Kiekvienais metais E.Stanionio gyvenime įvyksta kažkas svarbaus. Užpernai jis tapo Europos čempionu svorio kategorijoje iki 69 kg. Pernai Eimantas debiutavo olimpinėse žaidynėse. Deja, Rio de Žaneire kaunietis patyrė nesėkmę aštuntfinalio kovoje, sukėlusioje pasipiktinimą dėl šališko teisėjavimo. Dabar atėjo laikas žengti naują žingsnį. 22 metų boksininkas pasirašė sutartį su „Ringstar Sports“ organizacija ir prieš porą savaičių išvyko į Los Andželą.
Anapus Atlanto E.Stanionio ateitimi rūpinsis bokso pasaulyje puikiai žinomi žmonės. „Ringstar Sports“ steigėjas Ričardas Šaferis (Richard Schaefer) anksčiau vadovavo legendinio boksininko Oskaro de la Hojos (Oscar De La Hoya) įkurtai „Golden Boy Promotions“ organizacijai. Ringe E.Stanionis klausys garsaus trenerio Fredžio Roučo (Freddie Roach) nurodymų. Šio bokso specialisto auklėtinis yra ir daugkartinis pasaulio čempionas filipinietis Menis Pakiajus (Manny Pacquiao).
„E.Stanionis gali tapti dar vienu iš Rytų Europos boksininku, JAV išgarsinsiančiu savo vardą. Tikimės, kad jis sukels dideles bangas“, - pasirašius sutartį sakė R. Šaferis. „Noriu būti pirmuoju pasaulio čempionu iš Lietuvos. Mano tikslas - perrašyti istoriją“, - teigė E.Stanionis. Apie tai, kas paskatino persikelti į profesionalų boksą ir ko jame tikėtis, „Vakaro žinios“ pasikalbėjo su V.Bružu.
- Su Eimantu dirbote ilgai, devynerius metus. Sprendimą pereiti į profesionalų boksą Eimantas priėmė vienas ar tai buvo jūsų bendras sprendimas?
- Sprendimą priėmėme kartu. Jau seniai kalbėjomės, kad jis karjerą tęs ten, profesionaliame ringe. Ateina laikas, kai žmogus turi eiti tolyn, aukštyn, siekti naujų tikslų. Galbūt ir gyvenimą tvarkytis. Visi dalykai susiję. Aišku, būtų smagiau, jei Eimantas būtų čia, bet yra taip, kaip yra. Būtų labai nekorektiška trukdyti jauno žmogaus siekiams, perspektyvoms. Džiaugiuosi, kad Eimantas gali ten boksuotis, kad jį kviečia. Gal jis galės gyventi iš bokso, užsidirbti visam gyvenimui.
- Minėjote norą siekti naujų tikslų. Mėgėjų bokse tokių tikslų, naujų iššūkių jau nebuvo?
- Iššūkius mes tikrai matome. Pagrindinis iššūkis yra 2020 m. Tokijo olimpinės žaidynės. Profesionalai dabar gali boksuotis ir mėgėjų varžybose. Tiesa, šiemet Eimantas mėgėjų varžybose tikrai nedalyvaus. Gal kitais metais, bet žiūrėsime, kaip jam seksis, ką kalbės vadybininkai. Dabar tikslas yra pakilti reitinge, turėti pakankamą kovų skaičių. O artėjant 2020-iesiems ruošimės olimpinėms žaidynėms.
- Ar priimdami sprendimą atsižvelgėte į kitų lietuvių profesionalų patirtį, pavyzdžiui, Egidijaus Kavaliausko?
- Ne, iš tiesų sprendimą priėmėme savarankiškai. Mes svarstėme šią galimybę nuo tada, kai Eimantui buvo 15 metų. Ir jo stilius labiau primena profesionalų boksą nei mėgėjų. Tai yra galimybė daug pasiekti, taip ir finansine prasme. Yra daugybė pavyzdžių, daugybė boksininkų, kurie labai gerai uždirba. Sportinis amžius bokse nėra labai ilgas. Aišku, kai kas boksuojasi ir iki 40 metų, bet apskritai jis nėra ilgas. Jei yra galimybė, yra gabumų, reikia kovoti, pasistengti užsidirbti. Galbūt net visam gyvenimui. Čia tik siekis, gyvenimas pats parodys, ar pavyks. Tačiau faktas, kad mėgėjų bokse Eimantas neuždirbs tiek, kiek ten.
- O nemalonios su teisėjavimu susijusios istorijos turėjo įtaką sprendimui?
- Jos visada turi kažkokią įtaką, bet, kaip sakiau, mes seniai apie tai galvojome. Gal būtų nekorektiška sakyti, kad tai turėjo lemiamą įtaką. Į profesionalus būtume ėję bet kuriuo atveju. Tačiau teisėjavimas dar labiau paskatino.
- Sakėte, kad Eimanto stilius tinka profesionalų boksui. Gal galite plačiau pakomentuoti, kuo jis tinka?
- Eimanto gynyba yra labai gera. Jis mėgsta vidutinę ir artimą kovą. Mėgsta aktyvią kovą. Be abejo, profesionalų bokse svarbu, kad žiūrovai išvystų gerą reginį. Eimantas nėra tas žmogus, kuris maivytųsi ringe, bet jo kova gerai atrodo. Jis mėgsta aštrią kovą, gerai muša iš gynybos, keičiasi smūgiais. Kartais boksininkas išeina, šokinėja, strakalioja, daug dirba kojomis, bet smūgių būna mažai. Žiūrovams tokiu atveju nelabai smagu žiūrėti, ir vadybininkai žiūri kitaip. Eimanto kovos ne tokios.
- Filmai formuoja įvaizdį, kad profesionalų bokse daug kas sutarta iš anksto. Nemanote, kad jame daugiau lemia vadybininkai nei talentas?
- Priklauso nuo to, apie ką kalbame. Tokių dalykų, kad iš anksto būtų nutarta, kas laimės, tikrai nėra. Bet yra vienokio ar kitokio varžovo pasirinkimas, čia jau vadybininkai sprendžia. Aišku, ateina laikas, kai susitinka stipriausi, bet pradžioje mažiau patyręs boksininkas dažniausiai nestatomas prieš tą, kuris turėjo 50 kovų. Juk nestatys Eimanto pirmoje kovoje prieš Floidą Meiveverį (Floyd Mayweather). Toks yra tas pasirinkimas. Tariamasi ir su treneriais, boksininkais. O dėl teisėjavimo, manau, kad profesionalų bokse jis kaip tik objektyvesnis. Juk ten viskas įvertinama finansiškai. Teisėjas bus nelabai reikalingas, jei teisėjaus labai šališkai. Jis irgi gauna pinigus. Tikrai nejaučiu baimės, kad Eimantas ištirps minioje.
- Mėgėjų turnyruose boksininkas nuolat turi galimybę iškovoti titulą, pavyzdžiui, Europos čempiono. Ar tikitės, kad profesionalų ringe Eimantas irgi bus pajėgus kovoti dėl titulų?
- Tik dėl to jis ten ir išvyko. Pagrindinis tikslas yra pasaulio čempiono diržas.
- Esate Lietuvos bokso federacijos Trenerių tarybos pirmininkas. Ar, iš šios pozicijos žiūrint, garsių boksininkų perėjimai į profesionalų ringą atrodo naudingi Lietuvos boksui?
- Taip, jei kalbame apie prestižą. Tai garsina Lietuvą, mūsų bokso mokyklą, trenerius. Kita vertus, pačiam bokso lygiui tai nėra labai gerai, nes išvažiuoja patys gabiausi. Lietuvos rinktinę tai silpnina, bet ką darysi. Reikia ieškoti kitų, dirbti. Atsiranda šansas kitiems boksininkams.
- O kaip sekasi ieškoti kitų? Ar matote vaikinų, kurie gali pakilti iki Eimanto ar Evaldo Petrausko lygio?
- Laikas parodys. Nenoriu nieko įžeisti, bet šiuo metu gal ir nelabai kas matosi. Yra jaunų vaikinukų. Vieni atsiskleidžia anksčiau, kiti - vėliau. Tokių kaip Eimantas ar Evaldas, atsiskleidžiančių tokiame jauname amžiuje, nėra daug. Dauguma atsiskleidžia 26-27 metų ar net 30- ies. Boksas tokia sporto šaka, reikia laiko. Aukšti rezultatai jauname amžiuje parodomi išskirtiniais atvejais, o šiaip Lietuvoje juos rodo vyresni sportininkai. Tai patvirtina statistika.
- Iki Tokijo žaidynių liko maždaug treji su puse metų. Ar per šį laiką gali atsirasti naujų vardų?
- Mes visada turime viltį. Tikime visais savo sportininkais. Jei netikėtume, turbūt ir nedirbtume. Tikime ir tuo, kad Eimantas dalyvaus olimpinėse žaidynėse.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą