liudviku Mileška prieš kelerius metus atradom Vilhelmo kanalą, kuris pavasarį puikiai tinka ilgoms distancijoms. Yra labai tiesi atkarpa, nėra jokio vėjo.

Kita vieta Kupiškio marios ir 20 kilometrų - tiesioji. Ten pakankamai platu. Rudenį ten rengiame labai įdomias varžybas. Distancija - 6 kilometrai, bet plotis leidžia visus dalyvius sustatyti į vieną eilę. Varžosi iki 30 valčių vienu metu. Reginys fantastiškas.

- Kaip mėgėjui atskirti irklavimą nuo baidarių kanojų sporto?

- Anksčiau Lietuvoje buvo įvestas terminas akademinis irklavimas. Ir baidarių - kanojų irklavimas. Dabar žodis "akademinis" dingo - turime irklavimą ir baidarių - kanojų sportą.

Mes su jais naudojamės tomis pačiomis sporto bazėmis. Bet tai - visai kita sporto šaka.

Su irklavimu baidarių - kanojų sportą sieja tik vanduo ir irklai.

Pagrindinis skirtumas toks, kad mes irkluojame, atsisukę nugara į finišą.

Kanojomis ir baidarėmis irkluojantys sportininkai - veidu į finišą.

- Kokie buvo pirmieji po olimpinių žaidynių metai?

- Iš naujo formavome įgulas, stebėjome vieni kitus. Mūsų suburta komanda yra jauna ir mes optimistiškai žiūrime, judame į priekį. Lietuvoje turėti kelias elitines įgulas yra gana aukštas pasiekimas.

- Kokias dar idėjas puoselėjate?

Anksčiau Lietuvoje buvo labai populiarus studentų irklavimas. Po to buvo visai apmiręs.

Su Liudviku Mileška turime idėją - Danės regatos metu surengti studentų aštuonviečių lenktynes.

Norėtume sukviesti visų miestų prie Baltijos jūros universitetų, kurie turi jūrinės pakraipos studijas.

Gal tai būtų universitetų irklavimo rinktinės iš Talino, Rygos, Kaliningrado, Helsinkio ar Stokholmo.

- Yra vidutiniškai brangių ir labai brangių sporto šakų. Kaip galėtumėte apibūdinti irklavimą?

- Irklavimas gana sudėtinga sporto šaka. Jos inventorius labai brangus.

Jei paskui futbolo kamuolį vienu metu ant žolės laksto 22 žmonės, tai mes kiekvienam irkluoti atėjusiam vaikui turime pasiūlyti irklus, valtį ir katerį, kuriame jį stebėtų treneris. Irklavime visuotinumo nepasieksime. Manau,kad irkluojančiųjų yra nuo 1000 iki 1500...

- Kokio masto irklavimo varžybas esame pasirengę organizuoti Lietuvoje?

- Trakuose jau esame surengę 7-8 jaunių pasaulio čempionatus. Pas mus čempionatuose dalyvauja per tūkstantį dalyvių iš 50-60 valstybių.

Kai visi susiveža savo inventorių, tai vienu metu ant vandens būna iki 300 valčių.

Tai yra didžiulis renginys. Su jaunaisiais irkluotojais kartu į varžybas atvažiuoja ir tėvai, ir seneliai. Lietuvoje žmonės nėra labai turtingi ir sporto šakas stengiasi remti valstybė.

Tarkime, Australijoje ar Naujojoje Zelandijoje sporto šakas finansuoja patys vaikų tėvai. Jei gabesnis vaikas patenka į nacionalinę rinktinę, tėvai gauna kelių tūkstančių dolerių čekį ir noriai sumoka, nes tai yra garbė, kad tavo vaikas atstovauja savo šaliai.

Kai į tokio lygio varžybas atvažiuoja keli tūkstančiai žiūrovų, visi viešbučiai užimti, svečiai leidžia pinigus kavinėse ir baruose, valstybė tai irgi jaučia.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sportas

„Kai tenka kovoti Lietuvoje, negaliu užmigti“ nuotrauka, foto

„Kai tenka kovoti Lietuvoje, negaliu užmigti“

„Jaučiuosi pavargęs. Kova truko trumpiau nei pabendravimas su žmonėmis po jos....

Šį savaitgalį Lietuvos buriuotojų sąjunga (LBS) tradiciškai surengė Lietuvos buriuotojų apdovanojimus, kurie...

Buriavimo apdovanojimuose – dėmesys jauniesiems buriuotojams nuotrauka, foto

Savaitgalį Kėdainių arenoje vyko Lietuvos karatė kiokušin moksleivių čempionatas, į kurį susirinko...

„Shodan“ komanda 11 metus iš eilės tapo stipriausia Lietuvos moksleivių komanda nuotrauka, foto

Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje lietuvis Ričardas Berankis iš 116-osios...

Tenisininkas R. Berankis pasaulio reitinge - 117-as nuotrauka, foto

Kauno „Stumbro“ futbolo klubo vyriausiasis treneris Mariano Barreto už po A...

„Stumbro“ treneriui M. Barreto skirta bauda ir diskvalifikacija nuotrauka, foto

Laukiame stipraus kultūros vėjo gūsių nuotrauka, foto

Kultūra, Nuo šio rudens Klaipėdos regionosavivaldybės, kaip ir kitų Lietuvos regiono savivaldybės, į...

Antradienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Įvairybės, Astrologinė prognozė lapkričio 20-ajai, antradieniui AVINAS. Apmaudas ir emocinės audros gali...

Vienintelė karta per Lietuvos istoriją, kuri nesugeba užauginti vaikų be Šakalienės? nuotrauka, foto

Nuomonės, Aš esu Jurga, dviejų vaikų mama. To visada užteko mūsų žemėje –...

Klaipėdoje karaliavo žiemos sportas nuotrauka, foto

Sportas, Ant Klaipėdos "Akropolio" ledo net tris dienas vyko žiemos sporto šakų festivalis...

Kultūra, Paskelbta prieš 39 min.

Įvairybės, Paskelbta prieš 40 min.

Nuomonės, Paskelbta prieš 11 val.

Sportas, Paskelbta prieš 11 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...